- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- eI2-4143-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09653-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 23S205233 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė visus tikrovę atitinkančius duomenis, įskaitant ir darbo užmokesčio dydį, numatytą su juo sudarytoje darbo sutartyje, tačiau jo atlyginimas sumažėjo dėl pareiškėjo pateikto prašymo darbdaviui sutrumpinti darbo laiką iki 2023 m. kovo mėn. (dėl asmeninių aplinkybių), ir prašymo dėl nemokamų atostogų (įskaitant 2023 m. balandžio mėn.), papildomai nurodant, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas dirba be pertraukų. Pareiškėjo teigimu, jis naudodamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatomis teisėtai prašė ir jam buvo suteiktos DK numatytos nemokamos atostogos, sutrumpintas darbo laikas, t. y., pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo, o jam atlyginimas išmokėtas pagal faktiškai išdirbtą laiką. Nurodo, kad nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnyje numatytų pareigų, taip pat Migracijos departamentas Sprendime nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Paaiškina, jog prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu nežinojo ir negalėjo iš anksto numatyti, kad kažkada ateityje dirbs ne visą darbo sutartyje numatytą laiką, todėl vėliau pasikeitusios aplinkybės – mokamas mažesnis darbo užmokestis nei numatyta prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ar tarpininkavimo rašte – negali būti traktuojamas kaip pagrindas konstatuoti, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo metu pareiškėjas atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi numatyto dydžio darbo užmokestis, ir gavęs iš pareiškėjo informaciją, jog išmokėtas darbo užmokestis yra mažesnis dėl po prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo pasikeitusių aplinkybių, t. y., laikinai sutrumpinto darbo laiko ir nemokamų atostogų, nepagrįstai konstatavo, kad jis dar prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas, pareiškėjo situacijos individualiai nevertino, Sprendimą priėmė formaliai, kas yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais, įpareigojančiais viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Atsiliepimas
2. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Migracijos departamentas pažymi, jog pareiškėjas neneigia, kad jam nebuvo mokamas, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte, nurodytas mėnesinis atlyginimas bei patvirtina, jog jo pateikti duomenis prašyme išduoti leidimą gyventi neatitinka tikrovės. Nurodo, kad pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Mevaga LT“ (toliau – ir Bendrovė) Migracijos departamentui pateiktame tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Teigia, jog pareiškėjo tiek Migracijos departamentui, tiek skunde pateiktos aplinkybės, t. y. savo iniciatyva parašytas prašymas sutrumpinti darbo laiką iki 2023 m. kovo mėn. (dėl asmeninių aplinkybių) ir keli prašymai atostogauti savo lėšomis (įskaitant visą 2023 m. balandžio mėn.) bei nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. darbas be pertraukų, patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Remiasi Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas 800 Eur darbo užmokestis, o patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Atsakovo teigimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi kaip savo pragyvenimo lėšų šaltinį pareiškėjas taip pat nurodė darbo užmokestį. Akcentuoja, kad pareiškėjas dėl pasikeitusių aplinkybių (apie tai, kad jam nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis, dėl jo pateikto prašymo sutrumpinti darbo laiką) iki pat sprendimo priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 25 d.) Migracijos departamento apie tai neinformavo ir nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi. Pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Pažymi, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl atsakovo teigimu, Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3. Teismo posėdyje:
- pareiškėjo atstovė skundą palaikė;
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 15 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui M. S. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. spalio 14 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos pilietis M. S. 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Nr. 2208-LLG-3731 (toliau – ir Prašymas), kurį grindė tuo, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį Bendrovėje, o jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ((duomenys neskelbtini)). Prašyme nurodė, kad numatomas darbo užmokestis yra 800 Eur per mėnesį bei pragyvenimo lėšos Lietuvoje taip pat yra 800 Eur per mėnesį.
Pareiškėjas taip pat pateikė Bendrovės tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Nr. 20220810-116461 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad numatoma pareiškėjo įdarbinimo data – 2022 m. lapkričio 10 d.; įsipareigojama pareiškėjui mokėti 800 Eur per mėnesį darbo užmokestį.
6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2022 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 22S137842 išduoti M. S. leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.
7. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, atliko duomenų patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, kurioje nustatė kad M. S. Bendrovėje yra įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau nei vieną mėnesį užsieniečiui nebuvo išmokėtas Prašyme nurodytas mėnesinis darbo užmokestis ir Bendrovės Tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 800 Eur. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA; pareiškėjui buvo mokama nuo 47,89 iki 703,18 Eur per mėnesį.
Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2023 m. lapkričio 15 d. priėmė ginčijimą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. spalio 14 d., kadangi duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
8. Pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Sprendimu, todėl skundžia jį teismui.
9. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas) <...>.
10. Minėta, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 23 d. ir nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas Prašyme nurodytas mėnesinis darbo užmokestis ir Bendrovės Tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 800 Eur; pareiškėjui buvo mokamas nuo 47,89 Eur iki 703,18 Eur per mėnesį darbo užmokestis.
Pabrėžtina, kad pareiškėjas šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčija.
11. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (2022 m. – 740 Eur, 2023 m. – 840 Eur).
12. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas prašyme suteikti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis yra darbo užmokestis, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio pareiškėjas nenurodė. Taip pat byloje vėliau neįrodinėjo kito pragyvenimo šaltinio.
13. Taigi, pareiškėjui gaunant mėnesinį darbo užmokestį, kurio dydis ginčo laikotarpiu buvo nuo 47,89 Eur iki 703,18 Eur, akivaizdu, kad jis neatitiko pareiškėjo Prašyme ir Bendrovės Tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio dydžio. Be to, toks dydis neatitiko ir Lietuvoje nustatyto MMA, kuris reiškia pakankamą pragyvenimo lėšų dydį Lietuvos Respublikoje.
14. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, be to, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Tad atsakovas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi.
15. Pareiškėjas teigia, kad jis kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo atsakovui pateikė visus tikrovę atitinkančius duomenis, įskaitant ir darbo užmokesčio dydį, numatytą su juo sudarytoje darbo sutartyje, tačiau jo atlyginimas sumažėjo dėl jo pateikto prašymo darbdaviui sutrumpinti darbo laiką iki 2023 m. kovo mėnesio dėl asmeninių priežasčių ir prašymo suteikti nemokamas atostogas; tad jis naudodamasis DK nuostatomis teisėtai prašė ir jam buvo suteiktos sutrumpintas darbo laikas ir nemokamos atostogos.
Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo teisės į sutrumpintą darbo laiką, neapmokamas atostogas ir pan., tačiau pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Kadangi pareiškėjas viso leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį (o ne tik jo išdavimo metu) neatitiko imperatyvių Įstatymo sąlygų, pagal byloje nustatytas aplinkybes, tad Migracijos departamentas, be kita ko, turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme. Būtent tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) iš esmės analogiškose bylose, žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, ir kt.
16. Be to, šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad, kaip ne kartą yra akcentuota LVAT praktikoje, teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė, tokią teisę jis gali įgyti tik Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (žr., pvz., 2017 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; kt.).
17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, priešingai negu teigia pareiškėjas, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus; taip pat priimant minėtą Sprendimus buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, jį priėmė tam kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Migracijos departamentas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
19. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.