- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- A15.-2851-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02177-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- V. B.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Advokatai
- Saulius Kibilda
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., jo atstovui advokatui Sauliui Kibildai, nukentėjusiajai J. P., vertėjai Olgai Macijauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 8 d., 423 str. 3 d. ir 426 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B., 2018 m. rugsėjo 5 d., 15.24 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.
Taip pat jis, 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 15.40 val., važiuodamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus.
V. B., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu dėl inkriminuojamų administracinių nusižengimų prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis su draugu namie išgėrė butelį degtinės, po kiek laiko pamatė, kad jam reikia lempučių, gerai jautėsi, parduotuvė buvo netoli. Nutarė nuvažiuoti į parduotuvę. Alkoholį vartojo gal 1-2 val. iki vairavimo. Vairuodamas automobilį jautėsi blaivus. Besiparkuodamas užkliudė automobilį „Toyotą“, tiksliai negali pasakyti, kaip, kontakto nepajuto. Išlipęs pamatė, kad kliudė kitą mašiną. Norėjo su moterimi susitrati, bet ji sakė, kad kvies policiją. Jis norėjo apsipirkti, kol atvyks policija, todėl nuėjo į parduotuvė, po to pamatė, kad blogai pastatė automobilį. Grįžo, perstatė automobilį į kitą vietą ir vėl nuėjo į parduotuvę, nusipirko lempučių, alaus. Išėjęs moters nerado. Supranta, kad pasišalino iš įvykio vietos.
Po įvykio važiavo namo, nervinosi, suvokė, kas atsitiko ir įvažiavo į tvorą. Jis gal per greitai važiavo, buvo posūkis, tvora arti kelio, jis tvorą užkabino dešine bamperio ir sparno puse. Išlipo, tvora buvo apgadinta, automobiliui buvo nubrozdintas bamperis. Apgadinimai ant tvoros ir automobilio sutapo. Atvyko namo, pasakė žmonai apie įvykį, ji apžiūrinėjo automobilį, o jis iš streso išgėrė apie 200 gr. Tuo metu atvyko policija. Automobilis priklauso jo žmonai, ji įsigijo automobilį prieš 2 ar 3 metus. Jo automobilis sugedęs, todėl važinėja su žmonos automobiliu, ji leidžia naudotis automobiliu, šiuo atveju leidimo jam nereikėjo prašyti. Su žalų dydžiu sutinka. Labai gailisi, atsiprašo visų.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. C. parodė, kad įvykio dieną ji atvyko prie „Maximos“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasistatė mašiną, nespėjus išlipti kita mašina įlėkė į aikštelę ir atsitrenkė į jos automobilio keleivio pusės bamperio kampą. Išlipusi ji pamatė, kad vairuotojas neblaivus. Pasakė jam, kad kvies policiją. Akivaizdžiai matėsi, kad žmogus neblaivus, svyravo, todėl ji ir kvietė policiją. Žmogus suprato, kad kviečiama policija, ji jam dar sakė palaukti, kad atvyks policija. Kol ji laukė policijos, vyras įėjo į parduotuvę, paskui išėjo, perstatė mašiną į kitą vietą ir vėl nuėjo į parduotuvę. Išėjęs iš parduotuvės pasakė rusiškai, kur tavo policija, kiek tau reikia pinigų. Paskui sėdo ir nuvažiavo. Policininkas žalą įvertino apie 350-400 eurų, draudimas įvertino 360 eurų, žala atlyginta. Anksčiau ji šio asmens nepažinojo, jis buvo atvykęs po įvykio atsiprašyti.
Byloje esančiame nukentėjusiosios J. C. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., maždaug apie 15.20 val., ji vairavo jai priklausantį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai važiuojant (duomenys neskelbtini) „Maximos“ aikštelėje, staiga dideliu greičiu iš (duomenys neskelbtini) gatvės atlėkė „Mercedes Benz“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir trenkėsi į jos automobilio dešinės pusės bamperį ir žibintą. Išlipęs vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, sunkiai pastovėjo ant kojų. Iš karto puolė siūlyti pinigus. Tada ji iškvietė policiją. Mercedes vairuotojas patraukė automobilį ir nuėjo į parduotuvę, grįžęs perstatė automobilį į kitą vietą ir vėl nuėjo į parduotuvę. Atėjęs iš parduotuvės paklausė jos, kiek jai reikia pinigų, ji pasakė, kad atvažiuos policijai r viską išsiaiškins kartu. Tada jis sėdo į automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Atvažiavus policijai paaiškėjo, kad Mercedes automobilį vairavo V. B., ji jį atpažino pagal parodytą nuotrauką. Padarytą žalą vertina apie 450 Eur (b. l. 13).
Eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), schemoje pavaizduota automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio. Automobilis Mercedes, (duomenys neskelbtini), nepavaizduotas, nes vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 10).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, o automobiliui Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 11).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad apie 15.30 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir posūkyje pamatė stovintį automobilį, iš priekio kelios mašinos stovėjo. Žmogaus paklausė, kas atsitiko, pasakė, kad į tvorą įvažiavo mašina. Paskui pradėjo važiuoti kiti automobiliai. Matė, kad atsitrenkusio automobilio priekis daužtas, automobilis kreivojo važiuodamas. Automobilis pavažiavo 200-300 metrų pagrindine gatve, sustojo, apsižiūrėjo ir vėl nuvažiavo. Jis nematė, ar atsitrenkęs į tvorą vairuotojas buvo išlipęs. Šio asmens anksčiau nepažinojo. Tvora buvo apgadinta, tinklas kažkoks išlaužtas. Ten siaura vieta ir posūkis, eismas dvipusis.
Byloje esančiame liudytojo M. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 15.40 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), jis ant kelio pamatė stovintį automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į tvorą. Pavažiavęs apie 100 m, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., minėto automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį, įsėdo ir toliau nuvažiavo. Vairuotojas važiavo nekoordinuotai, vos neatsitrenkė į medį, į autobusą. Jis (liudytojas) važiavo vairuotojui iš paskos iki (duomenys neskelbtini) gatvės (b. l. 12).
Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji J. P. parodė, kad rugsėjo mėn., apie 15.30 val., į jos tvorą įvažiavo mašina, apie įvykį pranešė kaimynas, užrašė mašinos numerį. Kaimynas sakė, kad vairuotojas išlipo susirinko detales ir nuvažiavo. Buvo apgadintas tvoros stulpas, išplėštas tvoros gabalas, medelis nulaužtas. Žalą ji vertina apie 300-400 eurų, jau apie 200 eurų išleista medžiagoms, darbas kainuos. Žalą sudaro tvoros ir stulpo apgadinimai. Prieš tai tvora nebuvo apgadinta. Atvyko draudimo bendrovė, nustatė žalą, ji su ja nesutinka, dokumentų dabar neturi, kad žala didesnė, negu nustatė draudimo bendrovė.
Byloje esančiame J. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini) į tvorą įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Padaryta materialinė žala, apytiksliai paskaičiavus, siektų apie 350-400 Eur. Įvykio liudininkas kaimynas J. G., gyv. (duomenys neskelbtini). (b. l. 14).
Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės pareigūno 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 15.24 val., patruliuodami pareigūnai gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), prie PC „Maxima“ susidūrė automobiliai „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas šalinasi link (duomenys neskelbtini) gatvės, įtariama, kad vienas vairuotojas galimai neblaivus. Atvažiavus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) namo kieme pareigūnai pastebėjo minėtą automobilį „Mercedes Benz“, kurio dešinės pusės priekinis bamperis, dešinės psuės sparnas ir dešinės pusės ratas buvo apgadinti. Apžiūrint automobilį, iš namo išėjo pažeidėjo žmona J. B., kuri pasakė, kad jos vyras V. B. neblaivus miega. Pakvietus vyrą, jis išėjo į lauką, iš išvaizdos atrodė neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesniai nekoordinuoti. Asmens buvo paklausta, kada vartojo alkoholį. V. B. atsakė, kad alkoholį vartojo prie parduotuvės PC „Maxima“ apie 15.00 val. Pranešėjas M. K. papasakojo, kad ties (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis buvo atsitrenkęs į tvorą, o jo vairuotojas išlipęs apžiūrinėjo automobilį, vėliau įsėdo ir toliau nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir įėjo į namą. Nuvažiavus patikrinti (duomenys neskelbtini), išėjo kaimynas J. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris matė „Mercedes Benz“ automobilį įvažiavusį į tvorą. Tvora priklauso E. P.. V. B. buvo nustatytas 2,01 prom. girtumas. Jis pristatytas į RPLC kraujo pridavimui (b. l. 7).
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu šaknelėje užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., 16.07 val., V. B. buvo nustatytas 2,01 prom. girtumas (b. l. 17).
VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8970/2018(01) nurodyta, kad V. B. kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 5 d., 16.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 prom. etilo alkoholio (b. l. 20).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 15.28 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie PC „Maxima“ susidūrė automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtariama, kad vienas vairuotojas galimai neblaivus. Po patikrinimo vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktas nenustatytas. Asmuo sulaikytas namuose ir alkoholį vartojo po vairavimo (b. l. 8).
Eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), schemoje pavaizduota sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sulaužyta tvora (apie 6,5 m) bei automobilio ratų vėžės. Įvykį sukėlęs automobilis nepavaizduotas, kadangi automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 9).
Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra J. B. (b. l. 21).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. B. nurodė, kad automobilis „Mercedes“ priklauso jai, jį įsigijo prieš du metus, leidžia vyrui vairuoti automobilį, jis vairavo su jos žinia. Automobiliu jie naudojasi bendrai.
2018 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad automobiliui Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apibrozdintas priekinio bamperio dešinės pusės kampas, nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, sugadintas priekinis dešinės pusės žibintas, pradurta priekinio rato dešinės pusės padanga. Automobilis po eismo įvykio, sugadintas eismo įvykio metu (b. l. 22).
Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilių Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, bei tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), apgadinimai. Nuotraukose matomi apgadinimai sutampa su aukščiau aprašytais (b. l. 24-28).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados.
Remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, teismas daro išvadą, kad V. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų įrodyta. Jis 2018 m. rugsėjo 5 d., 15.24 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Be paties V. B. prisipažinimo, šios aplinkybės patvirtintos liudytojos J. C. teisme duotais parodymais, eismo įvykio vietos schema bei papildomai duomenimis apie eismo įvykį. Nors V. B. ir nurodė, kad įvykio dieną iki vairavimo vartojo alkoholį (nors vairuodamas nesijautė neblaivus), o liudytoja J. C. taip pat paliudijo, kad V. B. po eismo įvykio jai pasirodė neblaivus, tačiau V. B. neblaivumas buvo patikrintas tik po to, kai jis, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, grįžo namo ir namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi V. B. pripažino, kad alkoholinius gėrimus vartojo ir po eismo įvykio, jo veika šioje dalyje kvalifikuojama pagal ANK 423 str. 3 d. (alkoholį vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, sugadinimą (apgadinimą)). Taip pat V. B. veika šioje dalyje kvalifikuojama ir pagal ANK 426 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Liudytoja J. C. nurodė, kad jos automobiliui padarytą žalą draudimas įvertino 360 eurų, nors teismui pateiktoje draudimo įmonės „Gjensidige“ pretenzijoje nurodyta, kad dėl minėto eismo įvykio buvo išmokėta 224,06 Eur draudimo išmoka. Abiem atvejais padaryta žala neviršija 15 MGL, todėl V. B. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai.
