- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 1S-758-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25257-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- M. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. D. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. rugsėjo 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarime pažymėta, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi motyvaciją keisti savo netinkamą elgesį, geba išsikelti tikslus ir jų siekti, stebimi teigiami elgesio pokyčiai. Šios aplinkybės, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik dviem balais ir tai rodo, kad pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis nedaro. Taip pat teismas pažymėjo, kad Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam yra nustatyti kriminogeniniai veiksniai, anksčiau jis yra teistas, bausmę atlieka už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę, o tai leidžia spręsti apie nuteistojo susiformavusią neigiamą vertybinę orientaciją, polinkį nusikalsti. Nutartyje nurodyta ir tai, kad nors tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu yra, tačiau jie nėra pakankami tam, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. D. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neatsižvelgė į teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, galimybės dirbti laisvėje ir teikti išlaikymą vaikams turėjimą, tvirtus socialinius, šeiminius ryšius. Pasak nuteistojo, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, yra atlikęs didesnę, negu 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį, sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Teismas lygtinį paleidimą nepagrįstai tapatino su atleidimu nuo bausmės.
4.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų. Komisija, priėmusi nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, įrodė, kad nuteistasis atitinka visus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, o visiems nuteistiesiems, atitinkantiems lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, šis institutas turi būti taikomas. Taip pat turi būti atsižvelgiama į diskriminacijos draudimo principą, kuris yra susijęs su precedentų privalomumu. Jei praktikoje yra nors vienas atvejis, kai buvo taikytas lygtinis paleidimas, o didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus asmeniui šis institutas netaikomas, tai sudaro pagrindą kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimo sunkumas, jų kiekis nėra lemiamas veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Lygtinis paleidimas taikomas įvertinus BVK 157 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Teismas nepagrįstai sprendė, kad naujų nusikaltimų darymas rodo polinkį pažeisti teisės normas, kadangi ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Be to, Komisija nutarime pažymėjo, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai ir todėl padarė teisingą išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas be pagrindo išskirtinį dėmesį skyrė aplinkybėms dėl ankstesnių teistumų, tačiau visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su sumažėjusia rizika nusikalsti pakartotinai ir nenurodė jokių duomenų, rodančių, kad nuteistojo asmenybė iki šio išlieka pavojinga visuomenei.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepime prašoma nuteistojo M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. D. skundas atmetamas.
7. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
9. Nuteistojo M. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 75 balai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti (reikalavimas nustatyti abejonių nekeliančią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką aiškiai įtvirtintas BVK 157 straipsnio 1 dalyje). Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.). Nagrinėjamu atveju pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pažangos mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, bylos medžiagoje nėra.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyti trys riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; veikla, susijusi su nusikalstamumu (draugų įtaka); socialinių, prognostinių įgūdžių stoka. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo M. D. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 75 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai, bet ir didžioji dalis dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis M. D., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, užsiimdamas darbine veikla, gali realiai sumažinti, t. y. gali padaryti ženklią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką iki minimalios.
11. Nors socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuo 77 balų iki 75 balų, šis pokytis, įvertinus kitų aplinkybių visumą, nelaikytinas pagrindu pripažinti, kad ši pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tokią išvadą visų pirma patvirtina tai, kad nuteistasis, nors ir turėdamas priteistą nemažą civilinį ieškinį, bausmės atlikimo metu nedirba. Duomenų, kad jis ieškojo galimybės įsidarbinti, teismui pateiktoje byloje nėra. Pats nuteistasis sutinka su tuo, kad jo turima skola yra sunkiai įveikiama, tačiau spręsti turimą problemą nesistengia. Didelių finansinių įsipareigojimų turėjimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis jokios profesijos nėra įgijęs, ilgalaikės oficialios darbinės patirties neturi, gali būti vienas iš veiksnių, skatinančių nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, siekiant gauti pajamų neteisėtu būdu. Tokį manymą šiuo atveju suponuoja ir tai, kad nuteistasis M. D. anksčiau yra teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus, įvykdytus siekiant gauti turtinės naudos (vagystes, prekybą žmonėmis). Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Tuo labiau, kad ankstesni nusikalstami veiksmai Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys.
12. Šiuo atveju teismui pateikti duomenys apie ankstesnius teistumus, taikytas bausmes ir jų neveiksmingumą, neefektyvų bausmės vykdymo atidėjimo institutą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tuo pačiu leidžia spręsti apie jo gebėjimų vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas neturėjimą bei nenorą pasitaisyti. Šiuos duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai, juos vertino ne atsietai, o kitų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste ir juos vertindamas nei BPK, nei BVK nepažeidė.
13. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kuriose rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus.
14. Atmetant, kaip nepagrįstus, skundo teiginius dėl diskriminacijos draudimo principo nesilaikymo, visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka visus aptariamame straipsnyje nurodytus reikalavimus. Teismas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės kiekvienu atveju sprendžia individualiai, įvertinęs su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių, atskleidžiančių jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, visumą. Tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Nustačius, kad nuteistasis neatitinka visų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, buvo priimtas sprendimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
15. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (mokosi, du kartus paskatintas) nepakanka daryti išvadai, kad M. D. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, o jokios kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti apylinkė teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą, šiuo atveju nėra nustatytos.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti, jog apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo M. D. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.