- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- II-300-1082/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00203-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos nutarimu E. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 24 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 75 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 75 Eur bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 1300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių.
Minėtu nutarimu E. K. buvo nubaustas už tai, kad jis(duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 27 d., 16.09 val., vairuodamas keturratį motociklą „Bombardier“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, vairuodamas keturratį motociklą, kuriam nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, bei nustatyta tvarka neįregistruotas, nepasirinko saugaus greičio nuvažiavo į griovį. Taip pat vairavo keturratį motociklą būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,78 prom. girtumas. Eismo įvykio metu nukentėjo V. S.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos ekspertai nustatė, kad V. S. sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14, 16, 127 ir 226 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti minėtą Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. V. 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad E. K. su priimtu nutarimu nesutinka, nes nutarime nurodytų pažeidimų nepadarė. Pasak Pareiškėjo, skundžiamame nutarime nenurodyti patikimi ir neginčijami įrodymai, patvirtinantys, jog jis padarė KET pažeidimus, už kuriuos jam kyla administracinė atsakomybė pagal nutarime nurodytus ANK straipsnius. Cituodamas ANK straipsnius ir teismų praktiką E. K. nurodo, kad Institucija, priimdama skundžiama nutarimą, nesivadovavo Įstatymo norma bei jau suformuota teismine praktika šios kategorijos bylose, rėmėsi tik kai kuriais bylos duomenimis, jų neanalizuojant ir nutarime nenurodant, kokie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skunde paaiškinama, kad bylos nagrinėjimo metu E. K. nurodė, jog jis, būdamas neblaivus, vairavo keturratį ne keliu, o lauko pieva, esančia už (duomenys neskelbtini) stovinčių garažų, tačiau V. S. nesužalojo, pastaroji į medikus kreipėsi dėl negyjančios žaizdelės. Pareiškėjo nuomone, nors jis nagrinėjant bylą nurodė, kad vairuojant keturratį į griovį nuvažiavo teritorijoje, kuri negali būti priskirta keliui, tačiau Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą šios faktinės aplinkybės nebuvo aktualios, nes buvo apsiribota Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkto citavimu, tačiau nutarime nenurodyta, kokioje vietoje (kelyje, viešoje teritorijoje ar privačioje teritorijoje) E. K. vairuodamas keturratį įvažiavo į griovį, apsiribojant neinformatyvia nuoroda – (duomenys neskelbtini), o Institucija privalėjo, remdamasi bylos duomenimis, nutarime tiksliai nurodyti pačio įvykio vietą ir nustatyti jos priklausomumą bei prieinamumą visuomenei. Skunde pastebima, kad Institucija nutarime rėmėsi ne įrodymais, kurie nurodyti ANK 569 straipsnyje, o duomenimis, kuriais negalima nustatinėti administracinio nusižengimo fakto ir aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės bei kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pareiškėjo nuomone, Institucijai bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka turėjo būti apklausta ir nukentėjusioji V. S., kadangi akivaizdu, jog yra prieštaringi duomenys dėl jos žaizdos kojoje priežasties. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie rodytų, kad įvykio metu, kuomet E. K. vairuojamas keturratis įvažiavo į griovį, būtų buvusi sužalota V. S.. E. K. teigimu, nutarime konkretūs bylos duomenys ir jų įrodomoji reikšmė dėl kiekvieno administracinio nusižengimo nebuvo vertinama, apsiribojant tik niekuo nemotyvuotu teiginiu, jog draudžiama transporto priemonę vairuoti neblaiviam laukais, pievomis ir pan., nenurodant kokie teisės aktai tą draudžia. Skunde taip pat nurodo, kad akivaizdu, jog priimant skundžiamą nutarimą nebuvo vadovaujamasi bendraisiais administracinių nusižengimų teisenos nekaltumo prezumpcijos bei teisingo proceso principais (ANK 567 straipsnio 1 dalis), nesiekiama objektyviai ištirti veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis) bei nagrinėjant bylą nesilaikyta draudimo įrodinėjimo pareigos perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno nešališkumo, tačiau nurodytos aplinkybės paaiškėjo tik susipažinus su skundžiamu nutarimu, todėl nušalinimo institutu, numatytu ANK 576 straipsnyje, E. K. ir jo atstovui nebuvo galimybės pasinaudoti. E. K. nuomone, konstatuoti tam tikro fakto būvimą, šiuo atveju jo padarytus KET pažeidimus, būtų galima tik remiantis byloje teisėtais būdais gautų įrodymų visuma, kurie nekeltų nei mažiausios abejonės ir nepažeistų in dubio pro reo principo, tačiau Institucija šiomis pamatinėmis bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo taisyklėmis nesivadovavo, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena prieš E. K. nutrauktina.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė pripažįstantis, jog padarė įvykį ir įvykio metu buvo neblaivus, tačiau nepripažino, jog vairuodamas keturratį motociklą padarė ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus nusižengimus ir, kad įvykio metu sužalojo V. S..
Nukentėjusioji V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas E. K. yra artimas draugas. Paaiškino, kad įvykio metu jie važinėjo laukais, kur nėra jokių kelių. Ar tą dieną Pareiškėjas buvo išgėręs, ji nepastebėjo. V. S. teigimu, iki įvykio ji ant kojos turėjo savaitės laiko šašą, kuris galimai nusibraukė važiuojant per laukus į žoles ir ji tada pamatė, kad ten pūliuojanti žaizda, todėl kitą dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, kur medikai galimai ne taip suprato jos aiškinamas aplinkybes dėl žaizdos ant kojos. V. S. teigė, kad gydytojas į ja tik pažiūrėjo, tačiau nieko nedarė, žaizda nebuvo išplauta ir sutvarstyta. Abiejų blauzdų vidiniai nubrozdinimai buvo nuo aukštų žolių, bet jie buvo labai minimalūs ir galimai atsirado po įvykio, kai vaikščiojo po tas žoles. V. S. nurodė, kad ji įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė. E. K. pretenzijų neturi. Ji nesijaučia nukentėjusiąja.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjas ir jo atstovas posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą tais pačiais motyvais ir prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas skundu nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 dalis, ANK 423 straipsnio 3 dalį, jis neneigia, jog jo vairuotas keturratis motociklas neturėjo valstybinių numerių, nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu ir be privalomosios techninės apžiūros, tačiau teigia, kad jis nedalyvavo viešame eisme, tai yra vairavo keturratį motociklą ne keliu, o lauko pieva, esančia už (duomenys neskelbtini) stovinčių garažų, ir ši teritorija negali būti priskiriama keliui, todėl minėtų reikalavimų pažeidimo metu jo vairuotas keturratis ir neturėjo atitikti, be to, pasak Pareiškėjo, įvykio metu V. S. įvykio metu nepatyrė jokių sužalojimų. Teismas su tokiais skundo teiginiais iš dalies sutinka.
Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas. Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, pagal Institucijos teismui papildomai pateiktą pranešimą tikslinant įvykio vietą, pareiškėjas E. K. keturratį motociklą vairavo pievoje, tai yra sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilinių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 97 punkto kontekste, kuriame įtvirtinta viešojo eismo sąvoka, nurodanti, kad viešasis eismas – tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose, ir KET 3.7 punkto kontekste, kuriame numatyta, jog kelias, tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog įvykio vietoje, tai yra pievoje, vyko viešasis eismas ir Pareiškėjas privalėjo laikytis KET 226 punkte numatytų reikalavimų, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius (analogiška taisyklė yra įtvirtinta ir SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. K. nepadarė veikų, turinčių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, požymių, todėl skundžiamas Institucijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimas dalyje dėl E. K. nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, taip pat atitinkamai ir dėl ANK 38 straipsnio taikymo, naikintinas ir dėl šių administracinių nusižengimų teisena nutrauktina.
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu taip pat buvo inkriminuota ANK 423 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė neblaiviems (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.)) arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims, taip pat vengusiems neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusiems po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenims, padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Skundu ir teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad vairavo keturratį motociklą būdamas neblaivus ir sukėlė įvykį įvažiuodamas į griovį, tačiau neigė, kad sužalojo nukentėjusiąja pripažintą V. S.. Pati nukentėjusioji taip pat neigė tą aplinkybė, kad įvykio metu buvo sužalota, nurodydama, kad ji tik nusidrėskė šašą, dėl kurio kitą dieną kreipėsi į medikus, kurie, pasak nukentėjusiosios, galimai ją ne taip suprato ir ne taip viską užrašė, nes jie šnekėjo apie tą įvykį, o akivaizdžiai matėsi, kad buvo nuplėštas šašas. Tačiau, teismo nuomone, šie Pareiškėjo ir nukentėjusiosios teiginiai vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepatikimi bei šališki, kadangi abu asmenys yra artimi draugai, todėl suinteresuoti pareiškėjui palankia bylos baigtimi.
