Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-839/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2-839/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Turto bankas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Medikona“
Trečiasis asmuo
L. Ž., Klaipėdos teritorinė ligonių kasa
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-839/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 124.2.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liūto vaistinė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medikona“, tretieji asmenys – L. Ž., Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, antstolė R. V., Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarė R. K., dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (bylos Nr.: A2-2940-510/2010).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. sprendimu, iš dalies tenkindamas ieškovo BUAB Liūto vaistinė“ ieškinį nusprendė: pripažinti niekine prekių pardavimo kreditan sutartį Nr.031001/5, sudarytą 2003 m. spalio 1 d. tarp UAB „Medikona“ ir UAB „Liūto vaistinė“; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005 m rugpjūčio 3 d. sutartį Nr.050803/497 dėl kreditorinio reikalavimo teisių perleidimo, kuria ieškovas UAB „Liūto vaistinė“ perleido atsakovui UAB „Medikona“ 218 500,84 Lt vertės reikalavimo teisę į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos kreditorinius įsiskolinimus; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005 rugsėjo 6 d. sutartį Nr.050906/497 dėl kreditorinio reikalavimo teisių perleidimo, kuria ieškovas UAB „Liūto vaistinė“ perleido atsakovui UAB „Medikona“ 263 624,42 Lt vertės reikalavimo teisę į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos kreditorinius įsiskolinimus; priteisti iš atsakovo UAB „Medikona“ 1 068 378,86 Lt ieškovui BUAB „Liūto vaistinė“; priteisti iš atsakovo UAB „Medikona“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 848 378,86 Lt, skaičiuojamas nuo 2006 m. spalio 4 d. ir nuo 220 000 Lt, skaičiuojamas nuo 2007 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, BUAB „Liūto vaistinė“; priteisti iš atsakovo UAB „Medikona“ 2 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų BUAB „Liūto vaistinė“; priteisti iš ieškovo BUAB „Liūto vaistinė“ 300 Lt atsakovui UAB „Medikona“; priteisti iš atsakovo UAB „Medikona“ 14 784 Lt žyminį mokestį ir 202,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą; likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. papildomu sprendimu nusprendė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo 2005 m. vasario 9 d. įkeitimo lakštą, kuriuo 2003 m. spalio 1 d. Prekių pardavimo kreditan sutarties užtikrinimui ieškovas įkeitė atsakovui esamas lėšas ir būsimas pinigines įplaukas sąskaitose AB „Šiaulių bankas“ (0,5 mln. Lt sumai), AB banke „Hansabankas“ (0,5 mln. Lt sumai), visas apyvartoje esančias prekių atsargas (1,5 mln. Lt sumai), esamas ir būsimas reikalavimo teises į teritorinių ligonių kasų įsiskolinimus (0,9 mln. Lt sumai) bendrai 3,4 mln. Lt sumai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė patvirtino ieškovo BUAB „Liūto vaistinė“ ir atsakovo UAB „Medikona“ 2010 m. balandžio 30 d. taikos sutartį, pagal kurią susitarta civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liūto vaistinė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medikona“, tretiesiems asmenims L. Ž., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, antstolei R. V., Kauno miesto 16 notarų biuro notarei R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais užbaigti taikiai, Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą ir 2009 m. vasario 6 d. papildomą sprendimą panaikino ir civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liūto vaistinė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medikona“, tretiesiems asmenims L. Ž., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, antstolei R. V., Kauno miesto 16 notarų biuro notarei R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nutraukė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių veiksmai dėl taikos sutarties sudarymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

