Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-754-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
1S-754-813/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00560-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-754-813/2019
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00560-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. vasario 27 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 91-154 nutarė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies pagrindu.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nors A. K. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, jam ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimus vykdydavo laisvu metu, spontaniškai ir būdamas neblaivus, būdavo įtakojamas draugų. Spręsdamas savo problemas jis kartojo tas pačias klaidas, nes nepasimokydavo iš ankstesnio patyrimo. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (54 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 32 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; nuostatos.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis A. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo, kadangi pastarasis yra įvykdęs visus įpareigojimus, dirba, neturi nuobaudų. Pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas su intensyvia priežiūra, kas reiškia, jog už menkiausią pažeidimą nuteistasis būtų grąžintas į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui. Tai, kad likusi neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 6 mėnesiai, skundo autoriaus nuomone, nėra pagrindas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. K. nepateikė.

10. Vertinant ar skundo autorius atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, matyti, kad A. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (54 balai). Tad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.

11. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. K. bausmę stengiasi atlikti tinkamai. Bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, skatintas 1 kartą, dirba, dalyvauja organizuojamuose būrio ir įstaigos renginiuose, palaiko socialinius ryšius su šeima. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. K. iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.

12. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę, pavojingumas ir pobūdis. Sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, priešingai turėtų būti vertinamos bendrame kontekste.

13. Iš teismui pateiktos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad A. K., nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau teistas jau penkis kartus. Jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, probacijos sąlygų, darė administracinius nusižengimus, jo požiūris į paskirtą bausmę buvo lengvabūdiškas, nuteistasis nesugebėjo koreguoti savo elgesio atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Negana to, paskutinį nusikaltimą padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės leidžia abejoti, kad A. K. šiuo metu, praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, jau sugebės dorai gyventi visuomenėje, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, ypač įvertinus tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje jam vis dar išskiriami net penki kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; nuostatos. Nusikaltimus A. K. vykdydavo laisvu metu, spontaniškai, pavartojus alkoholinių gėrimų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad smurtinius nusikaltimus buvo įvykdęs dėl to, jog aplinkiniai asmenys jį išprovokavo taip elgtis, daugiausia linkęs kaltinti alkoholio poveikį. Įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo savo elgesio pasekmių. Spręsdamas savo problemas teisės pažeidėjas kartojo tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų konsultavęsis su psichologais, lankęs terapinius užsiėmimus ir pan., kad išspręstų problemas, susijusias su smurtinio elgesio protrūkiais, netinkamu mąstymu, o efektyviai nesprendžiant problemų, susijusių su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, kurios ir skatino jo nusikalstamumą, nesugebėjimą laikytis teismo skirtų įpareigojimų, nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo probacija bus sėkminga, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi teismo neįtikina, kad A. K. pažanga koreguojant savo elgesį teigiama linkme šioje paskirtoje laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. K. dar turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą ir elgesį, gyvenimo stilių, nuostatas, sugebėtų atsisakyti alkoholio vartojimo, o tuo pačiu tokiomis savo pastangomis ir sumažintų kintančius nusikalstamo elgesio rizikos balus. Tik tokiu atveju būtų galima spręsti, jog A. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

14. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nors nuteistasis ir stengiasi bausmę atlikti tinkamai, šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika