Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei, dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui, nukentėjusiajai S. J., kaltinamajam S. J. ir jo gynėjai adv. Virginijai Pargaliauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , išsituokęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį ir 245 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2013 m. rugpjūčio 1 d., apie 11,30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.53 promilių girtumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sode prie motinos S. J. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ., šaukdamas grasinančiais žodžiais, keikdamas necenzūriniais žodžiais bei mojuodamas kirviu, tyčia kapodamas sode obelis, vaiskrūmius, grasino nužudyti savo motiną S. J., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Be to S. J. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis – 2013 m. rugpjūčio 2 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. 2013 m. rugpjūčio 5 d. apie 14,20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumas 2.23 prom.), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nesilaikydamas minėtos teismo nutarties, savavališkai apsigyveno motinos S. J. sodybos vasarinėje virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) .

Be to S. J. pakartotinai nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis – 2013 m. rugpjūčio 2 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. 2013 m. rugpjūčio 28 d. apie 14,30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.29 prom. girtumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nesilaikydamas minėtos teismo nutarties, savavališkai sugrįžo į motinos S. J. gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) , grasino akmeniu išdaužti lango stiklą, tyčia nutraukė telefono linijos laidus.

Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino kaltu dėl kaltinamajame akte nurodytų veikų, tačiau teigia neketinęs nužudyti motinos, jis galėjęs pagrasinti nebent juokais, dėl girtumo, veikė alus. Teigia, jog girtas būdamas dažnai taip kalba, tačiau niekada nėra įvykdęs savo grasinimų. Datos neprisimena, teigia kad tai buvo uogų rinkimo metas, buvo išgėręs 2 l. alaus. Motina ir jo sūnus Julius skynė uogas, serbentus. Susiginčijo dėl girtumo. Nuėjo į vasarinę ir pasiėmė kirvį pagąsdinimui. Su kirviu įdaužė į obelį, šalia buvo jo motina ir sūnus. Pripažįsta sakęs rusiškus keiksmažodžius. Teigia, kad išgėrus jo kalba pasikeičia. „Nužudymas tik išsprūdo ant juoko“. Mamai nėra daužęs. Jo manymu blogiausia ką padarė, kad su kirviu į obelį įkirto. Krūmų taip pat neketino iškirsti tik pajuokavo. Teigia su kirviu rankose mojavęs, kad mama bijotų, jog iškirs krūmus. Sūnus Julius jį apvertė, nunešė kirvį ir paslėpė, kad juo nebemojuotų. Policiją iškvietė kaimynas. Teigia juokais tik „mamą nukirsti ir krūmus nukirsti norėjau“. Nepamena, jog būtų grasinęs išdaužti langus, gal tik juokais.

Dėl įpareigojimų nevykdymo S. J. pripažino žinojęs jog turi išsikelti iš gyvenamosios vietos. Teigia, kad jis vienas gyveno vasarinėj, į namą neidavo. Po teismo įpareigojimo teigia buvo apsigyvenęs metaliniame vagonėlyje , kuris yra (duomenys neskelbtini) k., nuo mamos apie 0,5 km. Kai paliko šalta, grįžo pas mamą. Naktį būdavo šalta. Pas mamą grįžo gal po 4-5 dienų., išmiegojo vasarinėje. Nebuvo papiršęs, kad be policijos negali lankytis. Vasarinės buvo duris užsikabinęs iš vidaus ir buvo ten kol atvažiavo ir išvežė policija. Dar po kelių dienų buvo grįžęs pas motina, tada atjungė telefono laidą iš lauko pusės, kad brolis neskambintu į policiją. Supranta, kad negalėjo lankytis, teigia jog tada mamai reikėjo nuvežti pomidorus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji S. J.. Teigė nenorinti, kad sūnų nuteistų, nes nenori būti viena. Dienos nepamena, žino, kad tai buvo po liepos 26 d. atlaidų. Parėjo girtas sūnus S. J. ir pradėjo šaukti, kur jūs visi esate. Ji su anūku J. J. tuo metu skynė uogas. S. J. visada būna piktas, kai išgeria. S. J. prašė pinigų, bet ji nedavė. Sūnus nuėjo į vasarinę ir pasiėmė kirvį, kodėl jis atsinešė kirvį nežino. Kai uogynų neleido jam kirsti, tada jis su kirviu trenkė į obelį. Teigia, kas S. J. tiesiogiai jai su kirviu negrasino tik labai keikėsi, sakė, kad „kažkas tuoj bus“. Teigia bijojusi girto sūnaus su kirviu, bijojo, kad anūkui ko nepadarytų. Anūkas sugriebė, laikė S. J. už rankų, parvertė ant žemės, ji tuo tarpu nubėgo pas kaimyną kviesti policijos.

Po to įvyko iš paties sūnaus sužinojo, kad jis įpareigotas išsikelti. Ji jam siūlė išsikelti į vagonėlį. Tačiau sūnus po 4-5 dienų sugrįžo pavalgyti. Teigia iškepusi jam kiaušį. Anūkas sakė skambinęs policijai. Pavalgęs ėjo miegoti į vasarinę ir ten buvo, kol policija išvežė. Kitą sykį grasino išdaužti langą, nuraukė telefono laidą, kad brolis nepaskambintų policijai, bet su mobiliu paskambino.

Liudytojas J. J., parodė, kad S. J. yra jo tėvas. Po tėvų skyrybų bendrauja mažai, sutiko duoti parodymus. Teigia visą vasarą atostogavę pas močiutę S. J., ten gyvena ir jo tėvas S. J., tačiau su juo mažai bendravo. Teigia, kad jie nors ir nėra susipykę, tačiau santykiai ne per geriausi. 2013-08-01 tėvas grasino padegti namus, reketavo pinigų, mojavo su kirviu. Jis su močiute rinko uogas. Tėvas parėjo girtas, atėjo prie jų, prašė pinigų, nepamena kiek, močiutė pasakė, kad neturi. Tėvas atsinešęs kirvį pradėjo juo mojuoti. Močiutei ir jam tiesiogiai su kirviu negrasino, tačiau jie išsigando, bijojo, kad ką blogo nepadarytų, nes susidarė toks įspūdis. Tada jis užėjęs už nugaros, parvertė tėvą, o močiutė pakvietė kaimyną, jis iškvietė policiją. Tėvas kirviu mojavo krūmui ir mojavo į jų pusę, apie 1 m. atstumu nuo jų. Kirvį laikė už koto galo ir mojavo su lig pilvu, sulenkęs ranką, smailiuoju galu nukreipęs į jų pusę, virš galvos nepakėlė, buvo įsiaudrinęs. Teko trauktis per du žingsnius atgal, tėvas link jų neartėjo, stovėjo vietoje. Mojuodamas sakė, kad padegs namą. Bijojo, nes jis tai galėjo padaryti naktį. Policija išvežė tėvą ir jis buvo įpareigotas išsikelti. Pirmas dienas jo nebuvo, atsirado gal po savaitės. Ko norėjo atėjęs, nepamena. Ėjo į savo vasarnamį, kur gyvena. Močiutė buvo name. Vartojo necenzūrinius žodžius, visada juos vartoja. Močiutė klausė, ar policija leido grįžti, bet jis atsakė, kad jam vienodai. Tas penkias dienas, kai policija parvežė, jis gyveno vagonėlyje. Ten yra pečius, valgyti pasigaminti galima. Yra malkų prie malkinės. Jis išvažiavo namo likus vienai savaitei iki rugsėjo 1 d, todėl nežino ar dar buvo grįžęs tėvas.

Liudytojas A. M. parodė, kad yra policijos tyrėjas. S. J. yra žinomas asmuo. Pernai rugpjūčio mėnesį, datos tiksliai nepamena, iš budėtojo buvo gautas pranešimas, nuvykus, nurodytu adresu pasitiko S. J. su anūku. S. J. vaikščiojo toliau. Močiutė papasakojo, kad sūnus prašė pinigų. Negavęs pradėjo grasinti, kirviu daužė į obels kamieną. Anūkas parvertė ant žemės tėvą, atėmė kirvį ir iškvietė policiją. Kai yra blaivas S. J., tada gerai sušnekamas, girtas – neprognozuojamas. Langus yra išdaužęs, konfliktuodavo su dabar jau mirusiu broliu. Daužydamas į obelį, grasino nužudyti, taip sakė pati S. J., o močiutės žodžiams pritarė anūkas J. J..

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal 2013-08-01 nukentėjusiosios S. J. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2013-08-01 apie 11.30 val. jai su anūku J. J. skinant uogas į namus parėjo girtas sūnus S. J. pradėjo kirviu kapoti vaiskrūmius ir obelis, žaloti jų kamienus grasindamas visus užmušti bei padegti namus, jei neduos pinigų alkoholiniams gėrimams. Mojavo kirviu prieš J. J., kol jis parvertė S. J. ant žemės ir atėmė kirvį. (t.1, b.l. 4)

Apie įvykį pranešta bendruoju pagalbos telefonu, skambinusysis pranešė, kad „ kaimynės sūnus su kirviu grasina savo senyvo amžiaus motinai. Vyras neblaivus. Šiuo metu muša savo vaikus. <...> Dabar turi kirvį“ (t.2, b. l. 16)

Įvykio vietos apžiūros protokolas su vaizdo lentelėmis iš kurio matyti sužalotas medžio kamienas. (t.1, b.l. 12-16)

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas iš kurio matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , kuriame įvyko incidentas priklauso S. J.. (t.1, b.l. 17-21)

Daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo J. J. pateikė kirvį. (t.1, b.l. 22-23)

Netrukus po įvykio 2013-08-01, 13.29 val. S. J. nustatytas 2,53 prom. girtumas. (t.1, b.l. 24)

2013-08-05 tyrėjo S. L. tarnybinis pranešimas dėl S. J. teismo įpareigojimo išsikraustyti iš gyvenamosios vietos pažeidimo. (t. 1, b.l. 30)

Teismo įpareigojimo pažeidimo metu, 2013-08-05, 15.13 val. S. J. nustatytas 2.23 prom. girtumas. (t.1, b.l. 31)

2013-08-28 tyrėjo S. L. tarnybinis pranešimas dėl S. J. teismo įpareigojimo išsikraustyti iš gyvenamosios vietos pažeidimo. (t. 1, b.l. 32)

2013-08-28 apžiūros protokolas su vaizdo lentelėmis. (t.1, b.l. 33-36)

Teismo įpareigojimo pažeidimo metu, 2013-08-05, 15.27 val. S. J. nustatytas 1,29 prom. girtumas. (t.1, b.l. 37)

Nukentėjusiosios S. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju. (t.1, b.l. 38-40)

Nepilnamečio liudytojo J. J. apklausos protokolas. (t.1, b.l. 42-43)

S. J. parodymai duoti įtariamojo apklausos metu. (t.1, b.l. 48-51, 65-66, 73-74, 88-90)

2013-08-02 Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria S. J. įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos Tilto g.1, Vižančių k., Skuodo r. Įpareigojimas taikomas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Nutartis vykdoma iš karto po jos paskelbimo. S. J. pasirašytinai supažindintas su nutartimi. (t.1, b.l. 55-56)

Tyrėjas S. L. 2013-08-02, 14.30 val. dar kartą pasirašytinai informavo pranešimu S. J. apie numatomą iškeldinimą. S. J. nurodė kokius daiktus pageidauja pasiimti. S. J. iškeldinimas faktiškai įvykdytas 2013-08-02, 15.30 val. (t.1, b.l. 57-59)

Be to S. J. buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti Tilto g.1, Vižančių k., Skuodo r. ir nebendrauti neieškoti ryšių su S. J. (t.1, b.l. 61-62)

2013-08-28 Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė dėl S. J. pakaltinamumo (riboto pakaltinamumo) įvertinimo. (t.1, b.l. 130)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2013-10-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologojos ekspertizės akte nurodyta, kad S. J. šiuo metu diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas (asmenybės ir elgesio sutrikimas bei lengvas kognityvinis pakenkimas) (F 10.7) dėl ko jis šiuo metu gali suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti savo konkrečios patirties ribose. Nenustatyta, kad įtariamasis S. J. jam inkriminuojamos nusikalstamų veikų padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų buvęs laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje dėl kurio būtų negalėjęs suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. S. J. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (t.1, b.l. 138-141)

Dėl grasinimo nužudyti kvalifikavimo

Teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis S. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti savo motiną S. J., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Pats kaltinamasis neneigia atsinešęs kirvį ir juo mojavęs „kad mama bijotų“, žodis „Nužudymas tik išsprūdo ant juoko“. Nors ir teigia kaltinamasis neketinęs nukirsti mamą ar iškirsti vaismedžius, tačiau jo elgesys nepanašus į pajuokavimą. Situacijos pavojingumą, grėsmės gyvybei realumą parodo ne tik kaltinamojo išsakyti žodžiai ir jo būklė – nustatytas sunkus girtumas, jo elgesys – negavęs pinigų supykęs, atsinešė kirvį, rėkė, keikėsi, mojavo kirvių būdamas vos už metro atstumo nuo nukentėjusiosios. Kaltinamojo veiksmų pavojingumą patvirtino ir nukentėjusioji teikdama, kad S. J. nesakė nužudysiantis, tačiau šaukė „tuoj kažkas bus“, mojavo kirviu, daužė į vaismedžius, todėl ji bijojo. Pirminiame pranešime apie nusikalstamą veiką nukentėjusioji nurodė, kad S. J. grasino visus iškapoti. Liudytojas J. J. taip pat patvirtino supratęs tėvo elgesį kaip grasinimą, dėl ko grūmėsi su tėvu, kad atimti kirvį. Grėsmės realumą suprato ir kaimynystėje gyvenantis liudytojas V. M. atskubėjęs į pagalbą bei iškvietęs policiją. Pirmas į įvykį atvykęs pareigūnas taip pat nurodė, jog pranešimo esmė buvo, jog S. J. grasina kirviu. Todėl teismas daro išvadą, kad S. J. netiesioginiais grasinimais, dėl sunkaus girtumo neprognozuojamu elgesiu, ir kitais konkliudentiniais veiksmais grasino nužudyti savo motiną S. J., grasinimų realumą patvirtina tai, kad turėjo įrankį (kirvį), keliantį pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai. Todėl kaltinamojo S. J. veika atitinka BK 145 str. 1 d. nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl teismo sprendimų nesusijusių su bausme nevykdymo

Šiuo atveju kaltinamasis neginčija nevykdęs teismo įpareigojimų, tačiau kaltinamojo gynyba mano, kad tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 str., o tik sudaro pagrindą spręsti dėl griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo.

BK 245 str. numato, kad tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Teismo nutartis tai yra procesinis dokumentas kuriame taip pat kaip ir teismo sprendime yra įforminamas tam tikras teismo sprendimas. Šiuo atveju kalbame ne apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytos kardomosios priemonės pažeidimą, o apie poveikio priemonės pažeidimą, kuri skirta vadovaujantis specialiu – Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Šio įstatymo 1 str. numatyta, jog šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Minėto įstatymo 5 straipsnis numato, jog jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, teismas skiria smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones: 1) įpareigojimą smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; 2) įpareigojimą smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Šios priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Šiuo atveju dėl grasinimo kirviu, 2013 m. rugpjūčio 2 d. Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, buvo paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: S. J. buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos Tilto g. 1, Vižančių k., Skuodo r., įpareigojimas taikomas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Nutartis vykdoma iš karto pa jos paskelbimo. S. J. pasirašytinai supažindintas su nutartimi.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog S. J. 2013-08-05 apie 14.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžo į gyvenamąją vietą, iš kurios buvo iškeldintas, prašė motinos pagaminti valgyti, apsigyveno vasarinėje virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) . ši aplinkybė nėra ginčijama. Po šio įvykio S. J. buvo sulaikytas, pareikšti įtarimai pagal BK 245 str. Nepaisant to 2013-08-28, apie 14.30 val. S. J. dar kartą pažeidė teismo įpareigojimą, vėl būdamas neblaivus atėjo pas motiną į namus adresu (duomenys neskelbtini) , grasino išdaužti langus, nutraukė telefono laidus, kad nebūtų galima iškviesti policijos. Gynybos argumentai, kad S. J. grįžo, nes laikinoje gyvenamoje vietoje nebuvo tinkamų gyvenimo sąlygų, atmestini, tai nešalina jo atsakomybės bei veikos priešingumo teisei. S. J. teismo nutartimi buvo išaiškinta, kad neturėdamas kur apsistoti turi teisę gauti informaciją iš policijos apie įstaigas teikiančias nakvynės paslaugas.

