- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- A2.2.-795-961/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00663-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- S. D.
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui J. O.,
išnagrinėjusi S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nebausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu S. D. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad įmonė užsiima patalpų nuoma. 2009 metais bankrutavo didžiausias įmonės klientas, atsirado didelis įsiskolinimas. Prasidėjo krizė, nuomos kainos krito iki 2 litų. Gaunamų pajamų užteko tik darbo užmokesčiui, įmonė buvo tvarkoma aplaidžiai. 2012 metais vadovo pareigas perėmė jis (S. D.). Buvo du keliai – bankrotas arba stotis ant kojų. Nutarė pasirinkti antrą variantą. Atsiskaitė su kreditoriais, įmonė pradėjo dirbti pelningai. Atsiskaitė su darbuotojais, padengė įsiskolinimą Sodrai, liko įsiskolinimas savivaldybei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuris taip pat sumažėjo. Mokėjo per antstolius kiekvieną mėnesį, nemažą dalį pinigų antstoliai pasiimdavo sau. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą dėl mokestinės paskolos. Šį prašymą nuvežė šiandien (t.y. 2016-01-07, teismo posėdžio dieną). Stengiasi įmonę atstatyti į normalią padėtį ir tapti mokiu. Jo darbo užmokestis tik 32 eurai per mėnesį. Galima teigti, kad pajamų iš įmonės negauna visiškai. Supranta, kad privalėjo pirmiausiai atsiskaityti su valstybės biudžetu, bet jeigu nemokėtų už elektrą, vandenį, neatsiskaitytų su darbuotojais, įmonė bankrutuotų.
Taip pat paaiškino, kad V. – tai fizinis asmuo, kuris paskolino pinigų įmonei. Turėjo laisvas patalpas, bet kiauru stogu. Atsirado klientas, kuris norėjo išsinuomoti šias patalpas, bet jam netiko kiauras stogas. Teko iš dviejų asmenų pasiskolinti po 5 000 litų stogo remontui. Vėliau paskolas grąžino. Yra sutarę su antstoliais, kad jis, kaip fizinis asmuo, skolą mokės dalimis per avansinę apyskaitą. Įmonės sąskaitos areštuotos. Visos gautos pajamos buvo naudojamos tik įmonės veiklai ir mokesčiams. Prašo, esant galimybei, neskirti baudos. Pažeidė mokėjimo eiliškumą ne iš piktos valios. Atsiskaito su visais kreditoriais. Pagrindinis tikslas pastatyti ant kojų įmonę, ne švaistyti pinigus. Prašo vadovautis protingumo kriterijais. Jeigu bus skirta įstatymuose numatyta bauda, būtų sunku šeimai. Turi du vaikus, žmona nedirba.
Šalies argumentai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas teismui paaiškino, kad palaiko pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė skirti S. D. baudą. Paaiškino, kad pažeidžiant eiliškumą mokėtos nedidelės sumos, todėl dėl baudos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra. Įmonė negali neatsiskaityti su kreditoriais ir stabdyti veiklą, bet, jeigu yra skolos valstybės biudžetui, privalo kreiptis dėl mokėjimų išdėstymo. Jeigu bus mokėjimai pagal grafiką valstybei, galės mokėti ir kitiems kreditoriams. Šiuo metu asmuo kreipėsi ir bus sprendžiama dėl mokėjimų atidėjimo.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, pažeidimas taip pat įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga. 2015-11-16 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime nurodyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-14 turėjo 28 050,63 Eur mokestinę nepriemoką. Įmonėje pagal 2015-09-14 operatyvaus patikrinimo pavedimą buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Įvertinus įmonės pateiktus dokumentus nustatyta, kad įmonė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Iš pateiktų kasos dokumentų už 2015-01-01 – 2015-08-31 laikotarpį matyti, kad 2015-03-02 išrašytas kasos išlaidų orderis ir išmokėti pinigai A. V., mokėjimo pagrindas – dalinis paskolos grąžinimas, atsiskaitymo suma – 150 Eur; 2015-04-13 išrašytas kasos išlaidų orderis ir išmokėti pinigai A. V., mokėjimo pagrindas – dalinis paskolos grąžinimas, atsiskaitymo suma – 200 Eur; 2015-05-14 buvo išrašytas kasos išlaidų orderis ir išmokėti pinigai A. V.. Mokėjimo pagrindas – dalinis paskolos grąžinimas, atsiskaitymo suma 200 Eur; 2015-06-11 buvo išrašytas kasos išlaidų orderis ir išmokėti pinigai A. V.. Mokėjimo pagrindas – galutinis atsiskaitymas pagal Paskolos sut. Nr. 2014-1, atsiskaitymo suma 680,89 Eur; 2015-07-02 buvo išrašytas kasos išlaidų orderis ir išmokėti pinigai T. B.. Mokėjimo pagrindas – atsiskaitymas pagal Paskolos sut. Nr. 2014-2, atsiskaitymo suma 648,10 Eur; 2015-07-24 buvo išrašytas kasos išlaidų orderis ir išmokėti pinigai S. D.. Mokėjimo pagrindas – Pagal avanso apyskaitas, atsiskaitymo suma 784,51 Eur, 2015-08-27 buvo išrašytas kasos išlaidų orderis ir išmokėti pinigai T. B.. Mokėjimo pagrindas – atsiskaitymas pagal Paskolos sut. Nr. 2014-2, atsiskaitymo suma 800 Eur; 2015-07-24 buvo išrašytas kasos išlaidų orderis ir išmokėti pinigai S. D.. Mokėjimo pagrindas – pagal avanso apyskaitas, atsiskaitymo suma 3 500 Eur. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsniu, ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su biudžetu. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-10-06 turėjo 28671,06 Eur mokestinę nepriemoką. Šie ir kiti atsiskaitymai iš sąskaitų išrašų/žiniaraščių leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovas S. D., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei įsipareigojimus biudžetui bei pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, padarė ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą pažeidimą („kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas“) (b.l. 1-3). Prie Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo pridėtas mokestinės nepriemokos balansas patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas mokestines nepriemokas nuo 2015-03-02 iki 2015-10-06 (b.l. 4-13). Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-10-06 operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas buvo atliekamas nuo 2015-09-15 iki 2015-10-06. Jo metu nustatyta, kad bendrovė nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, nes, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus pagal kitus vykdomuosius (avansines apyskaitas) ir mokėjimo (paskolos sutartis) dokumentus. Bendrovės skola tiekėjams ir kitiems kreditoriams 2015-08-30 sudarė 1 098,46 Eur. Pirkėjų skolos bendrovei sudarė 9 212,62 Eur (b.l. 15-16). Rašytiniame paaiškinime S. D. nurodė, kad pradėjus eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, įmonės pastatai buvo apleisto būklės, kiauri stogai ir avarinio stovio elektros instaliacija, didžioji pastato dalis buvo neišnuomota, o išnuomotos dalies 1 kv. m. kaina buvo 2 Lt. Per 2008 m. krizę įmonė patyrė didelį nuostolį dėl bankrutavusio didžiausio kliento, todėl nebuvo galimybės atsiskaityti su biudžetu, atsirado didelė skola VMI. Pradėjus dirbti, visos gaunamos lėšos buvo nukreiptos į pastatų avarinės būklės pašalinimą, buvo išnuomotos visos patalpos. Nuo 2013 metų įmonė dirba pelningai, šiais metais planuojama visiškai atsiskaityti su Sodra, šio mėnesio eigoje pradės perversti po žymią sumą mokesčiams dengti (b.l. 17). Banko sąskaitos išrašas bei kasos išlaidų orderiu kopijos patvirtina įmonės atliktus mokėjimus nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 (b.l. 20-21, 24-28).
S. D. atsakomybę lengvina tai, kad nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 st. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, t.y. į tai, kad, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, 2008 m. krizės laikotarpiu įmonė prarado didžiausią klientą, šiam bankrutavus, o S. D., pradėjęs vadovauti įmonei, siekė išvengti bankroto – investavo į avarinę įmonės pastatų būklę, siekdamas padidinti nuomos kainas, atsiskaitė su tiekėjais, darbuotojais, įmonei pradėjus veikti pelningai, grąžina įsiskolinimus. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų akivaizdu, jog įmonė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę pažeidė dėl sunkios įmonės finansinės padėties, ėmėsi visų priemonių, kad įmonė nebankrutuotų, be to, šiuo metu deda visas pastangas atsiskaityti ir su Valstybine mokesčių inspekcija – kaip patvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Taip pat atsižvelgiant į S. D. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, laikytina, kad minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos skyrimas būtų neproporcingas padarytam administraciniam teisės pažeidimui bei pažeidėjo asmenybei, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir S. D. skirti švelnesnę nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą (ATPK 30¹ str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
S. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, skirti jam administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.