Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės I. M., gim. 1961-04-12, ir atsakovo A. M., gim. 1959-01-20, santuoka 1978-08-26 įregistruota Trabų k., Ivijos rajone, Gardino srityje, įrašo Nr. 39 (b. l. 7, 9). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu, 1995-04-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2184 pagrindu yra įregistruotas butas, unikalus Nr.1098-0009-7014:0033, esantis Parko g. 60-203, Vilniuje (b. l. 11-12, 33). 1994-10-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovas A. M. nuo 1994-01-01 be pateisinamų priežasčių nebegyvena bute Parko g. 60-203/4, Vilniuje, todėl prarado teisę į šią gyvenamąją patalpą (b. l. 14). Ieškovės I. M. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b. l. 15). Atsakovo A. M. vardu įregistruota transporto priemonė VAZ 21051, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių; atsakovas nuo 1991 metų gyvena atskirai, nesirūpina šeima. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, kas patvirtina, jog santuokos išsaugoti šalys nesiekia ir tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga. Kadangi atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina, nesidomi bylos eiga ir ieškinyje nurodytų šeimos palikimo ir nesirūpinimo ja aplinkybių nepaneigė, darytina išvada, jog šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tokiais savo tyčiniais veiksmais veikia priešingai šeimos interesams, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008).

Byloje nustatyta, jog butas, unikalus Nr.1098-0009-7014:0033, esantis Parko g. 60-203, Vilniuje, įgytas santuokos metu, todėl tokiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir ieškovei, teigiančiai, kad nurodytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Siekdama paneigti aptariamą prezumpciją, ieškovė rėmėsi asmeninių lėšų panaudojimo butui įgyti faktu. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo butas viešajame registre įregistruotas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė. Įrašo apie tai, jog ginčo butas, kuris įregistruotas ieškovės vardu, priklausytų šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Nekilnojamojo turto registre nėra. 1995-04-19 ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2184, kurios pagrindu butas įregistruotas viešajame registre, vienintele buto pirkėja nurodyta ieškovė I. M. (b. l. 33). 1994-10-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas A. M. jau nuo 1994-01-01 nebegyveno bute Parko g. 60-203/4, Vilniuje, todėl prarado teisę į šią gyvenamąją patalpą (b. l. 14). Ieškovė apie dvidešimt metų rūpinasi ir prižiūri ginčo butą.

Nustatytų faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčo buto pirkimo – pardavimo metu ieškovė buvo aiškiai išreiškusi savo valią įsigyti ginčo butą tik asmeninės nuosavybės teise, nes buto pirkimo metu ieškovas jau buvo palikęs šeimą bei nebegyveno ginčo bute, prarado teisę į šią gyvenamąją patalpą. Tokią valią ieškovė išreiškė, savo vardu įregistruodama ginčo butą Nekilnojamojo turto registre, atsakovas šiai jos valiai neprieštaravo, į registrą dėl registravimo duomenų pakeitimo nesikreipė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant nė vieno iš CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį Nekilnojamojo turto registre ir esant aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti ginčo butą asmenine ieškovės nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, visetui, laikytina, kad butas, unikalus Nr.1098-0009-7014:0033, esantis Parko g. 60-203, Vilniuje, yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų, bendro dalintino turto neturi.

Ieškovė pareiškė, kad bendrų kreditorių nėra, išlaikymo sau nereikalauja.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Nutraukti ieškovės I. M. (ikisantuokinė pavardė Taranenko), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1978-08-26 Trabų k., Ivijos rajone, Gardino srityje (įrašo Nr. 39), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „M.“.

Pripažinti dviejų kambarių butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr.1098-0009-7014:0033, esantį Parko g. 60-203, Vilniuje, įgytą 1995-04-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2184 pagrindu, asmenine ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.