Aukščiau minėtais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo S. J. veiksmuose abiem atvejais yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 245 str. sudėtis. Kadangi veikos padarytos atskirais savarankiškais veiksmais, skirtingu, laiku, skirtingomis aplinkybėmis, todėl S. J. veikos kvalifikuotinos kaip du savarankiški nusikaltimai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų procesinių klausimų

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atmestinas kaltinamojo gynybos argumentas, jog kaltinamasis veikas padarė būdamas riboto pakaltinamumo, kas pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Riboto pakaltinamumo nustatymui reikalingos specialios žinios. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu, 2013-10-08 buvo skirta S. J. ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, tikslu nustatyti ar S. J. serga psichinėmis ligomis ar yra pakaltinamas (ribotai pakaltinamas). Ekspertai nenustatė nepakaltinamumo (įskaitant ir riboto pakaltinamumo) fakto. Šią ekspertizę gali paneigti tik kita ekspertizę, tačiau šiuo atveju nebuvo nei tokio prašymo nei objektyvaus pagrindo, leidžiančio manyti, kad pašlijo kaltinamojo sveikata ar kitų duomenų leidžiančių abejoti eksperto išvada.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad S. J. visas tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas jo pateis teigimu turėjo įtakos jo elgesiui, nusikalstamų veikų padarymui. (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Kaltinamasis S. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 145 str. 1 d) ir du baudžiamuosius nusižengimus (BK 245 str.). Padarytos nusikalstamos veikos tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis nors ir teigia prisipažįstantis kaltę, tačiau iš parodymų turinio matyti, kad pats nelaiko, to nusikalstamomis veikomis. Nukentėjusioji S. J. kaltinamojo motina, teigia nenorinti gyventi viena, atleidžia sūnui, civilinio ieškinio nereiškė. Kaltinamasis anksčiau neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, vienas iš pažeidimų yra už tai, kad 2012-04-24 tyčia išdaužė S. J. gyvenamojo namo lango stiklą, todėl šiš faktas patvirtina tai, kad S. J. gali ne tik žodžiais grasinti, bet ir realiai įgyvendinti savo ketinimus. S. J. yra nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teigia esantis nedarbingas, tačiau nedarbingumo galiojimo terminas yra pasibaigęs, nesusitvarko dokumentų. Dėl savo elgesio kaltina alkoholį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamajam S. J. skirtina arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.).

Kadangi padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal savo pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas ir du baudžiamieji nusižengimai), todėl bausmės subendrinamos taikant bausmių apėmimo taisyklę, griežtesne bausme apimant švelnesnes (BPK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.)

Kaltinamasis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka 2013 m. rugpjūčio 1-2 d., 2013 m. rugpjūčio 5-7 d., 2013 m. rugpjūčio 28-30 d., taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. spalio 30 d. Viso kardomajame kalinime išbuvo 66 dienas. Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką (BPK 140 str. 9 d.). Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo kardomojo kalinimo laikas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 307 str. 1 d. 6 p.). Kadangi nukentėjusioji atleido kaltinamajam, teigė nenorinti viena gyventi ir sutiko, kad sūnus grįžtų pas ją, todėl panaikintinas įpareigojimas nesilankyti pas nukentėjusiąją ir nebendrauti su ja nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. J. pateiktas nusiskatimo įrankis - kirvis, kuris saugomas Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 66 paras arešto;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį ir paskirti jam bausmę – 30 parų arešto;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį ir paskirti jam bausmę – 45 paras arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir S. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 66 (šešiasdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme ir suėmime) viso 66 dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad S. J. jau yra atlikęs jam paskirtą bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nusiskatimo įrankį – kirvį, saugomą Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

S. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti įpareigojimą kaltinamajam nesilankyti adresu Tilto g. 1, Vižančių k., Skuodo r. ir nebendrauti, neieškoti ryšių su S. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka

Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis