Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjai J. Č., jos atstovui advokatui R. M. ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotam asmeniui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados vyresniajam tyrėjui P. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. Č. skundą dėl nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 25 NT-14750009-14 teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. Č. ir jos atstovas advokatas R. M. skundą palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. J. Č. teismui papildomai paaiškino, kad jos šuniuką užpuolė A. G. šuo, kuris buvo be antsnukio, po ko pastarasis mirė. Dėl to ji parašė pareiškimą policijai. Policijoje ji A. G. atpažino ir parodė, kad būtent įvykio dieną jos vedžiojamas šuo užpuolė jos šuniuką, tuo tarpu A. G. nurodydama, kad įvykis įvyko kitą dieną siekia išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš nutraukti administracinio teisės pažeidimo teisenos nagrinėjimą medžiagos nustatyta, kad 2014 m. sausio 27 d. J. Č. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2014 m. sausio 26 d. apie 13 val. 30 min. išėjusi į kiemą su savo augintiniu „Jorkšyro terjerų“ kalyte pasivaikščioti, priėjus prie (duomenys neskelbtini) iš jo išniro moteris su trumpo balto kailio šuniu, kuris buvo be antsnukio ir griebė jos augintinį su nasrais. Parsinešusi į namus ji pastebėjo, kad šuneliui bėga kraujas, todėl jį skubiai nuvežė į budinčią kliniką, kur šunelis mirė. Dėl šio įvykio ji prašė nustatyti pilietę, kurios šuo užpuolė jos šuniuką ir nubausti ją įstatymų nustatyta tvarka ( 1-2 b.l.). Dėl šio įvykio buvo apklausta pati nukentėjusioji J. Č. ( 4-5 b.l.) ir šie liudytojai: gydytoja priėmusi sužalotą nukentėjusiosios šuniuką I. S. (b.l. 6), A. G., kurios šuo galimai užpuolė nukentėjusiosios šuniuką ( 3, 7, 19 b.l.), A. G. sūnus Ž. G. (21 b.l.) ir A. G. kaimynė R. K. (22 b.l.). Taip pat buvo surinkti šie rašytiniai duomenys: išrašas iš ligos istorijos (8 b.l.), VšĮ „(duomenys neskelbtini) (9 b.l.), registracijos, identifikacijos protokolas (10-11 b.l.). Šių duomenų pagrindu 2014 m. liepos 3 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados tyrėja A. G. priėmė nutarimą Nr. 25NT-14750009-14 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, motyvuodama tuo, kad nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, kad 2014 m. sausio 26 d. apie 13 val. 30 min. A. G. auginamas šuo sugriebė ir sužalojo J. Č. „Jorkšyro terjerų“ veislės šunį, ko pasėkoje jis nugaišo, nenustatyta. A. G. teisės pažeidimo faktą patvirtina tik pati pareiškėja, o kitų liudytojų parodymai paneigia tokį faktą. Priimant sprendimą buvo remtasi galimų liudytojų parodymais. Nustatyta, kad yra prieštaravimų tarp J. Č. parodymų ir A. G. bei kitų patikrinimo metu apklaustų asmenų parodymų. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad nėra pakankamai duomenų, jog A. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d. (23 b.l.).

Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, <...>, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą (ATPK 248 str.).

Iš nutraukti administracinio teisės pažeidimo teisenos nagrinėjimą medžiagos matyti, jog nukentėjusioji J. Č. nuo pat įvykio pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie patį įvykį. Įvykio aplinkybes ji nuosekliai išdėstė ir teismui apklausta teismo posėdžio metu, taip pat teismui paaiškino, jog policijoje ji atpažino moterį – A. G., kurios vedžiojamas šuo įvykio dieną buvo be antsnukio ir užpuolė jos šuniuką (26 b.l., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-255-888/2014). Byloje nenustatyta, kad J. Č. ir A. G. būtų konfliktavusios iki šio įvykio, ar kad J. Č. turėtų pagrindo apkalbėti A. G.. Parodymus tyrimo metu ji davė įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 ² str. už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu A. G. pažeidimą neigė, nurodydama, kad J. Č. nurodytu laiku ji šuns nebuvo išvedusi ( 19-20 b.l.).