Teismas pripažįsta įrodyta V. B. kaltę ir dėl antro jam inkriminuojamo nusižengimo, o būtent kad jis, 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 15.40 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl šių nusižengimų savo kaltę V. B. taip pat pripažino pilnai. Be paties V. B. prisipažinimo, jo kaltė šioje dalyje įrodyta ir liudytojų M. K., J. P. teisme duotais parodymais bei rašytiniais paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, asmens neblaivumo patikrinimo pažyma bei specialisto išvada. Bylos duomenimis, V. B. alkoholį vartojo po eismo įvykio (patikrinus alkotesteriu jam nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, o specialisto išvadoje nurodyta, kad jo kraujyje rasta 2,29 prom. alkoholio). Jo veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 str. 3 d. kaip alkoholį vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą). Taip pat V. B. veika šioje dalyje kvalifikuojama ir pagal ANK 426 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Nukentėjusioji J. P. nurodė, kad tvorai padarytą žalą vertina 300-400 eurų, nors draudimas šią žalą įvertino mažesne suma. Tačiau šią žalą patvirtinančių duomenų nukentėjusioji teismui nepateikė. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju akivaizdu, kad eismo įvykiu padarytos žalos dydis neviršija 15 MGL, todėl V. B. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimui tikslus padarytos žalos dydis reikšmės neturi.
V. B. administracinio nusižengimo protokolas taip pat surašytas ir pagal ANK 417 str. 8 d, kuriame numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytus. Tačiau kadangi V. B. veikos kvalifikuotos pagal ANK 423 str. 3 d., kuriame taip pat numatyta atsakomybė, be kita ko, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam pareikštas kaltinimas pagal ANK 417 str. 8 d. laikytinas pertekliniu, kadangi atsakomybę pagal šį straipsnį apima ANK 423 str. 3 d. Administracinio nusižengimo protokole esančiame kaltinime nenurodytas joks papildomas V. B. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurio neapimtų ANK straipsniai, pagal kuriuos kvalifikuotos V. B. veikos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš V. B. pareikšto administracinio kaltinimo ANK 417 str. 8 d. šalintinas.
Administracinių nuobaudų skyrimas.
V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį – pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, bei alkoholio vartojimas po eismo įvykio, yra laikytini vienais iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užkertančių kelią tinkamai nustatyti eismo įvykio aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į V. B. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas du kartus, vieną kartą ir už KET pažeidimą, tačiau pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkščius KET pažeidimus, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti V. B. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 str. 3 d. ir 426 str. 1 d., padarymą paskyrus jų sankcijose numatytas nuobaudas – baudas, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijų vidurkiui.
Kadangi V. B. padarytos veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, V. B. už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą skirtinos nuobaudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
ANK 423 str. 4 d. numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 str. 7 d. numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. nuostatomis, V. B. administracinio poveikio priemonė skirtina pagal sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 423 str. 3 d.), jam skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
ANK 423 str. 5 d. numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne V. B., o jo sutuoktinei J. B.. Pagal ANK 29 str. 4 d., ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, jeigu, be kita ko: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Bylos duomenys patvirtina, kad J. B. šį automobilį įsigijo dar iki V. B. inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo, be to, byloje nesurinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad perleisdama automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoti V. B., ji žinojo, kad pastarasis, vairuodamas šį automobilį, sukels eismo įvykį ir pasišalins iš eismo įvykio vietos. Remiantis išdėstytu, teismas nenustatė ANK 29 str. 4 d. numatytų sąlygų, kuomet galima būtų konfiskuoti šį ne pažeidėjui priklausantį turtą, todėl automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32 str., 38 str. 2 d., 423 str. 3, 4 d., 426 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p. ir 3 d., 636 str.,
nutaria:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 3 d. (eismo įvykis (duomenys neskelbtini)), skirti 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini)), skirti 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 3 d. (eismo įvykis (duomenys neskelbtini)), skirti 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini)), skirti 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d., skirti V. B. galutinę nuobaudą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 423 str. 4 d., V. B. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18091165672 ir įmokos kodą 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).