Iš medicinos dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos ekspertui G. S., buvo apžiūrėtas V. S. medicinos dokumento išrašas/siuntimas iš VšĮ „Panevėžio Respublikinė ligoninė“ ir padaryta išvada, kad V. S. nustatyta blauzdų nubrozdinimai ir žaizda, sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Abejoti medicinos dokumentų apžiūroje dalyvavusio ir išvadą pateikusio eksperto kompetencija teismas pagrindo neturi, tokio pagrindo nenurodė ir skundo nagrinėjime dalyvavę asmenys.
Ambulatorinio apsilankymo apraše užfiksuota, kad V. S. į medikus kreipėsi patyrusi traumą transporto įvykio metu ir nukentėjo kaip keturračio keleivė bei buvo nustatyti abiejų blauzdų vidinių pusių pav. nubrozdinimai, žaizda buvo išplauta ir sutvarstyta. VšĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninė“ pateiktoje papildomoje informacijoje nurodyta, kad nukentėjusiajai sveikatos priežiūros paslauga teikta, pastarajai savanoriškai atvykus į ligoninę, o diagnozės nustatymui reikšminga ir susirgimo anamnezė – į ligos istoriją įrašomos paties paciento žodžiu nurodytos susirgimo ar patirto sužalojimo aplinkybės. Motyvų, kodėl byloje esantį Ambulatorinio apsilankymo aprašą surašęs gydytojas ar VšĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninė“ teismui informacinius pranešimus teikęs asmuo galėtų įrašyti ar teikti neteisingus duomenis, teismas nenustatė, tokių motyvų nenurodė ir skundo nagrinėjime dalyvavę asmenys. Priešingai pareiškėjo draugės – nukentėjusiosios V. S. deklaratyviems, subjektyviems teiginiams, netikėti aukščiau paminėtais objektyviais įrodymais (medicinos dokumentų apžiūros protokolu, Ambulatorinio apsilankymo aprašu, papildomai teismui VšĮ „Panevėžio Respublikinė ligoninė“ pateiktais informaciniais pranešimais) teismas neturi jokio pagrindo ir sprendžia, kad nėra abejonių, jog administraciniame kaltinime nurodyto įvykio metu nukentėjo V. S., kurios sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šios teismo išvados nekeičia tai, kad pati nukentėjusioji teisme nurodė nesijaučianti nukentėjusiąja.
Institucijai pateikus teismui administraciniame kaltinime aprašyto įvykio vietovės patikslinimą, administracinis kaltinimas tikslintinas nurodant, kad eismo įvykis įvyko žemės sklype, kuris yra (duomenys neskelbtini).
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyti, byloje esantys duomenys teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad Pareiškėjas administraciniame kaltinime nurodytu laiku – 2024 m. birželio 27 d., 16.09 val., žemės sklype, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,78 prom. neblaivumas, vairuodamas keturratį motociklą „Bombardier“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio ir įvažiavo į griovį, dėl ko įvykio metu nukentėjo V. S. – jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (tuo pažeidė KET 14, 127 punktų reikalavimus), kas atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Todėl darytina išvada, kad E. K. skundžiamu Institucijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimu buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Įvertinus byloje esančias ir nutarime nurodytas aplinkybes, skundžiamu Institucijos nutarimu E. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta minimaliam dydžiui artima bauda ir privalomos skirti minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 24 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam 18 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriant E. K. baudą bei minėtas administracinio poveikio priemones administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą baudą bei administracinio poveikio priemones laikyti per griežtomis ar neteisingomis bei E. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
Remiantis išdėstytu, skundžiamas Institucijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimas dalyje dėl E. K. nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, taip pat – dėl ANK 38 straipsnio taikymo, naikintinas ir dėl šių administracinių nusižengimų teisena nutrauktina, o nutarimas dalyje dėl E. K. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimą dalyje dėl E. K. nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, taip pat – dėl ANK 38 straipsnio taikymo, ir dėl šių administracinių nusižengimų teiseną E. K. atžvilgiu nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.