- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-08
- Bylos Nr.
- N-502-497-07
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas, Algirdas Taminskas
- Kategorijos
- 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo), Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Algirdo Taminsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
2005 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad L. J. , 2005 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos krovinių poste, muitiniam tikrinimui pateikdama bendrojo administracinio dokumento importo rinkinį ir prekes, pateikė neteisingus duomenis apie prekės kodą, tokiais savo veiksmais pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 1 dalį.
Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – institucijos) pareigūno 2006 m. sausio 10 d. nutarimu L. J. veika perkvalifikuota į ATPK 209² straipsnio 3 dalį ir administracinė byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta L. J. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama institucijos nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Ji nurodė, kad skundžiamu nutarimu veika kvalifikuota neteisingai. Jos atstovas nurodė, kad pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta.
Institucijos atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad L. J. 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį. Taigi, per vienerius metus padarė antrą tokios pačios rūšies pažeidimą, todėl veika pagrįstai buvo perkvalifikuota į to paties straipsnio 3 dalį ir perduota nagrinėti teismui.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimu skundą patenkino, institucijos nutarimą panaikino, administracinę bylą nutraukė.
Teismas konstatavo, kad ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotiną deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda už ATPK 209² straipsnyje nurodytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.
Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas L. J. už 2005 m. rugpjūčio 1 d. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą surašytas 2005 m. gruodžio 28 d., administracinis teisės pažeidimas nustatytas 2005 m. lapkričio 24 d., vadovaujantis Muitinės laboratorijos išvadomis įforminus prekės klasifikavimo aktus. Taigi, teismo vertinimu, administracinės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžia laikytina 2005 m. lapkričio 24 d., todėl administracinė nuobauda L. J. galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, t. y. ne vėliau kaip 2006 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartimi (b. l. 127) nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. Šia nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme sustabdytas iki įsiteisės Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjami L. J. skundai dėl nutarimų panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad toks bylos sustabdymas nesustabdo administracinės nuobaudos skyrimo terminų, be to, administracinių teisės pažeidimų bylų sustabdymo institutas nėra numatytas ATPK.
Teismas nurodė, kad duomenų apie tai, jog administracinės nuobaudos L. J. skyrimo terminas būtų pratęstas ilgiau nei iki 2006 m. rugpjūčio 1 d., nėra, todėl padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė 2006 m. rugpjūčio 1 d.
ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Vadovaudamasis ATPK 297 straipsniu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti inter alia priimto nutarimo teisėtumą. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, įstatymų leidėjo nuostatą dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų, Klaipėdos teritorinės muitinės 2006 m. sausio 10 d. nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė, o kitų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentų nenagrinėjo.
III.
Klaipėdos teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliantas nurodo, kad L. J. administracinė byla turėjo būti perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimas neleido nustatyti, ar ji pagrįstai kaltinama administracinio teisės pažeidimo padarymu ir taikyti atsakomybės priemones, tuo nebuvo pasiekti ATPK l ir 20 straipsniuose numatyti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai ir administracinės nuobaudos tikslai. Teismo nutarime nurodyta, kad pažeidimo paaiškėjimo data laikytina 2005 m. lapkričio 24 d., kai vadovaujantis Muitinės laboratorijos išvadomis buvo įforminti prekės klasifikavimo aktai. Nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, t. y ne vėliau kaip iki 2006 m. gegužės 24 d. Tačiau ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinės atsakomybės klausimo, nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Apelianto teigimu, kitomis priežastimis, dėl kurių nebuvo galima spręsti administracinės atsakomybės klausimo, laikytini L. J. skundų nagrinėjimai Klaipėdos apygardos administraciniame ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismuose. Taigi, nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2006 m. sausio 10 d. nutarimo teisėtumo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pasibaigęs. Klaipėdos miesto apylinkės teismo žinioje esančioje L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje 2006 m. sausio 31 d. nutartimi nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. ir tolesnį termino pratęsimą kontroliuoja ir užtikrina šis teismas, o duomenų apie tolimesnį pratęsimą neturėjimas nedaro Klaipėdos teritorinės muitinės 2006 m. sausio 10 d. nutarimo neteisėtu.
Atsiliepimas
L. J. įgaliotas atstovas advokatas H. Mackevičius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atstovas nurodo, kad terminas nuobaudai skirti yra pasibaigęs ir negali būti pratęstas ar pradėtas skaičiuoti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimas naikintinas, administracinė byla pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. J. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – institucijos) pareigūno 2006 m. sausio 10 d. nutarimo panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Bylai reikšmingas klausimas, ar nutarimas perduoti bylos nagrinėjimą kitai įgaliotai nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai (pareigūnui) (ATPK 287 straipsnio 1 dalis) gali būti skundžiamas atitinkamam teismui. Kadangi šio klausimo sprendimas turi būti paremtas ne vien gramatiniu ATPK 291 straipsnio aiškinimu, bet ir kitais ATPK įtvirtintų teisės normų aiškinimo metodais, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principais, be to, minėto klausimo išsprendimas susijęs su ATPK 35 straipsnyje, 250 straipsnio 7 punkte įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių terminus, per kuriuos gali būti skirta administracinė nuobauda, taikymu, taip pat kadangi normų, reglamentuojančių nutarimų apskundimą ir administracinių nuobaudų skyrimą, teisingas taikymas reikšmingas kovos su administracinės teisės pažeidimais, atsakomybėn traukiamo asmens teisių užtikrinimo srityse, administracinių teismų praktikos plėtotei, byla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartyje suformuluoto siūlymo pagrindu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.
V.
Pareiškėja ginčija Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūno 2006 m. sausio 10 d. nutarimą, kuriuo pareigūnas, išnagrinėjęs jos administracinio teisės pažeidimo bylą, veiką iš ATPK 209² straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į ATPK 209² straipsnio 3 dalį ir administracinę bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
ATPK 287 straipsnis numato nutarimų, priimamų organui (pareigūnui) išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, rūšis. Gali būti priimami nutarimai 1) skirti administracinę nuobaudą, 2) nutraukti bylą ir 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).
Tarp ATPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytų nutarimų, priimamų išnagrinėjus bylą, yra esminių skirtumų. Šios straipsnio dalies 1 ir 2 punkte numatytų nutarimų priėmimu administracinio teisės pažeidimo byla išsprendžiama iš esmės, t. y. priimamas baigiamasis aktas dėl asmens kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, nuobaudos skyrimo, ar bylos teisena gali būti nutraukiama dėl tam tikrų kodekse apibrėžtų aplinkybių buvimo (ATPK 250 ir 251 straipsnyje numatytos aplinkybės). ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byla iš esmės neišsprendžiama. Tokios rūšies nutarimas priimamas, kai organas ar pareigūnas nustato, kad nėra įgaliotas nagrinėti šios bylos.
Nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta plačiam įvairių Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgaliotų neteisminių institucijų ratui ir apylinkės teismams. Administracinių teisės pažeidimų bylų žinybingumas konkrečių organų (institucijų) kompetencijai nustatomas pagal asmens veikos kvalifikavimą pagal konkretų ATPK straipsnį ar jo dalį. Iš ATPK šešioliktojo skirsnio normų (ATPK 221 – 247¹¹ straipsniai) matyti, kad konkrečių pareigūnų įgaliojimai organų (institucijų), numatytų ATPK 216 straipsnio 5 punkte, vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas priklauso nuo nagrinėjamų pažeidimų kvalifikavimo pagal atitinkamus ATPK straipsnius ar jų dalis, skiriamų administracinių nuobaudų rūšių ir baudos dydžio.
Iš ATPK reglamentavimo matyti, kad pagal ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punktą nutarimas gali būti priimamas 1) kai organas (pareigūnas), išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir (ar) bylos medžiaga buvo nepagrįstai jam pasiųsta, nes tas organas ar tas pareigūnas nėra kompetentingas nagrinėti pagal konkretų ATPK straipsnį ar jo dalį kvalifikuoto pažeidimo bylos, 2) kai pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, kad nors tas organas yra kompetentingas nagrinėti pagal konkretų ATPK straipsnį ar jo dalį kvalifikuoto pažeidimo bylą, tačiau jis (pareigūnas) nėra įgaliotas skirti tam tikros rūšies administracinės nuobaudos ar nėra įgaliotas skirti tam tikro dydžio baudos, 3) kai organas (pareigūnas), išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole asmens veikos kvalifikavimas neteisingas ir veika turi būti kvalifikuojama pagal kitą ATPK straipsnį ar straipsnio dalį, o byla pagal tą kitą ATPK straipsnį ar straipsnio dalį priskirta kito organo ar pareigūno kompetencijai (šiuo atveju teismų praktika pripažįsta išimtį, pagal kurią apylinkės teismas, perkvalifikavęs asmens veiką pagal kitą ATPK straipsnį, yra įgaliotas pats nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, nors ji būtų priskirta kito organo kompetencijai (Administracinių teismų praktika 9, p. 36, Administracinių teismų praktika 7, p. 279-280)).
Pažymėtina, kad ATPK 280 straipsnio 1 punktas reikalauja organui (pareigūnui) ruošiantis nagrinėti bylą išsiaiškinti, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą, todėl aplinkybė, kad bylą įgaliotas nagrinėti kitas organas, gali paaiškėti jau rengimosi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje. Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), todėl, pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje organui (pareigūnui) nustačius, kad jo kompetencijai nagrinėti tą bylą nepriklauso, byla jau pasirengimo stadijoje turėtų būti perduota kompetentingam ją nagrinėti organui (pareigūnui). Nors ATPK tokios situacijos ir organo (pareigūno) veiksmų šioje situacijoje detaliai nereglamentuoja, administracinių teismų praktikoje apskritai pripažįstami nagrinėjančio bylą organo (pareigūno) įgaliojimai atlikti tam tikrus procesinius veiksmus pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, kuriais būtų sprendžiama dėl bylos medžiagos trūkumų (Administracinių teismų praktika 3, p. 253, Administracinių teismų praktika 7, p. 256-259, Administracinių teismų praktika 9, p. 31-40). Todėl, įvertinus, kad pagal ATPK 280 straipsnio 1 punktą organas (pareigūnas) privalo išaiškinti, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą jau ruošdamasis nagrinėti bylą, darytina išvada, kad organas (pareigūnas), pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje nustatęs, kad jo kompetencijai nagrinėti tą bylą nepriklauso, privalo bylą perduoti pagal kompetenciją organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti tą bylą. Taigi, analogiškos procesinės teisinės reikšmės dokumentas, kuriuo įforminamas bylos perdavimas nagrinėti įgaliotam organui (pareigūnui), koks numatytas ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali būti priimamas jau pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Šiuo atveju ATPK nenumato, kad toks procesinis dokumentas gali būti skundžiamas teismui.
ATPK 295 straipsnyje numatyta, kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo <...>. Darant prielaidą, kad ATPK dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka nutarimai, numatyti ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte, visgi skundžiami, minėta ATPK 295 straipsnio nuostata reikštų, kad skundo padavimas tokio nutarimo vykdymo nesustabdo. Tai reikštų, kad nutarimas perduoti nagrinėti bylą kitam organui (pareigūnui) turėtų būti vykdomas nepriklausomai nuo to, kad jis būtų apskųstas teismui. Tokiu atveju, nutarimą apskundus, sudarytų dualistinė, neapibrėžta procesinė situacija, kliudanti įgyvendinti ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius: byla būtų perduota nagrinėti įgaliotam organui (pareigūnui), kuris nustatyta tvarka bylą privalėtų nagrinėti, tuo pačiu kitame procese būtų tikrinamas nutarimo perduoti bylą kitam organui (pareigūnui) pagrįstumas ir teisėtumas. Dviejų procesų dėl vieno administracinio teisės pažeidimo galimybė ATPK nenumatyta. Be to, akivaizdu, kad procesas dėl nutarimo perduoti bylą kitam organui (pareigūnui) pagrįstumo ir teisėtumo užtruktų, o tai galėtų lemti ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų administracinėms nuobaudoms skirti faktišką sutrumpėjimą ar net pasibaigimą, administracinio teisės pažeidimo bylą („pagrindinę“ bylą) nagrinėjančiam organui (pareigūnui) laukiant proceso dėl nutarimo perduoti jam bylą pagrįstumo ir teisėtumo pabaigos. ATPK 35 straipsnyje nenumatyta, kad nutarimo perduoti bylą kitam organui (pareigūnui) apskundimas sustabdo šiame straipsnyje nustatytų terminų eigą. Taigi, aiškinimas, kad nutarimai, numatyti ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte, skundžiami ATPK dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, aiškiai prieštarautų administracinių bylų teisenos uždavinių įgyvendinimui.
Taigi, nors ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis reglamentuoja nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimą, tiesiogiai nenurodydamas, kurie iš ATPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytų nutarimų apskundžiami šiame skirsnyje nustatyta tvarka, išdėstyti argumentai, o būtent, kad ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byla iš esmės neišsprendžiama, kad analogiškos procesinės teisinės reikšmės dokumentas, koks numatytas ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali būti priimamas jau pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, ir šiuo atveju ATPK nenumato jo apskundimo galimybės, kad ATPK aiškinimas, pagal kurį ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti nutarimai būtų skundžiami, prieštarautų administracinių bylų teisenos uždavinių įgyvendinimui, suponuoja išvadą, kad ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti nutarimai ATPK dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka neskundžiami.
VI.
Galimi atvejai, kai ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas nutarimas priimamas nepagrįstai ir (ar) neteisėtai. Išvada, kad ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti nutarimai ATPK dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka neskundžiami, asmeniui, dalyvaujančiam administracinių teisės pažeidimų bylų procese, neužkerta galimybės ATPK dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka apskųsti byloje priimto baigiamojo akto pagrįstumo ir teisėtumo, kartu pateikiant argumentus dėl nepagrįsto ar neteisėto bylos perdavimo nagrinėti kitam organui (pareigūnui).
VII.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakcija) 10 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo. Kadangi pareiškėjos ginčijamas Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūno 2006 m. sausio 10 d. nutarimas, kuriuo pareigūnas, išnagrinėjęs jos administracinio teisės pažeidimo bylą, veiką iš ATPK 209² straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į ATPK 209² straipsnio 3 dalį ir administracinę bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, ATPK dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka neskundžiamas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimas naikintinas, administracinė byla pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. J. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūno 2006 m. sausio 10 d. nutarimo panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.