Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-05-17 · Civilinė byla Nr. 2-3708-430/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-17
Bylos Nr.
2-3708-430/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00489-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
UAB „Ertona“
Atsakovas
UAB „Swedbank Lizingas“
Trečiasis asmuo
If P
Advokatai
Mantas Radžiūnas
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-3708-430/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00489-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 116.1.,116.4; 35.5.1, 35.5 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Ertona“ ir ko atstovams G.V. ir advokato padėjėjui Mantui Radžiūnui,

atsakovo UAB „Swedbank Lizingas“ atstovui T. K.,trečiojo asmens If P& Insurance As filialo atstovei A.V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ertona“ ir ko ieškinį atsakovui UAB „Swedbank Lizingas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų If P& Insurance As filialui ir A. J. dėl prievolės įvykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-01-13 teisme priimtas ieškovo UAB „Ertona“ ir ko ieškinys atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų If P&c Insurance As filialui ir A. J. dėl prievolės įvykdymo, kuriame nurodyta, kad tarp A. J. ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės Audi A8, v.n. (duomenys neskelbtini), lizingo sutartis. Automobilis buvo apdraustas If P&c Insurance As filiale kompleksiniu transporto priemonės draudimu. Automobilis buvo apgadintas ir lizingo gavėjas kreipėsi į draudiką dėl draudimo įvykio, nurodydamas, kad automobilis bus remontuojamas. Automobilis remonto darbams buvo pristatytas ieškovui. Ieškovui atlikus remonto darbus su ieškovu nebuvo atsiskaityta. Ieškovas, suderinęs su draudiku automobilio remonto išlaidas (sąmatą), atliko jo remonto darbus ir automobilis buvo suremontuotas, todėl ieškovas 2010-08-18 išrašęs PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0004222, kurioje draudikas nurodytas kaip mokėtojas bei nurodytas draudimo įvykio žalos bylos numeris, pagrįstai tikėjosi gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Draudikui patvirtinus automobilio remonto darbus, draudimo išmoka turėtų būti išmokama ieškovui, o ne atsakovui, nes atsakovo nuostoliai padengiami suremontuojant automobilį. Atsakovas draudikui nurodė, kad draudiminė išmoka būtų mokama atsakovui, tuo siekdamas neteisėtai praturtėti ieškovo sąskaita. 2010-08-25 buvo priimtas draudiko sprendimas draudiminę išmoką išmokėti atsakovui. Atsakovas, gavęs draudiminę išmoką, šią sumą naudojo ne atsiskaitymui už atliktą remontą, o kitiems savo poreikiams tenkinti. Atsakovas, ieškovo sąskaita, gavo dvigubą atlygį, kuris prieštarauja nuostolių draudimo kompensaciniam principui. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 7748,87 Lt įsiskolinimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2011-02-03 gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2008-07-02 ieškovas ir A. J. sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš kliento nurodyto pardavėjo įgyti sutartyje nurodytą turtą – automobilį AUDI A8 – ir jį perduoti klientui valdyti ir naudotis sutartyje nurodytomis sąlygomis it tvarka, o klientas įsipareigojo mokėti atsakovui sutartines įmokas bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. 2008-07-02 atsakovas ir klientas pasirašė priedą prie sutarties dėl papildomų paslaugų, kuriuo lizingo bendrovė įsipareigojo teikti klientui papildomus turto draudimo organizavimo pagal pridedamas Transporto priemonės draudimo sąlygas ir transporto priemonės draudimo sertifikatą paslaugas, o klientas įsipareigojo mokėti įmokas už turto draudimą. Draudimo sąlygų 1.2 punkte nurodyta, kad draudėjas, t.y. atsakovas, tuo pačiu yra apdraustasis ir naudos gavėjas. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmokos (naudos) gavėjas yra atsakovas, todėl draudimo išmoka turi būti išmokama atsakovui. Kadangi klientas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, atsakovas 2011-01-19 pranešimu Nr. 01-30-6147 vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti turtą, tačiau turtas atsakovui iki šiol nėra grąžintas. Turto draudikas If P&c Insurance As filialas kreipėsi į atsakovą ir prašė nurodyti draudimo išmokos gavėją. Atsakovas būdamas naudos gavėjas, pateikė atsakymą, jog draudimo išmoka turi būti sumokėta į atsakovo sąskaitą. Draudikas 2010-08-27 pervedė į atsakovo sąskaitą 7748,87 Lt dydžio draudimo išmoką, kuria buvo padengtas kliento susidaręs įsiskolinimas pagal sutartį. Ieškovui draudimo išmoka nepriklausė, nes jokie galiojantys teisės aktai nenustato, jog draudimo išmoka turi būti išmokama asmeniui, kuris remontuoja apdraustą nuo nelaimingų atsitikimų automobilį. Nuo 2008-07-02 iki šios dienos A. J. buvo ir yra visiškai atsakingas už turto išsaugojimą ir privalėjo savo sąskaita ir lėšomis dengti visas turto remonto išlaidas. Ieškovas visas pretenzijas, susijusias su apmokėjimais už remonto darbus, turi reikšti A. J.. Teismo prašė ieškinį atmesti.

2011-01-28 gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų If P&c Insurance As filialo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad tretysis asmuo 2010-07-10 gavo A. J. pranešimą apie 2010-07-09 eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta jo vairuojama transporto priemonė Audi A8. Dėl transporto priemonės remonto A. J. kreipėsi į ieškovą, ieškovas 2010-08-17 sudarė transporto priemonės remonto sąmatą, kuria suderino su If P&c Insurance As filialu, kuris 2010-08-25 parengė žalos skaičiavimo išvadą 7748,87 Lt dydžio draudimo išmokai išmokėti ir pateikė užklausą atsakovui, kam turėtų būti mokama draudimo išmoka. Gavęs patvirtinimą iš atsakovo, kad draudimo išmoka turi būti mokama atsakovui, tretysis asmuo išmokėjo 7748,87 Lt dydžio draudimo išmoką atsakovui. Draudimo sutarties 18.3 punktas numato, jog draudimo išmokos avansas arba draudimo išmoka yra mokama draudėjui, o gavus jo raštišką sutikimą, gali būti išmokėta klientui ar kitam trečiajam asmeniui. Atsakovas nėra davęs rašytinio sutikimo mokėti draudimo išmoką A. J. arba kitam trečiajam asmeniui. If P&c Insurance As filialas, tinkamai vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, išmokėjo draudimo išmoką atsakovui. Jeigu sutartimi yra paskirtas naudos gavėjas, laikoma, kad draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai. Iš draudimo sutarties nuostatų matyti, jog šia draudimo sutartimi buvo apdrausti atsakovo turtiniai interesai, kuris yra draudėjas, naudos gavėjas ir apdraustasis pagal šią sutartį. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes tarp If P&c Insurance As filialo ir atsakovo 2008-06-16 buvo pasirašyta individualiai aptarta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo prašo ieškinį atmesti.

Trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. J. procesiniai dokumentai įteikti paskelbiant spaudoje (b.l. 147-150), per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad įvykis pripažintas draudiminiu, todėl atsakovas nepagrįstai įskaitė sau draudimo išmoką ir išlaikė teisę į suremontuotą automobilį, tuo patirdamas dvigubą naudą, o ieškovas dėl to patyrė nuostolius. Dviguba nauda, tai neteisėtas naudos gavimas kito asmens atžvilgiu, nepagrįstas praturtėjimas. Atsakovas išmoką gavo dviem būdais – turto suremontavimu bei draudimine išmoka. Teismo prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais ir nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, kad sudarytas draudimo polisas, kuriame naudos gavėju nurodytas lizingas. Automobilį remontui pristatė tretysis asmuo, jis pasirašė pridavimo-perdavimo aktą ir nuo tos akimirkos tapo atsakingas už darbus ir sąskaitos apmokėjimą. Nėra įrodyta, kad atsakovas įsipareigojo apmokėti už automobilio remontą. Atsakovo gauta draudimo išmoka buvo padengtas trečiojo asmens įsiskolinimas. Ieškovas su atsakovu nederino remonto sąmatos ir numatomų atlikti remonto darbų. Atsakovas naudojasi automobiliu, jis yra suremontuotas, tačiau jokios dvigubos naudos nėra patirta. Atsakovas turėjo teisę užskaityti išmoką kaip trečiojo asmens skolą. Jokių sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismo posėdyje trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais ir nurodė, kad pagal sutartį buvo sudaryta individuali draudimo sutartis, draudėju nurodytas atsakovas. Naudos gavėjas yra tas, kuris turi teisę į draudimo išmoką ir tokia sutartis yra trečiojo asmens naudai. Visais atvejais yra mokama išmoka naudos gavėjui. A. J. suderinus sąmatą, buvo parengta žalos skaičiavimo išvada ir buvo pateiktas užklausimas atsakovui, kam mokėti išmoką. Atsakovas nurodė, jog išmoka turi būti sumokėta jam, todėl iškart buvo išmokėta atsakovui. Apie tai ieškovas nebuvo informuotas, kadangi tokios praktikos informuoti kitus asmenis apie išmokos išmokėjimą nėra.

Į teismo posėdį tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. J. neatvyko. Apie teismo posėdį informuotas CPK 130 str. nustatyta tvarka (b.l. 170, 172). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. J. ir UAB „Swedbank Lizingas“ sudarė transporto priemonės Audi A8, v.n. (duomenys neskelbtini), lizingo sutartį (b.l, 99-105). 2008-06-16 tarp UAB „Swedbank Lizingas“ (buvęs UAB „Hansa lizingas“) ir If P&c Insurance As filialo (buvęs UAB „If draudimas“) pasirašyta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.76-91). Įvykus autoįvykiui, kurio metu buvo apgadintas minėtas automobilis, tretysis asmuo A. J. kreipėsi į ieškovą dėl automobilio remonto, buvo sudaryta remonto sąmata (b.l. 6-8). Trečiajam asmeniui A. J. išrašyta PVM sąskaita faktūra (b.l. 9). Įvykį pripažinus draudiminiu, apskaičiuota draudimo išmoka – 7748,87 Lt, kuri buvo išmokėta draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ir automobilio savininkui atsakovui UAB „Swedbank Lizingas“ (b.l. 71).

Ieškovas ieškinio juridinio pagrindo nenurodo, o įvardija „dviguba atsakovo nauda“. Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o faktinių aplinkybių, ginčo santykio teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, sprendžia, jog šioje byloje pagal ieškovo nurodytas aplinkybes taikytinos nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos. Pažymėtina, kad, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB Tauro bankas v. UAB Kaišiadorių agrofirma, bylos Nr. 3K-3-101/2001).

Byloje yra kilęs ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsakovui pagrįstumo ir atsakovo pareigos grąžinti draudimo išmoką.

CK 6.237 str.1 d. numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.

Pagal 2008-06-16 tarp UAB „Swedbank Lizingas“ ir If P&c Insurance As filialo pasirašytos draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2 p. apdraustasis ir naudo gavėjas yra atsakovas, todėl laikytina, kad draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką atsakovui laikėsi tiek minėtos sutarties nuostatų, tiek CK 6.987 straipsnio reikalavimų, pagal kurį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Nei įstatyme, nei 2008-06-16 tarp UAB „Swedbank Lizingas“ ir If P&c Insurance As filialo pasirašytoje draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, jog kiti asmenys galėtų būti laikomi naudos gavėjais. Draudimo sutarties 18.3 punktas numato, jog draudimo išmokos avansas arba draudimo išmoka yra mokama draudėjui, o gavus jo raštišką sutikimą, gali būti išmokėta klientui ar kitam trečiajam asmeniui. Šiuo atveju, raštiško sutikimo išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui nebuvo. Kadangi draudimo sutarties esmė yra saugoti draudėjo ar naudos gavėjo turtinus interesus, o ne kitų asmenų kontrahentų interesą, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog jam turėjo būti išmokėta draudimo išmoka. Ieškovui neesant nei draudimo sutarties šalimi, nei naudos gavėju, nepagrįstas ir draudimo sutarties vykdymo sąlygų revizavimas, t.y. ar draudimo sutarties sąlygos dėl draudimo išmokos sumokėjimo buvo tinkamai įvykdytos.

Kadangi atsakovas gavo draudimo išmoką draudimo sutarties pagrindu, tokių išmokų negalima laikyti nepagrįstu praturtėjimu, kadangi nėra vienos iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, t.y. sutarties nebuvimo. O nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-111/2009).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kas atsakovas draudimo išmoką gavo teisėtai ir 6.237 str. pagrindu jo išreikalauti negalima.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Šioje byloje negali būti taikoma deliktinė atsakomybė, kadangi nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie yra viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.). Ieškovas neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus arba pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (CPK 178 str.). Gavęs draudimo išmoką, atsakovas padengė trečiojo asmens A. J. įsiskolinimą (b.l. 117), kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas naudos neturėjo, o tik padengė dalį skolos.

Ieškovas trečiajam asmeniui A. J., kuris ir kreipėsi dėl automobilio remonto darbų atlikimo, 2010-08-18 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 8023,87 Lt sumai. Būtent PVM sąskaitos faktūros išrašymas vertintinas kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Taigi, į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. J. susiklostė sutartiniai santykiai, kurių pagrindu gali būti reiškiami reikalavimai, tačiau teismui pasiūlius pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ieškovas atsisakė (b.l. 159).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, ieškinys atmetamas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl jos yra nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaujantis LR CPK 92 str., iš ieškovo valstybės naudai priteistina 20,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 str. ,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ertona“ ir ko, j.a.k. 145759145, buveinė Serbentų g.100, Šiauliai, 20,77 Lt (dvidešimt Lt 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Braždienė