- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-2300-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45330-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- G. D., J. D.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. D. ir J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. ir J. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BUAB ,,Lux Vivere“, atstovaujamas bankroto administratoriaus ,,Bankrotų administravimo grupė“. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų G. D. ir J. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą prašymo trūkumams pašalinti. Nurodė, jog 2015 m. liepos 13 d. teisme gautas kreditoriaus BUAB ,,Lux Vivere“, atstovaujamo bankroto administratoriaus ,,Bankrotų administravimo grupė“ paaiškinimai, iš kurių matyti, jog kreditorius nesutinka su šalių 2015 m. gegužės 29 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis dėl prievolės BUAB ,,Lux Vivere“, atstovaujamas bankroto administratoriaus ,,Bankrotų administravimo grupė“ vykdymo po santuokos nutraukimo, nes jos pažeidžia jo interesus. Kreditorius nurodė, jog visas pareiškėjams, tiek asmeninės nuosavybės teise tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra areštuotas, pareiškėjai negali juo disponuoti, tame tarpe ir jo pasidalinti. Šalims dalijantis turtą, pagal šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra akivaizdžiai nukrypta nuo lygių dalių (po 1/2) principo. J. D. atžvilgiu yra teismuose pareikšti ne tik civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, ir vyksta teisminiai procesai, kreditoriams reikalaujantis J. D. priteisti šimtus tūkstančių eurų sudarančias pinigines sumas kaip žalos atlyginimą, bet ir vyksta ikiteisminis tyrimas 10-1 -00946-13, kuriame pareikšti įtarimai nustatytos nusikalstamos organizuotos grupės nariams, tarp kurių ir UAB „Lux Vivere“ direktorė J. D., įtariant, kad buvusi UAB „Lux Vivere“ akcininke ir vadovė J. D. ir kiti galimai susijęs asmenys apgaulės būdu išviliodavo bei pasisavindavo klientų pinigines lėšas už neegzistuojančias ir nesuteiktas paslaugas, todėl tikėtina, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį pareiškėjai siekia pasidalinti, galėjo būti įsigytas iš nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, todėl negali būti laikomas bendrąją jungtine nuosavybe. Tikėtina, jog pareiškėjai pateikdami teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, bei prašydami padalinti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, žinodami kad visas jiems priklausantis turtas yra areštuotas, siekia galimai ateityje išvengti įvykdyti būsimas turtines prievoles savo kreditoriams, kurios šiuo metu yra užtikrintos būtent pareiškėjams priklausančio turto areštu. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutartis atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjai turi patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurios neprieštarautų kreditoriaus interesams ir ją pateikti teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, t. y. neįvardinta, kokios sutarties sąlygos prieštarauja kreditoriaus interesams, nepaaiškinta, kodėl jos prieštarauja. Mano, kad tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Nurodo, kad kreditoriaus teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantai pabrėžė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00946-13) areštavo J. D. turtą, siekdama užtikrinti galimus civilinius ieškinius ir galimai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėja būtų pripažinta kalta ir (ar) įpareigota atlyginti žalą nėra. O G. D. su ikiteisminiu tyrimų iš vis neturi nieko bendra. Apeliantai pastebi, kad turto areštas draudžia tik disponuoti turtu, t.y. perduoti turtą kitiems asmenims, sunaikinti ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju, J. D. ne perleidžia turtą tretiesiems asmenism, tačiau įgyja asmenine nuosavybės teisę, nes atidalijama G. D. nuosavybė, kuriam jokie įtarimai ikiteisminiame tyrime nepareikšti, civilinių ieškiniai taip pat. Be to, nukrypstant nuo lygių dalių principo, J. D. tenkanti turto dalis yra didesnė, todėl tai negali pažeisti trečiojo asmens interesų. J. D. tenka 183 004,78 Eur vertės turtas, o tai reiškia, kad jei būtų patenkintas trečiojo asmens reikalavimas civilinėje byloje, tai reiškia kad trečiasis asmuo galėtų patenkinti savo reikalavimą net didesnėje apimtyje. G. D. taip nėra niekaip susijęs su civiline byla Nr. 2-5813-640/2014, todėl sutartyje 4.8 – 4.10 ir 4.13 p. aptartas turtas, kuris yra G. D. nuosavybė, nėra dalintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantai pažymi, jog trečiasis asmuo nurodo, kad vyksta ne viena civilinė bylą, tačiau iš tiesų, vyksta tik viena byla (Nr. 2-5813-640/2014), kurioje pareiškėja yra atsakovė. G. D. byloje nedalyvauja, ieškiniu trečiasis asmuo nėra pateikęs reikalavimo dėl jo turto. Remiantis CPK 666 str. 1 d. išieškojimas pagal trečiojo asmens ieškinį būtų vykdomas tik iš J. D. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išieškojimas negalėtų būti nukreiptas į G. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Be to, trečiasis asmuo nėra J. D. kreditorius, juo labiau nėra G. D. kreditorius. Vien tai, jog pareikštas ieškinys, nereiškia, jog trečiasis asmuo yra kreditorius. Pareiškėja su minėtu ieškiniu nesutinka, o įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkintas minėtas ieškinys, nėra, žala iš pareiškėjos priteista nėra. Todėl J. D. nėra įsipareigojusi trečiojo asmens atžvilgiu, o trečiasis asmuo nėra jos kreditorius. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra perduota teismui nagrinėti. Ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas pagal BK 189 (1) (Neteisėtas praturtėjimas) str. pagrindu. Todėl pareiškėjų turtas nėra įgytas iš nusikalstamų būdu įgytų piniginių lėšų. Trečiojo asmens teiginiai turėjo būti vertinti kritiškai. Pažymėjo, kad nutartis priimta tik trečiojo asmens paaiškinimų pagrindu, teismas nesuteikė galimybės pareiškėjams pateikti paaiškinimus, tokiu būdu, teismas nemotyvavęs nutarties, kartu pažeidė ir esminius principus - į tinkamą teismo procesą ir teisę būti išklausytam.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog sutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, kada tokio pareiškėjų pateikta sutartis negali būti tvirtinama, akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus. Pažymi, kad pareiškėjos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto pasisavinimo, taip pat jai pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir yra areštuotas tiek pareiškėjai, tiek ir jos sutuoktiniui priklausantis turtas jungtinės nuosavybės teise ir asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjai siekdami pasidalinti areštuotą turtą, daro procesinį veiksmą, kuris yra uždraustas. Turto areštas reiškia, kad niekas negali sumažinti skolininko turto masės. Juolab, kad pareiškėjų turto masė nėra pakankama ir yra ženkliai mažesnė už pareikštus turtinius reikalavimus. Tikėtina, kad pareiškėjų turtas buvo iš nusikalstamu būdų įgytų piniginių lėšų. Pareiškėjai galimai siekia ateityje išvengti įvykdyti būsimas turtines prievoles savo kreditoriams, kurios šiuo metu yra užtikrintos pareiškėjams priklausančio turto areštu. Pažymėjo, jog ikiteisminiame tyrime civilinius ieškinius yra pateikęs ne vienas kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir procesinio dokumento priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 337) straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama nutartis nėra motyvuota ir tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantų argumentu. Plėtodamas savo praktiką bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą (nutartį) ir tokią pareigą reglamentuojančių proceso normų pažeidimo padarinių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M. , bylos Nr. 3K-3-452/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje teismas nei nutarties motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse nenurodė, kokius pareiškimo trūkumus pareiškėjai yra įpareigotini pašalinti. Nutartyje teismas nurodė kreditoriaus pateiktą poziciją, taikomas procesines normas ir pacitavo aktualią teismų praktiką, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino kreditoriaus paaiškinimų, jo nurodomų aplinkybių pagrįstumo, neįvertino pateiktų dokumentų bei įrodymų. Taigi, nesant skundžiamojoje teismo nutartyje motyvų, nėra aišku, kokius pareiškimo trūkumus ir dėl kokių priežasčių pareiškėjai turi pašalinti. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantų atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Apeliantai prašo klausimą išspręsti iš esmės, tačiau prašymo priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas išspręsti negali, nes tokiu atveju būtų pažeista asmens procesinė teisė į apeliacinį procesą, todėl prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kiti atskirojo skundo teisiniai argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.