Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-01-19 · Civilinė byla Nr. 2-4810-734/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-19
Bylos Nr.
2-4810-734/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44899-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Pareiškėjas
KS Boulevard CV
Suinteresuotas asmuo
V. M., A. M., R. M., I. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4810-734/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44899-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.4.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo KS Boulevard CV skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys V. M., A. M., R. M., I. M., antstolė Brigita Palavinskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Išieškotojas KS Boulevard CV (toliau – pareiškėjas) pateiktu skundu prašo: 1) panaikinti 2015-11-25 patvarkymo dėl skolininko prašymo Nr. B-356961 dalį, kuria nuspręsta gavus R. M., A. M. ir I. M. poziciją dėl joms galimai priklausančių piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl leidimo suteikimo skolininkui pervesti pinigines lėšas R. M., A. M. ir I. M.; 2) priimti naują patvarkymą, kuriuo skolininko V. M. 2015-11-05 prašymą dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo ir leidimo pervesti šias lėšas atmesti visa apimtimi, kaip nepagrįstą.

Antstolė Brigita Palavinskienė (toliau-antstolė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 str. 2 d., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2015-12-21 patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti teismui. Antstolė patvarkyme nesutikdama su pareiškėjo skundu, nurodė, kad vykdo v.b. Nr. 0171/15/03885 pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-10-22 išduotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo M. V. (toliau – skolininkas) turtui trečios eilės išieškotojo (pareiškėjo) 508 767,73 Eur reikalavimui užtikrinti. Nurodė šias faktines bylos aplinkybes: 2015-11-05 antstolė gavo skolininko prašymą dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo ir leidimo pervesti šias lėšas. Prašymu skolininkas prašė panaikinti areštą piniginėms lėšoms 375 550 Eur, nuosavybės teise priklausančioms R. M., A. M. ir I. M.. Antstolė 2015-11-11 raštais kreipėsi informacijos į bankus - Danske bank A/S Lietuvos filialą ir Nordea bank AS Lietuvos skyrių, dėl minėtuose bankuose skolininko vardu esančių atidarytose sąskaitų išrašų. Taip pat 2015-11-13 priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininką pateikti patikėtinio statusą įrodančius dokumentus. Pareiškėjas 2015-11-16 raštu informavo antstolę, kad su skolininko 2015-11-05 prašymu dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo ir leidimo pervesti šias lėšas, nesutinka. Antstolė gavo Danske bank A/S Lietuvos filialo skolininko sąskaitos išrašą, iš kurio nustatyta, kad sąskaitoje esančios lėšos nėra susijusios su piniginėmis lėšomis priklausančiomis R. M., A. M. ir I. M., todėl antstolė padarė išvadą, kad minėtos lėšos esančios Danske bank A/S Lietuvos filialas banke priklauso tik skolininkui. Antstolė nurodė, kad 2015-11-23 skolininkas atsakydamas į antstolės patvarkymą dėl įpareigojimo, kuriuo buvo įpareigotas pateikti patikėtinio statusą įrodančius dokumentus pateikė raštą ir nurodė, kad jis nėra sudaręs patikėjimo sutarčių su sutuoktine R. M. ir vaikais A. M. ir I. M., taip pat pateikė 2008-12-18 vedybų (povedybinę) sutarties kopiją. Papildomai skolininkas nurodė, kad antstolės areštuotos piniginės lėšos, gautos jo sutuoktinei pardavus butą (adresu K. D. g. 6A-22, Vilnius), remiantis povedybų sutartimi yra R. M. asmeninė nuosavybė. Antstolė pažymėjo, kad antstolei nėra pateikti duomenys, jog vedybų sutartis būtų nuginčyta ar negaliojanti. 2015-11-25 antstolė gavo Nordea bank AB Lietuvos skyriaus skolininko sąskaitos išrašą, kuriame akivaizdžiai matomi pirkėjų, pagal 2015-07-29 pirkimo-pardavimo sutartis, pervestos lėšos. 2015-11-25 buvo priimtas patvarkymas dėl skolininko prašymo, patvarkymu netenkinta skolininko prašymo dalis dėl Danske bank A/S Lietuvos filiale esančios sąskaitos arešto dalinio panaikinimo 4595,49 Eur sumai, nes lėšos nebuvo susijusios su 2015-07-29 pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytomis lėšomis. Taip pat nuspręsta, gavus R. M., A. M. ir I. M. poziciją dėl joms galimai priklausančių piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje, priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl leidimo suteikimo skolininkui pervesti pinigines lėšas R. M., A. M. ir I. M.. Taip pat 2015-11-25 buvo priimti patvarkymai, kuriais R. M., A. M. ir I. M. buvo įpareigotos pateikti informaciją, kokiu pagrindu jų asmeninės nuosavybės teise už parduotą turtą priklausančios lėšos buvo pervestos ne į jų, o į skolininko asmeninę sąskaitą. G. R. M., A. M. ir I. M. pozicijas ir paaiškinimus su priedais, kokiu pagrindu jų asmeninės nuosavybės teise už parduotą turtą priklausančios lėšos buvo pervestos ne į jų, o į skolininko asmeninę sąskaitą, antstolė elektroniniu paštu persiuntė jas pareiškėjo atstovui. 2015-12-14 antstolė gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir uždraudė antstolei priimti patvarkymą dėl skolininko banko sąskaitose esančių ir areštuotų piniginių lėšų atlaisvinimo iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės priimto 2015-11-25 patvarkymo v.b. Nr. 0171/15/03885.

Antstolė pažymėjo, kad išieškotojo teiginiai, jog piniginių lėšų pervedimas pagal 2015-07-29 pirkimo-pardavimo sutartis į skolininko sąskaitą yra tikslingas galimas atsiskaitymas su juo yra teisiškai nepagrįsti, paremti vien prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių savo teiginius. Antstolė, siekdama nepažeisti R. M., A. M. ir I. M. teisių, turėtų nustatyti laisvai disponuojamą sumą – 370 954,51 Eur, skolininko sąskaitoje, esančioje Nordea bank AB Lietuvos skyrius, kad skolininkas galėtų pervesti R. M., A. M. ir I. M. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas. Antstolė akcentavo, jog negali tenkinti pareiškėjo skunde nurodyto prašymo panaikinti 2015-11-25 patvarkymo dėl skolininko prašymo Nr. B-356961 dalį, kuria nuspręsta gavus R. M., A. M. ir I. M. poziciją dėl joms galimai priklausančių piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje, priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl leidimo suteikimo skolininkui pervesti pinigines lėšas R. M., A. M. ir I. M., nes minėtas procesinis sprendimas dėl minėtų lėšų dar nėra priimtas, ir nėra pagrindo priimti naujo patvarkymo dėl skolininko 2015-11-05 prašymo netenkinimo, nes iš antstolei pateiktų dokumentų, galima daryti išvadą, kad areštuotos piniginės lėšos nuosavybės teise priklauso R. M., A. M. ir I. M..

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skolininko banko sąskaita esantį Nordea Bank AB, laikytina asmenine skolininko banko sąskaita ir šioje sąskaitoje esančios lėšos nuosavybės teise priklauso skolininkui, skolininkas to jokiais įrodymais nepaneigė. Pareiškėjas paaiškino, kad skolininkas prašyme nurodė, kad jis yra panaudojęs dalį lėšų, priklausančių jo sutuoktinei ir vaikams, o patikėtinis turto, naudojamo patikėjimo teise , negali valdyti tenkindamas savo poreikius ar interesus, pareiškėjas nurodo, kad skolininkas yra panaudojęs dalį tariamai patikėjimo teise valdomų lėšų, toks lėšų panaudojimas tik patvirtina, kad skolininkas šias lėšas laiko savo nuosavybe ir jomis naudojasi tenkindamas savo interesus. Pareiškėjas mano, kad 2015-07-29 pirkimo-pardavimo sutartyse buvo tikslingai susitarta, kad piniginės lėšos pervedamos skolininkui, galimai atsiskaitant su juo, jog skolininkas nenurodė jokių priežasčių, kodėl piniginės lėšos už parduodamą turtą negalėjo būti pervestos tiesiogiai pardavėjoms, R. M., A. M. ir I. M.. Pareiškėjas mano, kad skolininkui lėšos buvo pervestos siekiant su juo atsiskaityti pagal kitus sandorius. Kadangi skolininkas nepateikė įrodymų, kad pinigines lėšas, gautas pagal 2015-07-29 pirkimo-padavimo sutartis, valdo patikėjimo teise, o patikėjimo sutartis turi būti rašytinė, laikytina, kad skolininkas jo banko sąskaitoje esančias lėšas valdo ne patikėjimo, o nuosavybės teise. Pareiškėjas laiko, kad skolininkui piniginės lėšos buvo pervestos pagrįstai.

Atsiliepimas

Skolininkas atsiliepime į skundą nurodė, kad antstolė skundžiama patvarkymo dalimi skolininko prašymo iš esmės neišsprendė, o tik nutarė atlikti papildomą tyrimą – surinkti papildomų įrodymų V. M. prašymui išspręsti – ir procesinį sprendimą dėl leidimo suteikimo skolininkui pervesti lėšas R. M., A. M. ir I. M. priimti ateityje – gavus šių asmenų poziciją, iš skundžiamo patvarkymo turinio net nėra ir negali būti objektyviai žinoma, koks bus priimtas antstolės galutinis sprendimas net ir gavus minėtų asmenų poziciją, t.y. ar skolininko prašymas bus tenkintas, ar ne. Skolininkas nurodė, kad pareiškėjas skunde nepagrindė, kaip šis informacinio pobūdžio antstolės dokumentas pažeidžia ar suvaržo pareiškėjo teises ar teisėtus interesus ir kokie konkrečiai pareiškėjo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti ar suvaržyti. Pareiškėjas nenurodė, jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą dėl antstolės veiksmų neteisėtumo, todėl skolininkas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuoti asmenys R. M., A. M. ir I. M. pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad antstolės areštuotos piniginės lėšos nepriklauso skolininkui nuosavybės teise, todėl jomis negali būti užtikrinti skolininko kreditorių interesai, prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/15/03885 medžiagos nustatyta, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-10-22 išduotą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5932-450/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko turtui trečios eilės pareiškėjo 508767,73 Eur reikalavimui užtikrinti (v.b. I tomas 1-3 l.). Pagal CPK 651 str., antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 str. 2 d. tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). Nustatyta, kad skolininkas 2015-11-05 kreipėsi į antstolę su prašymu (v.b. I tomas, 103-104 l.) dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo ir leidimo pervesti šias lėšas. Prašymu skolininkas prašė panaikinti areštą piniginėms lėšoms 375 550 Eur sumai, nuosavybės teise priklausančioms R. M., A. M. ir I. M.. Antstolė, reaguodama į skolininko prašymą, 2015-11-11 kreipėsi dėl informacijos pateikimo į Danske bank A/S Lietuvos filialą ir Nordea bank AB, Lietuvos skyrių, dėl skolininko sąskaitų, esančiose minėtuose bankuose, išrašų už laikotarpį nuo 2015-07-30 iki 2015-11-11 (v.b. I tomas 147-150 l.). Taip pat nustatyta, kad antstolė 2015-11-13 priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininką pateikti patikėtinio statusą įrodančius dokumentus (v.b. I tomas 153-154 l.). Skolininkas, atsakydamas į antstolės patvarkymą, pateikė informaciją, kad jokios rašytinės patikėjimo sutarties su savo sutuoktine ir vaikais nėra sudaręs, tačiau piniginės lėšos, esančios jo sąskaitoje jam nuosavybės teise nepriklauso. Skolininkas pateikė įrodymus, t.y. 2008-12-18 sudarytą tarp skolininko ir suinteresuoto asmens R. M. vedybų sutartį, kuria remiantis grindė, kad nekilnojamas turtas – butas esantis adresu K. D. g. 6A, Vilniuje, priklauso asmeninės nuosavybės teise R. M. (v.b. II tomas 209-210 l.), bei mano, kad ir areštuotos lėšos, kurios gautos už nekilnojamąjį turtą, priklauso R. M.. Antstolė, gavusi informaciją iš aukščiau paminėtų bankų, priėmė 2015-11-25 patvarkymą dėl skolininko prašymo, kuriuo nusprendė netenkinti skolininko prašymo dalies dėl Danske bank A/S Lietuvos filiale esančios sąskaitos arešto dalinio panaikinimo ir gavus R. M., A. M. ir I. M. poziciją dėl joms galimai priklausančių piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Nordea bank AB, Lietuvos skyrius banke), priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl leidimo skolininkui pervesti pinigines lėšas R. M., A. M. ir I. M. (v.b. II tomas 220-221 l.). Antstolė, priimdama ginčijamą patvarkymą, vadovavosi CPK 613 str. nuostatomis, kuriomis nustatyta, kad antstolis vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kuris pagal CPK nuostatas yra skundžiamas, todėl, išaiškino šalims, kad vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, šia teise pareiškėjas pasinaudojo, todėl atmestini suinteresuotų asmenų R. M., A. M., I. M. ir skolininko teiginiai, kad byla nenagrinėtina teisme. Kadangi antstolė gali išieškoti tik iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto, o ne iš tretiesiems asmenims priklausančio turto (CPK 664 str.), antstolė, siekdama nustatyti pinigų kilmę, ėmėsi atitinkamų veiksmų – priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo R. M., A. M. ir I. M. pateikti informaciją, kokiu pagrindu jų asmeninės nuosavybės teise už parduotą turtą priklausančios lėšos buvo pervestos ne į jų, o į skolininko asmeninę sąskaitą (v.b. II tomas 222-227 l.). Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Antstolė, atliekant antstolio funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Antstolio įst. 22 str. 1 d.), todėl skundžiamas antstolės veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundžia priimto 2015-11-25 patvarkymo dalį dėl R. M., A. M. ir I. M. pozicijos pateikimo dėl joms galimai priklausančių piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje, tačiau joks atitinkamas procesinis sprendimas dėl leidimo suteikimo skolininkui pervesti pinigines lėšas R. M., A. M. ir I. M., antstolės nėra priimtas. Todėl darytina išvada, kad toks antstolės atliktas procesinis veiksmas pareiškėjui jokių pasekmių nesukėlė.

Teismas suinteresuotų asmenų atsiliepime išdėstytų argumentų dėl pinigų kilmės nepasisako ir nesprendžia, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nenustatyta, kad antstolė atlikdama vykdymo veiksmus bei priimdama pareiškėjo skundžiamo patvarkymo dalį, padarė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus ar netinkamai taikė teisės normas. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 594 str. pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 513 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo KS Boulevard CV skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė