- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- eI3-6716-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01333-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- AB "Grigeo Klaipėda"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Dovilė Murauskienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovei advokatei Dovilei Murauskienei, atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Turskienei,
2022 m. lapkričio 15 d. viešame teismo posėdyje nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ skundą bei patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė „Grigeo Klaipėda“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J09-817/2022“ (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti iš Departamento pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, kad Departamento įgaliotas pareigūnas priėmė Nutarimą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 punktu, paskyrė Bendrovei galutinę ekonominę sankciją – 850,00 Eur. Nurodo, kad atsakovas minėtą ekonominę sankciją skyrė už AAĮ 60 straipsnio 1 dalyje, AAĮ 61 straipsnio 1 dalyje, AAĮ 62 straipsnio 1 dalyje ir AAĮ 63 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus. Pareiškėja teigia, kad nesutinka su Nutarimu paskirtų ekonominių sankcijų ir inkriminuojamų aplinkybių turiniu bei apimtimi. Laikosi pozicijos, jog Nutarimas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų išsamumo, motyvavimo reikalavimų, todėl jis privalo būti panaikintas.
Paaiškino, kad 2021 m. liepos 20 d. įvyko incidentas, kuriuo metu dėl automatinio lygio palaikymui naudojamos sklendės gedimo sutriko apyvartinio technologinio vandens baseino darbinio lygio palaikymas. Remontuojant sklendę, sutriko automatinis C23 baseino lygio palaikymas, todėl vanduo pradėjo tekėti per baseino persipylimo vamzdį į apyvartinio vandens surinkimo kanalą. Baseino persipylimo metu 18,6 kub. m. apyvartinio technologinio vandens pateko į pastato stogo lietaus surinkimo sistemą per nesandarų pravalos atvamzdį. Apyvartinis vanduo iš pravalos atvamzdžio pateko į Klaipėdos miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemą ir po pirminio valymo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ lietaus nuotekų valymo įrenginiuose pateko į Kuršių marias.
Atsakovas, gavęs pranešimą dėl taršos Kuršių mariose, 2021 m. liepos 20 d. pradėjo neplaninį Bendrovės nuotekų tvarkymo sistemos patikrinimą. Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. jai buvo įteiktas neplaninio patikrinimo aktas, kuriame nurodyta: 1) incidentas įvyko dėl Bendrovės makulatūros masės smulkaus valymo bare netinkamai įrengtos ir prižiūrimos paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos; 2) dėl techninio gedimo į Kuršių marias buvo išleista 18,6 kub. m. užterštų gamybinių nuotekų; 3) pareiškėja privalo atlyginti žalą, apskaičiuotos žalos dydis – 4444,17 Eur. Vadovaujantis minėtu aktu Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2022 m. sausio 28 d. Bendrovei surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J09-670/2022 (toliau – ir Protokolas).
Pareiškėja akcentuoja, kad ji neginčija patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau Nutarime nepagrįstai inkriminuojamas padarytos žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) požymis, dėl ko yra pagrindas arba nutraukti pažeidimo procedūrą, arba pašalinti iš inkriminuojamų veiksmų žalos Kuršių marioms požymį. Padarytos žalos Kuršių marioms aplinkybė negali būti inkriminuojama, kadangi žalos gamtai požymis negali būti preziumuojamas ir tapatinamas su patekusių į gamtinę aplinką teršalų faktu. Atkreipia dėmesį, kad Departamentas dėl Bendrovės išleistų teršalų padarytos žalos gamtai fakto ir dydžio nustatymo kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra). Agentūra atlikusi reikšmingo neigiamo poveikio vertinimą nenustatė reikšmingo neigiamo poveikio gamtai, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėja savo veiksmais padarė žalą gamtai.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad AAĮ nuostatuose, pagal kurias jai paskirta ekonominė sankcija, padarytos žalos gamtai požymis nėra numatytas, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovas Nutarime inkriminavo šią aplinkybę. Pabrėžia, jog pačiame Nutarime yra nurodoma, kad žalos dydis, jos paskaičiavimo ir atlyginimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Žalos faktorius nelemia pačio pažeidimo padarymo fakto ir atsakomybės taikymo, už pažeidimus, numatytus AAĮ 60 straipsnio 1 dalyje, 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 1 dalyje ir 63 straipsnio 2 dalyje.
Bendrovė akcentuoja, kad remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais taršalų išleidimas į gamtinę aplinką negali būti prilyginamas žalos padarymo gamtai faktu. Žalos gamtai fakto nustatymas yra savarankiškas ir reikšmingas veiksmas taikant ūkio subjektui atsakomybę už aplinkosauginius incidentus, tačiau ši aplinkybė negali būti preziumuojama remiantis vien tik teršalų išleidimo faktu. Kaip ir minėta anksčiau Agentūra atliko neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei įvertinimą ir konstatavo, jog Bendrovės išleistas apyvartinis technologinis vanduo negalėjo padaryti žalos Kuršių marių vandeniui, tačiau Departamentas šių padarytos žalos faktą paneigiančių duomenų nevertino.
Pareiškėjos nuomone surinkti duomenys patvirtina, jog nebuvo nustatytas joks žalos gamtai padarymo faktas, nes nei Protokole, nei Nutarime nėra užfiksuoti įrodymai apie žalos aplinkai padarymo faktą. Atsakovas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas Nutarimą, nepagrįstai į tai neatsižvelgė ir nesusiaurino bylos nagrinėjimo ribų, kurios nesant faktinio pagrindo buvo išplėstos įtraukiant tariamo žalos padarymo faktą, ir nepašalino šios aplinkybės iš Nutarimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovė advokatė Dovilė Murauskienė nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Teigė, kad Bendrovė niekada neneigė, jog dėl jos kaltės į Kuršių marias pateko gamyklinių nuotekų, ėmėsi visų veiksmų, jog būtu kiek įmanoma labiau sumažintas neigiamas poveikis aplinkai, bendradarbiavo su Departamento ir Agentūros specialistais. Akcentavo, jog Bendrovė nuo pat tyrimo pradžios nesutiko su atsakovo siekiu inkriminuoti, kad 2021 m. liepos 20 d. incidento metu buvo padaryta žala aplinkai, nors akivaizdu, kad šiuo atveju į aplinką pateko teršalai, o žalos padarymo faktas privalo būti įrodytas, o ne preziumuojamas. Pažymėjo, jog analogiškose bylose Departamentas dokumentuose nurodydavo, kad būdavo padaroma tarša, o ne žala aplinkai. Pareiškėjos nuomone atsakovas nepagrįstai siekia administracinėje byloje užtvirtinti prejudicinį faktą, kad incidento metu padaryta žala aplinkai.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Departamentas paaiškino, kad neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė 2021 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 03.50 val. iki 16.00 val. netinkamai eksploatuodama gamybinėse patalpose įrengtą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą neteisėtai į Kuršių marias per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus išleido 18.6 kub. m. nevalytų gamybinių nuotekų su teršalais.
Minėtais veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Nuotekų reglamentas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Paviršinių nuotekų reglamentas) nuostatas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes Bendrovei buvo surašytas Protokolas, o Nutarimu paskirta 850,00 Eur dydžio ekonominė sankcija.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad nesutinka su Bendrovės teiginiais, jog inkriminuojant žalos faktą, turi būti remiamasi ne išleistų teršalų faktu, o objektyviais duomenimis įrodytu žalos pažeistam gamtos elementui faktu, kaip jis apibrėžiamas pagal nacionalinius teisės aktus ir taikytinas Europos Sąjungos direktyvas. Paaiškino, kad remiantis teisės aktuose pateiktais apibrėžimais tarša – medžiaga ar medžiagų grupė, kuri patekusi į aplinką dėl savo savybių gali būti kenksminga aplinkai ar žmonių sveikatai, o tarša – dėl žmogaus veiklos tiesioginis ar netiesioginis medžiagų ar energijos patekimas į vandenį, orą ar žemę, galintis padaryti žalingą poveikį žmonių sveikatai, vandens ar žemės ekosistemų kokybei.
Departamentas pabrėžia, jog tiriant gautą pranešimą ir atliekant Bendrovės neplaninį patikrinimą buvo paimti nuotekų mėginiai laboratoriniam tyrimams atlikti. Įvertinus Bendrovės nuotekų toksiškumą nustatyta, jog jos gamybinėse nuotekos, kurios buvo neteisėtai išleistos į paviršinius nuotekų tinklus, o iš jų į Kuršių marias, buvo toksiškos, nes buvo pasiektas 50 proc. Daphnia magna atsako lygis. Nurodo, kad akivaizdu, jog su gamybinėmis nuotekomis į aplinką pateko teršalai, kurie savo sudėtimi yra toksiški, vadinasi kenksmingi, todėl neabejotinai darantys tiesioginę žalą vandens kokybei bei jos ekosistemai.
Agentūros vertinimu incidentu reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei nebuvo padarytas, todėl pareiškėjai nėra prievolės dėl aplinkos būklės atkūrimo, tačiau įvertinus tai, kad su gamybinėmis nuotekomis į aplinką pateko teršalai, kurie savo sudėtimi yra toksiški, atsakovas laikosi pozicijos, jog Bendrovė neteisėtai išmetusi į aplinką teršalus padarė žalą aplinkos komponentui – paviršiniam vandens telkiniui. Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai žala padaroma aplinkai, tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau žalos dydžio, jos paskaičiavimo ir atlyginimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Vadovaujantis AAĮ nuostatomis, ūkio subjekto deliktinės atsakomybės klausimas bus sprendžiamas Departamentui pareiškiant ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Atsakovas pažymėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinkluose įrengti valymo įrenginiai nėra pritaikyti gamybinių nuotekų valymui. Minėti įrenginiai negali išvalyti vandenyje ištirpusių organinių medžiagų, bet surenka skendinčias medžiagas. Paėmus mėginius iš paviršinio nuotekų išleistuvo Nr. 4 nustatyta, kad į Kuršių marias pateko tie patys teršalai kaip ir nustatyti paėmus mėginius iš Bendrovės technologinio apyvartinio vandens baseino, tik kitokios koncentracijos. Tai, kad tinkluose teršalai, atsiskiedė su juose buvusiais paviršinėmis nuotekomis, nereiškia, kad teršalai nepateko į aplinką, pakito tik jų koncentracija nuotekose. Akcentuoja, jog gamybinės nuotekos, o tuo labiau prioritetinės medžiagos t. y. gyvsidabris, nikelis, švinas, varinas, cinkas, chromas, naftos produktai, paviršinių nuotekų tinklais iš viso negali būti išleidžiamos į paviršinius vandenis, neturint tam leidimo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Reda Turskienė nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytą institucijos poziciją, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė paaiškino, kad Nutarime sąvoka žala aplinkai vartojama kaip sinonimas sąvokai teršimas. Akcentavo, kad bet koks teršalų patekimas į paviršinius vandens telkinius daro žalą aplinkai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J09-817/2022“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateikto 2021 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo akto Nr. (13.1)-PA-4203 (toliau – ir Aktas) turinio matyti, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. liepos 20 d., pagal tą pačią dieną gautą pranešimą dėl galimo Kuršių marių teršimo, atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą. Akte teigiama, jog neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2021 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 03.50 val. iki 16.00 val. netinkamai eksploatavo paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Dėl sistemoje sumontuoto atviro pravalos atvamzdžio ir įvykus techniniam gedimui bei sutrikus technologinio vandens baseino darbiniam lygiui, neteisėtai į Kuršių marias per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus buvo išleista 18.6 kub. m. nevalytų gamybinių nuotekų. Nevalytos gamybinės nuotekos per AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklus pateko į Kuršių marias, taip padarant žalą paviršiniam vandens telkiniui. Dėl padaryto pažeidimo atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė, o pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui bus taikoma atsakomybė pagal AAĮ nuostatas. Pareiškėjai buvo pateiktas pasiūlymas atlyginti paviršiniam vandens telkiniui padarytą žalą, kuri sudaro 4444,17 Eur. Žalos dydis gali būti tikslinamas gavus Agentūros paimto technologinio apyvartinio vandens iš baseino C23 tyrimų rezultatus ir nustačius teršalus, kurie nebuvo įvertinti skaičiuojant žalą.
Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2022 m. balandžio 14 d. Bendrovės atžvilgiu surašė Protokolą. Protokole teigiama, kad 2021 m. liepos 20 d. įvykusio incidento metu pareiškėja į Kuršių marias per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus su 18.6 kub. m. nevalytomis gamybinėmis nuotekomis išleido: 1) 234,6971 kg. V teršalų grupės – BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų; 2) 0,0097 kg IV teršalų grupės – naftos produktai, cinkas; 3) 0,0073 kg III teršalų grupės – varis, nikelis, švinas; 4) 0,00003 kg II teršalų grupės – kadmis, gyvsidabris. Protokole konstatuojama, kad minėtais veiksmais Bendrovė padarė žalą paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) ir pažeidė Nuotekų reglamento 6, 7.3 punktu bei Paviršinių nuotekų reglamento 23 punkto reikalavimus. Nurodoma, kad atsakomybė už minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimus yra numatyta AAĮ 60 straipsnio 1 dalyje, 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 1 dalyje ir 63 straipsnio 2 dalyje.
Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius išnagrinėjęs juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą priėmė Nutarimą. Nutarime yra pakartojamos Akte bei Protokole nurodytos incidento faktinės aplinkybės. Pažymima, jog Bendrovė neginčijo pačių faktinių aplinkybių ir sutiko, kad ji per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias išleido 18.6 kub. m. nevalytų gamybinių nuotekų, tačiau kilo ginčas dėl nusižengimu padarytos žalos paviršiniam vandens telkiniui fakto. Nurodoma, jog pareiškėja laikosi pozicijos, kad Protokole nepagrįstai inkriminuojamas padarytos žalos paviršiniam vandens telkiniui požymis, dėl ko yra pagrindas arba nutraukti pažeidimo procedūrą, arba pašalinti šią aplinkybę iš inkriminuojamų veiksmų. Nutarime nurodoma, kad žalos padarymo faktas byloje tiesiogiai sietinas su Bendrovės neteisėtais veiksmais, o būtent su tuo, jog ji draudžiamu būdu su gamybinėmis nuotekomis išmetė į aplinką teršalus. Pabrėžiama, kad žalos dydis, jos apskaičiavimo ir atlyginimo klausimas nėra šios bylos dalykas, kadangi žalos faktas nėra pareiškėjos atsakomybę kvalifikuojantis požymis.
Atkreipiamas dėmesys, kad tiriant 2021 m. liepos 20 d. gautą pranešimą dėl galimo aplinkos teršimo ir atliekant Bendrovės neplaninį patikrinimą buvo paimti nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Nuotekų mėginiai paimti AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų iš paviršinių nuotekų šulinyje Nr. 156 esančio vamzdžio, iš Bendrovės pusės (tyrimų protokolas Nr. 21-486), iš paviršinių nuotekų šulinio po valymo (tyrimų protokolas Nr. 21-486). Nuotekų mėginius taip pat paėmė Agentūros specialistai iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 4 (šulinys Nr. 52 išleidime į Kuršių marias) (tyrimų protokolai Nr. P-105-2021-337/1, Nr. P-105-2021-338/1, P-111-2021-310/1). Be to Agentūros darbuotojai papildomai paėmė technologinio apyvartinio vandens mėginius iš baseino C23. Analizuojant gautus mėginių tyrimo rezultatus nustatyta, kad Bendrovės gamybinės nuotekos, kurios buvo neteisėtai išleistos į paviršinių vandenų tinklus, o iš jų į Kuršių marias, buvo toksiškos, nes pasiektas 50 proc. Daphnia magna atsako lygis. Darytina išvada, kad su gamybinėmis nuotekomis į aplinką pateko teršalai, darantys tiesioginę žalą Kuršių marių vandens kokybei ir ekosistemai, todėl laikytina, kad pareiškėja neteisėtai su gamybinėmis nuotekomis išmetusi į aplinką teršalus padarė žalą paviršiniam vandens telkiniui.
Nutarime konstatuojama, kad remiantis byloje turimais rašytiniais duomenimis pareiškėjos kaltė yra įrodyta ir ji savo neteisėtais veiksmais atliko AAĮ 60 straipsnio 1 dalyje, 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 1 dalyje ir 63 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus pažeidimus. Pažymima, kad pareiškėja ėmėsi visų būtinų veiksmų užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu skyrė Bendrovei 850,00 Eur dydžio ekonominę sankciją.
Kaip ir anksčiau minėta atlikto tyrimo metu atsakovas konstatavo, kad pareiškėja 2021 m. liepos 20 d. įvykusio incidento metu išleisdama 18.6 kub. m. nevalytų gamybinių nuotekų į Kuršių marias per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus pažeidė Nuotekų reglamento 6, 7.3 punktų bei Paviršinių nuotekų reglamento 23 punkto nuostatas.
Nuotekų reglamento (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2021-04-01 iki 2022-05-01) 6 punktas reglamentuoja, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Nuotekų reglamento 7.3 papunktis teigia, jog paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriosiose nuotekų tvarkymo sistemose, įrengtose iki šio Reglamento įsigaliojimo. Buitinės, komunalinės ir/arba gamybinės nuotekos po valymo (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitos ir taršos kontrolės gali būti nuvedamos į išleidimo į gamtinę aplinką vietą ir išleidžiamos kartu su išvalytomis (iki reikalavimų, nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitytomis ir taršos kontrolę (kontrolės vietą) praėjusiomis paviršinėmis nuotekomis (t. y. gali būti maišomos tik išvalytos, apskaitytos ir taršos kontrolę praėjusios nuotekos).
Vadovaujantis Paviršinių nuotekų reglamento (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2019-11-01 iki 2021-09-28) 23 punktu į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, gavus šių sistemų savininko (valdytojo) rašytinį sutikimą (pasirašius atitinkamą sutartį), gali būti išleidžiamos valytos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos. Buitinių, komunalinių ir (ar) gamybinių nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai tokių nuotekų išleidimui į aplinką. Tokiu atveju vadovaujamasi prielaida, kad nuotekos išleidžiamos tiesiai į aplinką toje vietoje, kur įrengtas paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką išleistuvas.
Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų akivaizdu, kad Bendrovė 2021 m. liepos 20 d. gamybines nuotekas į paviršinių nuotekų tinklus išleido neturėdama AB „Klaipėdos vanduo“ sutikimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad iki gamybinių nuotekų išleidimo į paviršinius nuotekų tinklus jos buvo išvalytos, sutvarkytos atitinkamose sistemose, todėl konstatuotina, kad Nutarime pagrįstai teigiama, jog pareiškėja 2021 m. liepos 20 d. įvykusio incidento metu pažeidė Nuotekų reglamento 6 punkto ir 7.3 papunkčio bei Paviršinių nuotekų reglamento 23 punkto reikalavimus. Pažymėtina, jog Bendrovė neneigia, kad Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių – sutinka, kad dėl jų sistemoje įvykusio gedimo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus į Kurių marias per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus, pateko 18.6 kub. m. gamybinių nuotekų.
Pareiškėja Nutarimu buvo patraukta atsakomybėn pagal AAĮ 60 straipsnio 1 dalį, 61 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 1 dalį ir 63 straipsnio 2 dalį. Minėtos teisės normos teigia, kad neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų (AAĮ 60 straipsnio 1 dalis). Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų (AAĮ 61 straipsnio 1 dalis). Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų (AAĮ 62 straipsnio 1 dalis). Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų (AAĮ 63 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog Departamentas atlikto tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja 2021 m. liepos 20 d. į Kuršių marias išleido: 1) iki 0,1 kg II teršalų grupės teršalų; 2) iki 1 kg III teršalų grupės teršalų; 3) iki 10 kg IV teršalų grupės teršalų; 4) tarp 20 ir 500 kg V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) priedo „Teršalai ir jų grupės“ I skyriuje „Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius“ yra pateikti duomenys kokie cheminiai elementai bei organiniai junginiai yra priskiriami konkrečioms teršalų grupėms.
Metodikoje teigiama, kad: 1) II teršalų grupei priklauso arsenas, kadmis ir jo junginiai, gyvsidabris, vanadis, chromas VI, formaldehidas, fenolis, chloroformas ir visų rūšių pesticidai (išskyrus biologinius preparatus ir cheminius junginius, naudojamus kaip pesticidai, įvardytus kitose grupėse (pvz., HCH, naftalinas ir pan.); 2) III teršalų grupei priklauso tetrachloretilenas, tetrachloretanas, trichloretilenas, 1,2-dichloretanas, anglies tetrachloridas (tetrachlormetanas, perchlormetanas, freonas-10), švinas, stibis, kobaltas, nikelis, varis, naftalinas; 3) IV teršalų grupei priklauso cinkas, manganas, chromas III, cianidai, rodanidai, nafta ir jos produktai, orimulsija, ksilolas, terpentinas, vinilacetatas, acetonas, metanolis, stirolas, riebalai, detergentai; 4) V teršalų grupei priklauso fluoridai, sulfidai, geležis, aliuminis, furturolas ir kiti nė vienoje grupėje nepaminėti cheminiai junginiai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su Bendrovės į Kuršių marias išleistomis gamybinėmis nuotekomis į paviršinį vandens telkinį pateko: 1) 234,699 kg V grupės teršalų – BDS7, azoto, fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir chloridų; 2) 0,0097 kg IV grupės teršalų – naftos produktų, cinko; 3) III grupės teršalų – vario, nikelio, švino; 4) 0,00003 kg II grupės teršalų – kadmio, gyvsidabrio. Teisėjų kolegija įvertinus minėtas aplinkybės konstatuoja, jog atsakovas priimdamas Nutarimą tinkamai kvalifikavo pareiškėjos padarytus neteisėtus veiksmus, jie atitinka AAĮ 60 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 1 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies dispozijas.
Pareiškėja skunde akcentuoja, kad Nutarime nepagrįstai buvo inkriminuota aplinkybė, kad išleidus 18.6 kub. m. gamybinių nuotekų į Kuršių marias buvo padaryta žala aplinkai. Analizuojant Nutarimo turinį matyti, jog jame nurodoma, kad žalos padarymo faktas sietinas su pareiškėjos neteisėtais veiksmais, o būtent tai, jog ji draudžiamu būdu su gamybinėmis nuotekomis išmetė į aplinką teršalus. Konstatuojama, kad su gamybinėmis nuotekomis į aplinką pateko teršalai, todėl neabejotinai darantys tiesioginę žalą vandens kokybei ir ekosistemai. Teisėjų kolegijos vertinimu Nutarime vartojama sąvoka žala yra vartojama kaip sinonimas sąvokai teršimas, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir Departamento atstovė. Pabrėžtina, kad Nutarimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos deliktinės atsakomybės ir galimai padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarime nurodytos teisės normos, pagal kurias Bendrovė buvo patraukta atsakomybėn yra formaliosios sudėties, o formaliųjų sudėčių atvejais nėra būtina įrodyti pavojingų padarinių atsiradimą. Šią aplinkybę Departamentas taip pat nurodo ir Nutarime pažymėdamas, kad žalos aplinkai faktas, jos dydžio apskaičiavimo ir atlyginimo klausimas nėra šios bylos dalyku. Įvertinus anksčiau minėtą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio ar faktinio pagrindo naikinti Nutarimą, dėl aplinkybės, kad jame yra vartojama sąvoka žala aplinkai.
AAĮ 50 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą: 1) skirti ekonominę sankciją arba; 2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba; 3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.
Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 1 dalimi skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (AAĮ 51 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (AAĮ 51 straipsnio 3 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (AAĮ 51 straipsnio 4 dalis). AAĮ 51 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.
Teisėjų kolegija įvertinusi teismui pateiktus rašytinius dokumentus konstatuoja, kad Departamentas skirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją už anksčiau minėtus teisės aktų pažeidimus tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, teisingai kvalifikavo padarytus pažeidimus, atsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtos ekonominės sankcijos dydis neprieštarauja AAĮ nuostatoms bei protingumo ir proporcingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J09-817/2022“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ skundas bei patikslintas skundas atmestinas kaip nepagristas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos naudai iš atsakovo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.