Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant viešosios įstaigos Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus atstovei Linai Riaubienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą dėl L. R., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2025 m. gegužės 12 d. gautas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo L. R.. Teikime nurodyta, kad toks sprendimas priimtas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus gydytojų komisijai (toliau – Komisija) įvertinus šio asmens psichikos būseną.

Teismo posėdyje VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro atstovė prašė teikimą tenkinti ir panaikinti L. R. skirtą ambulatorinį gydymą, nes jo būklė stabili. L. R. jų įstaigoje stebimas pusmetį, t. y. nuo 2024 m. lapkričio mėnesio, savo iniciatyva kreipėsi tada, kai dar nebuvo gavę teismo nutarties dėl priverstinio ambulatorinio gydymo. Pacientas kiekvieną mėnesį lankosi pas gydytoją, be to, kas 28 d. jam leidžiami vaistai, taip pat skiriami geriami medikamentai. Jokių būklės pokyčių nėra, gydymosi laiku jis nėra pavojingas.

Teismo posėdyje L. R. paaiškino, kad sutinka su teikimu, nes jo savijauta nebloga. Ir toliau lankysis pas gydytoją, vartos skiriamus vaistus, nes supranta, kad serga. Jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas, šiuo metu nedirba, gyvena su tėčiu, žiūri televizorių, naudojasi kompiuteriu, važinėja dviračiu, padeda malkas ruošti ar atlikti kitus darbus.

Teismo posėdyje A. R. paaiškino, kad sutinka su teikimu, jeigu sūnus ir toliau galės gydytis toje pačioje įstaigoje. Jo santykiai su sūnumi yra geri, jie bendrauja, sūnus paprašius padeda jam, yra gana savarankiškas, tvarkingas, pats gaminasi valgį, mato, kad vakare anksti užmiega, nes gal taip jį veikia vartojami vaistai.

Teismo posėdyje L. R. gynėja teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti, nes asmuo supranta, kad serga, ir gydosi.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teikimą tenkinti, nes L. R. ligą pripažįsta ir nėra socialiai pavojingas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Iš VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimo dėl priverčiamosios medicinos poveikio priemonės panaikinimo bei 2025 m. gegužės 7 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad L. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini). L. R. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje stebima nuo 2024 m. lapkričio 13 d. Pas gydytoją psichiatrą ir socialinį darbuotoją lankosi reguliariai, pas gydytoją atvyksta kartu su tėvu, rūpinasi registracija. Pacientas nusiskundimų neišsako, vaistus vartoja reguliariai, būklė išlieka stabili, kritika buvusio įvykio atžvilgiu pakankama. Objektyvi būklė: pokalbio metu elgesys adekvatus, bendrauja noriai, atsako į pateiktus klausimus, ramus, tvarkingos išvaizdos, orientuotas teisingai, haliucinacijų, kliedėjimo idėjų neišsako. Pokalbio metu pasisako, jog namuose padeda, susiruošęs žiemai malkas, žiūri televiziją, ieško informacijos kompiuteryje. Anksčiau nevartojo vaistų, todėl atrodė, kad žmonės, kuriuos jis sumušė, iš jo šaipėsi, supranta, kad serga, kad medikamentai yra būtini.

Taigi iš teikime nurodytos informacijos, medicininio pažymėjimo ir teismo posėdyje proceso dalyvių nurodytų aplinkybių matyti, kad L. R. reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, vartoja skiriamus medikamentus, yra pasiryžęs bei supranta poreikį ir toliau gydytis, nors priverstinis gydymas ir būtų panaikintas, nes pripažįsta sergantis psichikos liga. L. R. geba ir savarankiškai savimi pasirūpinti, tačiau gyvena kartu su savo tėvu, su kuriuo jo santykiai geri. Matyti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, dėl kurių jam taikomas priverstinis gydymas, padarymas susijęs su tuo, kad L. R. tuo metu nebuvo taikytas gydymas, bet, kaip nurodė gydymo įstaigos atstovė, jis nėra pavojingas, jeigu jam taikomas gydymas, t. y. jeigu liga kontroliuojama reguliariai vartojamais medikamentais. Taigi įvertinus stabilią L. R. būklę per stebimą laikotarpį, tai, kad jis reguliariai lankosi pas specialistus ir vartoja jam skiriamus medikamentus, pats supranta, kad serga, kad medikamentai yra būtini, tai, kad jo santykiai su tėčiu, su kuriuo gyvena, geri, leidžia teismui spręsti, jog L. R. psichikos būklė pagerėjo bei jis nėra pavojingas nei sau, nei aplinkiniams. Taigi esant tokioms aplinkybėms, išnyko poreikis L. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, kuri panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso 404–405 straipsniais,

nutaria:

Viešosios įstaigos Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą tenkinti.

Panaikinti L. R. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.