Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3500-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01684-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.7; 41; 55.1.3 (S)

2019 m. rugsėjo 24 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 9 d. raštą Nr. (21.222) RKD-1515 ir įpareigoti mokesčių administratorių leisti pareiškėjui susipažinti su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2014-11-01 bei UAB „Konsela“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktais gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2014-11-01.

Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovė atlieka jo mokestinį patikrinimą. Tikrinant pirkimo pardavimo sandorius mokesčių administratorius neketina pripažinti gyvenamųjų namų statybos darbų sąnaudų, kurias patvirtina UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM sąskaitos faktūros. Nors mokesčių mokėtojas nėra įpareigotas patikrinti gautų PVM sąskaitų faktūrų deklaravimo įstatymų nustatyta tvarka, tačiau mokesčių administratorius perkelia įrodinėjimo naštą pareiškėjui, dėl ko pareiškėjas yra priverstas rinkti įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM sąskaitos faktūros buvo realios. Tai įrodyti galima tik įmonių PVM deklaracijomis ir gaunamų / išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrais.

Pažymi, kad jo mokestinis tyrimas (vėliau perėjęs į mokestinį patikrinimą) vyksta jau ilgą laiką, tokiu būdu didėja pareiškėjui skaičiuojamų delspinigių ir baudų dydis. Pareiškėjas siekia geranoriškai atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, todėl atsakovės atsisakymas suteikti / pateikti informaciją, kuri leistų įrodyti ir / arba paneigti vienokias ar kitokias mokestinio patikrinimo aplinkybes, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad negali realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, nes negali susipažinti su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. bei UAB „Konsela“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktais gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., kurie leistų įrodyti / paneigti mokesčių administratoriaus ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų išrašytų pareiškėjui, pagrįstumą ir realumą, ko pasekoje būtų perskaičiuojamos ir mokestinės prievolės tenkančios pareiškėjui.

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Inspekcija pagal 2018 m. gruodžio 19 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.59-32) FR0773-2274 atlieka pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Užbaigus mokestinį patikrinimą yra surašomas patikrinimo aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie konkrečiai, kiek tai susiję su patikrinimo aktu, yra / privalo būti neatsiejama patikrinimo akto dalimi ir įteikiami mokesčių mokėtojui kartu su patikrinimo aktu. 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau - MAĮ) įpareigoja mokesčių administratorių supažindinti mokesčio mokėtoją ne tik su mokestinio patikrinimo aktu, kaip savarankišku sprendimu (dokumentu), bet ir su visais jo priedais, kurie iš esmės yra patikrinimo akto sudėtinė dalis. Patikrinimo aktas, vadovaujantis MAĮ 130 iri 32 straipsnių nuostatomis, turi būti tvirtinamas mokesčių administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma ir mokėtojui yra privalomi vykdyti. Pagal MAĮ 131 straipsnio 1 d., mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinai patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Konkrečias teisines mokestines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 straipsnio 1 ir 2 d.). Vadovaujantis MAĮ 152 str. 2 dalimi sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apskųstas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Savo teisę į gynybą pareiškėjas galės realizuoti aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo pagrindu inicijuojant mokestinį ginčą dėl papildomai jam apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų.

Atsakovė, apžvelgusi aktualų ginčui teisinį reglamentavimą, nurodo, kad Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ sutikimo pateikti apie juos informaciją taip pat į tai, kad mokesčių administratorius neturi informacijos, kad mokesčių mokėtojai UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ mokesčių administratoriui būtų teikę prašymą ar sutikimą atskleisti apie juos informaciją kitiems asmenims, vadovaujantis MAĮ 38 straipsnio 1 dalis, pareiškėjui nepateikė jo prašomos informacijos. Inspekcija negalėjo pateikti pareiškėjui prašomos informacijos, nes būtų pažeisti teisės aktuose įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai - neatskleisti mokesčių administratoriui pateiktos informacijos.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo netenkinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 4 d. prašymo leisti jam susipažinti su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. bei UAB „Konsela“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktais gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.

Nustatyta, kad Inspekcija pagal 2018 m. gruodžio 19 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.59-32) FR0773-2274 atlieka pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 4 d. Inspekcijai pateikė prašymą leisti susipažinti su mokestiniam patikrinimui reikšmingais dokumentais, t. y. su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., bei UAB „Konsela“ gaunamų - išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. Byloje pareiškėjas pateikė jam išrašytas šių įmonių PVM sąskaitas faktūras, kurios pateiktos ir mokestinio patikrinimo metu.