AB „Turto bankas“ padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu prašė: atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal BUAB ,,Liūto vaistinė“ ieškinį UAB ,,Medikona“; įtraukti AB „Turto bankas“ į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį; pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 30 d. taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Medikona" ir BUAB „Liūto vaistinė“; palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. papildomą sprendimą.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigė, kad sprendimas dėl taikos sutarties sudarymo priimtas 2010 m. balandžio 30 d. BUAB „Liūto vaistinė“ kreditorių komiteto posėdyje. Pasak apreiškėjo, tokio sprendimo priėmimą lėmė trečios eilės kreditorių UAB „Tiklina", UAB „Eremita" ir UAB „Medikona" balsai. Pareiškėjo teigimu, balsuojant už nutarimo projektą, buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių teisėti interesai. Kreditorių komiteto susirinkimo protokole taikos sutarties tekstas arba pagrindinės jos nuostatos neįrašytos, todėl neaišku, kokiomis sąlygomis sudaroma taikos sutartis. Tokiu būdu sudarytos galimybės taikos sutarties tekstą keisti. BUAB „Liūto vaistinė" 2010 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime konstatuota, kad UAB „Medikona“ sutiktų sudaryti taikos sutartį su BUAB „Liūto vaistinė", sumokėdama jai 300 000 Lt. Tačiau 2010 m. balandžio 30 d. kreditorių komiteto susirinkime nutarta sudaryti taikos sutartį su UAB „Medikona“ nenurodant, kokią finansinę naudą turėtų BUAB „Liūto vaistinė“. Taikos sutartis sudaryta, nepaisant to, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimu iš UAB „Medikona“ priteista 1 068 378,86 Lt suma. Taikos sutarties sudarymo būtinumas buvo motyvuojamas aplinkybe, kad UAB „Medikona“ ir UAB „Liūto vaistinė“ vadovams ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o taip pat greitesniu bankroto proceso užbaigimu. Pasak pareiškėjo, svarbi yra aplinkybė, kad už taikos sutartį balsavo ir komiteto narys UAB „Medikona“, kuris suinteresuotas, kad iš jo nebūtų išieškomos lėšos. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis pažeidžia AB Turto banko, kaip BUAB „Liūto vaistinė“ kreditoriaus teisę ir pareigą siekti kreditorinio reikalavimo patenkinimo iš BUAB „Liūto vaistinė“.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad nei Įmonių bankroto įstatymas, nei Civilinio proceso kodeksas nenumato, kad kreditoriai turėtų būti įtraukiami į bankrutuojančios įmonės ieškinių nagrinėjimą. Teismas nurodė, kad bankroto byla ir civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra dvi skirtingos bylos, todėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi negalima prilyginti teisiniam suinteresuotumui prašomoje atnaujinti byloje. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai civilinėse bylose nėra savarankiški nei civilinio proceso dalyviai, nei bankrutuojančios bendrovės atstovai, todėl tokiose bylose nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nes kitu atveju būtų pažeistas CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Taip pat teismas pažymėjo, kad AB „Turto bankas“ bankrutuojančios UAB „Liūto vaistinė“ bankroto byloje padavė skundą dėl BUAB „Liūto vaistinė“ kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo nutarta šioje civilinėje byloje sudaryti taikos sutartį. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad AB „Turto bankas“ gina savo teises Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, ir paneigia AB „Turto bankas“ teiginį, jog šiuo atveju proceso atnaujinimas yra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

Pareiškėjas AB „Turto bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinto procesą, ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-423-260/2009.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Asmenims, nedalyvavusiems nagrinėjant bylą, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą yra vienintelė galimybė ginti pažeistas teises ir įstatymų pažeistus interesus, nes atnaujinus procesą, peržiūrimas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

2. Kauno apygardos teismas, atmesdamas AB „Turto bankas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, netyrė, ar nutartis dėl taikos sutarties, sudarytos tarp BUAB „Liūto vaistinė“ ir UAB „Medikona“, patvirtinimo pažeidė AB „Turto bankas“ teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismo nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo pažeista AB „Turto bankas“ teisė reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles, įtvirtinta įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnyje. Teismui patvirtinus taikos sutartį AB „Turto bankas“ nelieka galimybės nors dalinai patenkinti savo kreditorinį reikalavimą.

3. Apribojant galimybę AB „Turto bankas“ išieškoti skolą pažeidžiamas viešasis interesas, nes banko išieškotos lėšos naudojamos valstybės reikmėms.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo L. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Kauno apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pernelyg plačiai aiškina CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Kreditoriai savo teises gali ginti, apskųsdami kreditorių susirinkimo nutarimą, ką pareiškėjas ir padarė. Todėl lygiagretus pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra akivaizdus bandymas vilkinti bankroto procedūrą ir apkrauti teismą bylomis.

2. Pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Jis nėra tinkamas prašymo dėl proceso atnaujinimo subjektas, nes nutartis, kuria buvo patvirtinta ieškovo BUAB „Liūto vaistinė“ ir atsakovo UAB „Medikona“ taikos sutartis, nesukėlė pareiškėjui jokių teisių ir pareigų (CPK 365 str. 1 d.).

3. Pareiškėjas nenurodė motyvų, kodėl anksčiau, kol byla buvo nagrinėjama teisme, nepateikė prašymo būti įtrauktam į bylą trečiuoju asmeniu.

4. Nepagrįstas AB „Turto bankas“ argumentas, kad patvirtinus taikos sutartį, buvo prarasta galimybė patenkinti kreditorinį reikalavimą. AB „Turto bankas“ yra antroje kreditorių eilėje. BUAB „Liūto vaistinė“ sąskaitoje yra sukaupta daugiau nei 400 000 Lt, pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudaro tik 73 185 Lt, todėl AB „Turto bankas“ pretenduoja į likusią šių piniginių lėšų dalį.

Atsakovas UAB „Medikona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo AB „Turto bankas“ 363 Lt išlaidų, patirtų atsiliepimo surašymui. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, negalėjo ir neprivalėjo vertinti taikos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir jos įtakos AB „Turto bankas“.

2. Kauno apygardos teismas teisingai pastebėjo, kad AB „Turto bankas“ tuos pačius tikslus nori pasiekti ir siekiant atnaujinti procesą, ir ginčydamas BUAB „Liūto vaistinė“ kreditorių susirinkimo nutarimus.

3. Pareiškėjas neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimą, nes nutartis, kuria buvo patvirtinta ieškovo BUAB „Liūto vaistinė“ ir atsakovo UAB „Medikona“ taikos sutartis, nesukėlė pareiškėjui jokių teisių ir pareigų.

Ieškovas BUAB „Liūto vaistinė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo AB „Turto bankas“ 726 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Tačiau prašymą gali paduoti tik suinteresuotas asmuo. Byloje, kurioje pareiškėjas prašė atnaujinti procesą, ginčas yra kilęs tik tarp BUAB „Liūto vaistinė“ ir UAB „Medikona“. Šioje byloje teisiniai santykiai yra susiklostę tik tarp minėtų įmonių ir pareiškėjas byloje neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo.

2. Kauno apygardos teismas pagrįstai netyrė aplinkybių, ar patvirtinta taikos sutartis turi įtakos pareiškėjo galimybei atgauti lėšas iš bankrutuojančios įmonės, nes tiriant šias aplinkybes, būtų išplečiamos bylos nagrinėjimo ribos. O teismas negali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų (CPK 265 str. 2 d., CPK 320 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, ne kartą yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, bei pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo institutas naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės būdais. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste ir, esant pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, procesas atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-63/2006, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-167/2007).

Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas visų bylos aplinkybių kontekste analizuojamas, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia pagrįstai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo, esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors civilinio proceso kodeksas tiesiogiai ir nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti abejonėms dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui, būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo tesimo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo AB „Turto bankas“ atskirojo skundo argumentu, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą yra vienintelė galimybė jam ginti pažeistas teises. Nutartis, kuria buvo patvirtinta ieškovo BUAB „Liūto vaistinė“ ir atsakovo UAB „Medikona“ taikos sutartis, nesukėlė pareiškėjui jokių teisių ir pareigų (CPK 365 str. 1 d.), todėl nurodytu pagrindu proceso atnaujinimas yra negalimas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nei CPK normos nenumato, kad kreditoriai turėtų būti įtraukiami į bankrutuojančios įmonės ieškinių nagrinėjimą. Teismų praktikoje, nagrinėjant bankrutuojančių įmonių ieškinius, šių įmonių kreditoriai tokių bylų nagrinėjime nedalyvauja. Tačiau pareiškėjas, kaip kreditorius, ĮBĮ nustatyta tvarka turi teisę skųsti kreditorių susirinkimų nutarimus (ĮBĮ 24, 25 str.). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenis nustatyta, kad šia teise pareiškėjas AB „Turto bankas“ pasinaudojo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo AB „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo AB „Turto bankas“ skundą dėl 2010 m. balandžio 30 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Taigi, nors pareiškėjas teigia, kad proceso atnaujinimas jam yra vienintelė galimybė ginti pažeistas teises, tačiau tuo pačiu metu jis naudojasi kita galimybe ginti pažeistas teises – skųsti kreditorių susirinkimų nutarimus.

Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo argumentas, kad taikos sutarties patvirtinimas atėmė iš jo galimybę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą. AB „Turto bankas“ yra antroje kreditorių eilėje ir kartu su kitais kreditoriais jis galės pretenduoti į savo reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Liūto vaistinė“ sąskaitoje sukauptų lėšų ir/ar turto.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad apribojant galimybę AB „Turto bankas“ išieškoti skolą, pažeidžiamas viešasis interesas, nes banko išieškotos lėšos naudojamos valstybės reikmėms. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsisakymas atnaujinti procesą neatima iš pareiškėjo teisės išieškoti skolą iš bankrutuojančios įmonės, todėl argumentas dėl viešo intereso pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs proceso atnaujinimo klausimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pagrįstai atmetė pareiškėjo AB „Turto bankas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-423-260/2009. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovas UAB „Medikona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo 363 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (b.l. 86-88). Esant tokiam prašymui ir pateikus atsakovo išlaidas patvirtinančius dokumentus, prašymas tenkintinas ir šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš prašymą atnaujinti procesą padavusios AB „Turto bankas“ (CPK 98 str.).

Analogišką prašymą su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir ieškovas BUAB „Liūto vaistinė“ (b.l.92), su atsiliepimu pateikdamas 2010 m.. lapkričio 22 d. sąskaitą faktūrą ADD Nr. 0000053. Tačiau sąskaita faktūra nėra dokumentas, patvirtinantis ieškovo pateiktas išlaidas. Nesant duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas tokias išlaidas patyrė. Todėl pagrindo tenkinti tokį ieškovo prašymą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanutė MilašienėDonatas Šernas