Institucijos, surašiusios nutarimą byloje, atstovas teismui paaiškino, jog J. Č. parodymai abejonių sukėlė dėl jos nurodomo įvykių laiko, o ligos išraše ir veterinarijos gydytojos parodymuose nurodomas kitas laikas, be to, A. G. parodymus patvirtino kiti liudytojai, todėl tyrimas buvo nutrauktas (28 b.l., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-255-888/2014). Iš nutraukti administracinio teisės pažeidimo teisenos nagrinėjimą bylos medžiagos matyti, jog J. Č. 2014 m. sausio 27 d. pareiškime ir jos paaiškinimuose nurodyta, kad įvykis įvyko 2014 m. sausio 26 d. Ir nors pareiškime nurodoma valanda apie 13 val. 30 min., o vėlesniame paaiškinime apie 14 val., teismo nuomone tai nėra esminė aplinkybė, leidžianti suabejoti J. Č. parodymų patikimumu. Priešingai nei nurodo institucijos atstovas, tyrėjos apklausta veterinarijos gydytoja I. S. taip pat nurodė, kad 2014 m. sausio 26 d. apie 14 val. į jos darbovietę atvyko J. Č., kuri rankose laikė „Jorkšyro terjerą“ ir kuris buvo kruvinas (6 b. l.). Išraše iš ligos istorijos taip pat nurodyta J. Č. pirminio apsilankymo data 2014 m. sausio 26 d., tačiau kodėl išraše nurodytas laikas 12 val. 18 min. šio klausimo veterinarijos gydytojai I. S. tyrimo metu užduota nebuvo ir šis prieštaravimas tarp minėtos liudytojos parodymų ir išraše esančių duomenų tyrimo metu buvo nepašalintas. Taip pat nebuvo išsiaiškinta, kodėl minėta liudytoja nurodė, kad „kaip ji suprato“, kad šunį atvežusi moteris įvykio nematė.

Tyrėja motyvuodama nutarimą nurodė, jog „A. G. teisės pažeidimo faktą patvirtina tik pati pareiškėja, o kitų liudytojų parodymai paneigia tokį faktą“, tačiau kaip matyti iš surinktos medžiagos nei vienas iš apklaustų liudytojų pačio įvykio nematė, todėl tyrėjos minėtas argumentas yra visiškai nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G. yra tiesiogiai susijusi su įvykiu, ji turi teisę duoti sau palankius parodymus ar neduoti parodymų prieš save, kadangi jai atsakomybė už melagingų parodymų davimą nekyla, todėl jos duodami parodymai turėtų būti patikrinami objektyviais duomenimis. Tuo tarpu šioje byloje apklausti liudytojai Ž. G. ir R. K. yra susiję su A. G., tai yra Ž. G. yra jos sūnus, o R. K. yra kaimynė, todėl yra pagrindo manyti, kad šie asmenys nėra suinteresuoti tyrimui duoti pakankamai objektyvių parodymų prieš A. G. ir jų parodymai turėtų taip pat būti atitinkamai kritiškai įvertinami bei patikrinami kitais patikimais įrodymais, o ne laikomi kaip pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys A. G. nekaltumą. Liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, ar kurių parodymai galėtų neginčijamai patvirtinti arba paneigti J. Č. nurodytą versiją tyrimo metu nustatyta nebuvo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės byla teisingai išspręsti. Tokius įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, surinkti įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti, tiriant įvykį nebuvo pašalinti joje atsiradę prieštaravimai, nutarime išvados padarytos vadovaujantis atskirais įrodymais, bet ne byloje surinktų įrodymų visuma.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ginčijamas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados tyrėjos A. G. 2014 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 25NT-14750009-14 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas ir bylos medžiaga grąžintina Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovadai tirti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos J. Č. skundą tenkinti.

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados tyrėjos A. G. 2014 m. liepos 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 25NT-8511390-14, panaikinti ir bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovadai tirti iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.