Inspekcija išnagrinėjusi 2018 m. balandžio 4 d. pareiškėjo prašymą, 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (21.222) RKD-1515 informavo pareiškėją, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ, 38 straipsnio 1 dalimi pateikti prašomos informacijos negali, nes pareiškėjas nepateikė UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ sutikimo pateikti apie juos informaciją. Be to, mokesčių administratorius neturi informacijos, kad mokesčių mokėtojai UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ mokesčių administratoriui būtų teikę prašymą ar sutikimą atskleisti apie juos informaciją kitiems asmenims.

Byloje ginčas keliamas dėl Inspekcijos rašto atsisakyti suteikti informaciją mokestinio patikrinimo metu teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčas byloje kilo sprendžiant dėl pareiškėjo teisės susipažinti su Inspekcijos disponuojama informacija apie trečiuosius asmenis.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m liepos 1 d.) numato bendrąją asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų, tačiau specialiuose įstatymuose gali būti numatytos konkreti šios teisės realizavimo tvarka ir išimtys. Šioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ nuostatos ir Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos Inspekcijos 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 (toliau – ir Taisyklės), kadangi pareiškėjas yra mokesčių mokėtojas, kurio atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas.

Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Nepažeidžiant informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo, pagalbos principų laikymosi valstybės institucija neturi pareigos teikti visą be išimties suinteresuoto asmens prašomą informaciją.

Pagal Taisyklių 30.1 papunktį ir Asmenų prašymų ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 4 punktą, asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokia informacija nelaikoma paslaptyje, šią informaciją mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios. Pareiškėjo prašyta pateikti informacija nepatenka į MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą informacijos, kuri nelaikoma paslaptyje. Pagal MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta teismams, teisėsaugos, kitoms valstybės įstaigoms bei institucijoms, kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti, o kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista (MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose mokesčių administratoriui yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai neatskleisti informacijos apie mokesčių mokėtoją, pateiktą mokesčių administratoriui informaciją laikyti paslaptyje ir naudoti tik teisėtiems tikslams. Tarpe mokesčių mokėtojo teisių, išdėstytų MAĮ 36 straipsnyje, nėra teisės gauti informaciją apie kitus asmenis.

Pagal MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta teismams, teisėsaugos, kitoms valstybės įstaigoms bei institucijoms, kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti, o kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista (MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs MAĮ nuostatas, daro išvadą, kad teisės aktuose mokesčių administratoriui yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai neatskleisti informacijos apie mokesčių mokėtoją, pateiktą mokesčių administratoriui informaciją laikyti paslaptyje ir naudoti tik teisėtiems tikslams.

Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme prašoma pateikti informacija nepatenka MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą informacijos, kuri nelaikoma paslaptyje. Be to, keliamo ginčo atveju, MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktų nuostatos imperatyviai nustato atvejus, kokiais atvejais ir kokiems subjektams informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti paskleista. Atsakovė nepažeidė MAĮ 32 straipsnyje įtvirtintų mokesčių administratoriaus pareigų, atsisakydama mokestinio patikrinimo eigoje pateikti informaciją apie kitus asmenis.

Kiti pareiškėjo argumentai, nors mokestinis patikrinimas nėra užbaigtas, yra iš esmės susiję su atliekamu mokestiniu patikrinimu ir informacijos, surinktos patikrinimo metu, vertinimu. Pažymėtina, kad, užbaigus mokestinį patikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjas turės teisę susipažinti su jo duomenimis, teikti savo pastabas ir papildomus įrodymus ar paaiškinimus iki tvirtinant patikrinimo aktą, taip pat skųsti sprendimą, kuriuo tvirtinamas patikrinimo aktas (jei toks būtų). Pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros mokesčių administratoriaus turės būti įvertintos santykyje su mokestinio patikrinimo užduotimis, patikrinimo metu surinktais kitais duomenimis, įskaitant ir pareiškėjo nurodomą informacija apie kitus asmenis.

Tad nagrinėjamu atveju atsakovės skundžiamame Rašte nurodyti argumentai yra teisėti ir pagrįsti. Teismo vertinimu, Rašte tinkamai įvertintas pareiškėjo prašymo turinys ir pateiktas atsakymas atsižvelgus į jo esmę. Pareiškėjas, siekdamas savarankiškai pagrįsti su UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ vykusių sandorių realumą, gali kreiptis tiesiogiai į šiuos subjektus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo D. Š. skundą.

Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis