- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- A2.9.-611-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00317-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., išnagrinėjęs D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nepilnametis sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 23 d. d., apie 17.30 val., prie Prancūzų g. 68A, Kaune, iš chuliganiškų paskatų įmetė į mažamečio J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), striukės kapišoną petardą, kuri susprogo, tuo padarydamas 100 litų materialinę žalą, tuo D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 str.
D. K. pažeidimo nepripažino. J. Z. mama buvo atėjusi pas ją į darbą ir sakė, kad visas stadionas matė, užsipuolė ją. Sūnus buvo net ne toje pusėje. Ta mama, pasigavusi jos vaiką, grasino. Vaikas matė, bet jis nemetė.
Liudytoja G. Z. nurodė, kad 2013 m. gruodžio 23 d., apie 17 valandą, išsiuntė sūnų J. Z. į parduotuvę. Jis grįžo po kokių 20 minučių, išsigandęs, verkšlenantis, kvietė ją ateiti. Ji atėjo į koridorių ir pajuto svilėsių kvapą. Jis pasakė, kad jam įmetė petardą į kapišoną. Ji paklausė, kas įmetė. Sakė, kad du buvo, jis stovėjo, žiūrėjo, ėjo. Buvo šoke. Tuo metu neminėjo, kas įmetė. Ji apsirengė ir ėjo ieškoti, kas taip padarė. Ėjo su J. ten, kur kas šaudė. Sutiko tris berniukus, jie septintokai, J. juos iš matymo žino. Ji paklausė, ar šitie, J. pasakė, kad ne šitie buvo, kad buvo vienas berniukas su raudona striuke. Tie vaikai pasakė, kad ir juos apmėtė, kad jie žino, kas tai padarė. Jie paminėjo, kad tai buvo L. ir M.. Sakė, kad ir juos apmėtė iš petardų. Toliau einant link parduotuvės, ji išgirdo, kad vėl šaudo, nuėjo ten. Buvo M. K., apsirengęs raudona striuke, L. ir dar viena berniukas, bet jis stovėjo nuošalyje. Priėjusi paklausė, ką jie gali pasakyti apie jos vaiką. Kalbėjo tik M., kad jis nieko nežino, nieko nematė. Ji paklausė, kas susprogdino petardą, atsakė, kad kiti vaikai. Ji turi vyresnį sūnų, kuris sekančią dieną buvo išėjęs į stadioną ir visi kalbėjo, kad M. susprogdino petardą.
Liudytojas M. K. nurodė, kad gruodžio 23 dieną su M. L. ėjo iš ,,Rimi“ parduotuvės, nusipirkę čipsų, atsigerti. Eidami sprogdino mažytes petardėles. Jas nusipirko ,,Rimi“ parduotuvėje, kurias parduoda nuo 14 metų. Jų uždegti nereikia, tik mesti į žemę ir sprogsta. Turėjo vieną pakelį, kuriame yra 20 petardų. Sprogdino, nes vis šioks toks užsiėmimas, nėra ką veikti. Netoli ėjo J. ir už jo ėjo du kažkokie nepažįstami, kurie, kai su jais prasilenkinėjo, įmetė J. kažką į kapišoną. Jie atsisukę pamatė, kad dega ir pradėjo bėgti. Jie nieko nemetė. Jie tikrai neturėjo petardų, kurias reikia uždegti. Jie abu su M. L. gali paliudyti, kad ten kažkas buvo. Jis tikrai tų berniukų neišsigalvojo.
Liudytojas J. Z. nurodė, kad ėjo vakare, gruodžio 23 dieną, į ,,Rimi“ parduotuvę. Parduotuvė netoli nuo namų. Ėjo nupirkti pieno. Kažkas sprogdino petardas. Sprogdino M. ir M., jie buvo dviese, daugiau nieko nebuvo. Ėjo pro juos. M. įmetė jam į kapišoną petardą ir ji sprogo. Kapišonas neužsidegė, išsilydė.
Liudytojas M. L. nurodė, kad ėjo su M. K. iš parduotuvės pro darželį. Ėjo pro J. Z., ėjo dar du. Išgirdo, kad kažkas pradėjo rėkti, atsisuko, ten vaikas rėkė ir pradėjo bėgti. Išgirdo vaiko rėkimą ir jie pradėjo bėgti. Nežino, ko jis rėkė, jam kažkas įmetė petardą į kapišoną, matė, kad kažkas degė kapišone. Žinojo, kad tai buvo petarda. Jie turėjo petardų, bet neuždegamų, o sprogstamų. Toje vietoje uždegamų petardų jau neturėjo. Anksčiau turėjo ir uždegamų, bet prie Kulvės kalno susprogdino. Jie pradėjo bėgti, nes išsigando, kad jiems kažko neatsitiktų. Jie visada pabėga, jeigu arti nukrenta. Išsigando, nes buvo du nepažįstami, gal 17 metų, aukšti, stambūs. Ką jie darė nežino, buvo tamsu. Kai sakė duoti parodymus, jis sakė, kad ėjo du nepažįstami, bet neparašė.
Ištirta byloje esanti surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2 - 3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4 - 5), G. Z. apklausos protokolu (b. l. 6), apžiūros protokolu (b. l. 8, 10), fotolentele (b. l. 9), J. Z. paaiškinimu (b. l. 13), M. L. paaiškinimu (b. l. 14), pažyma apie baustumą (b. l. 18), M. K. paaiškinimu (b. l. 19), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 str. numatyta, kad nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytas nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas, taip pat tyčinis suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimas – užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Nedidelis chuliganizmas - tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Nors D. K. nepripažino, kad jos sūnus M. K. įmetė į mažamečio J. Z. striukės kapišoną petardą, tačiau tiek D. K., tiek M. K. paaiškinimai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi pažeidimo faktą patvirtina liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Liudytojas J. Z. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 13), tiek teismo posėdžio metu patvirtinto, kad būtent M. K. įmetė į jo striukės kapišoną petardą, kuri sprogo. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi byloje nėra duomenų, kad jis galėtų siekti neteisingai apkaltini M. K.. Liudytojas M. L. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad M. K. turėjo sprogstamų petardų, ir nors nepatvirtinto, kad jis įmetė sprogstamą petardą J. Z. į striukės kapišoną, tačiau nurodė, kad einant pro J. Z., jis pradėjo rėkti ir M. K. ėmė bėgti. Apie jokius pašalinius asmenis nei M. L. nei M. K. pirminiuose parodymuose neminėjo, šią versiją jie iškėlė tik teismo posėdžio metu, todėl teismas šią versiją atmeta kaip nepagrįstą ir nepatvirtiną jokiais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. K. veiksmai – kad jis viešoje vietoje įmetė į mažamečio J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), striukės kapišoną petardą, kuri susprogo, atitinka nedidelio chuliganizmo sudėties požymius. Kadangi už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytą nedidelį chuliganizmą atsako tėvai, laikytina, jog M. K. mamos D. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 str., sudėtis, todėl ji baustina.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
D. K. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Atsižvelgiant į tai, jai skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 str. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 str., ir nubausti ją administracine nuobauda – 80 (aštuoniasdešimt) litų bauda.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.