Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-8738-244/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-29
Bylos Nr.: eI-8738-244/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03290-2016-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų
Trečiasis asmuo: S. D.

Kategorijos

1.16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-8738-244/2016Proceso Nr. 3-61-3-03290-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.4, 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui M. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. D., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniajam inspektoriui S. D.. Nurodė, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1B-471 sudaryta komisija (toliau - Komisija) galimam Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniojo inspektoriaus S. D. tarnybiniam nusižengimui ištirti. Komisija 2016 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2047 nustatė, kad Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus inspektorius S. D. 2014-02-21 iš Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko priėmimo-perdavimo žiniaraštį gavęs numeruotą blanką - daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą Nr. 15427 ir būdamas atsakingas už minėto blanko apsaugą, jo tinkamai nesaugojo, dėl ko laikotarpyje nuo 2016-01-12 iki 2016-04-04 prarado minėtą griežtos apskaitos numeruotą blanką DDPP Nr. 15427, nors turėjo galimybes ir sąlygas minėtą blanką tinkamai ir saugiai saugoti. Šiais savo veiksmais (neveikimu) pareigūnas pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013-04-18 įsakymu Nr. 1B-257, 7.17, 7.18 papunkčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – ir Susivienijimas) 2016-08-08 raštu Nr. 15/2016-08 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. D., savo atsisakymą motyvuodamas tuo, jog tarnybinę nuobaudą darbdavys ketina skirti dėl jo aktyvios narystės profesinėje sąjungoje, taip pat dėl to, kad drąsiai reiškia nuomonę, principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, o tarnybinės nuobaudos skyrimą vertina kaip poveikio priemonę jam ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

Muitinės departamento nuomone, Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. D. yra nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams bei teismų praktikai. Konstitucinis teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime pažymėjo, kad „Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.“ 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau - Kolektyvinė sutartis) 27.3 papunktis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui - profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą S. D., nenurodė nei vienos S. D. diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, ir, prieštaraudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino siūlomos skirti nuobaudos pagrįstumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atsisakyme leisti skirti tarnybinę nuobaudą nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą S. D. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Muitinės departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas atsiliepime paaiškino, kad Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas įstatymo nėra įgaliotas spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinių sąjungų susivienijimas, kaip profesinė sąjungą, veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme. Pareikšdamas savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Susivienijimas vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymu, bet ir LR finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų „Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių“ (toliau-Taisyklės) 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Taisyklėse (26 punktas) nustatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Kadangi Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, todėl darytina išvada, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, įskaitant ir Susivienijimo 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniajam inspektoriui S. D. motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad atsižvelgus į S. D. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Darbdavys ketina skirti S. D., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariui, šios organizacijos deleguotam ir išrinktam Susivienijimo Švietimo komiteto nariu, tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Įvertinus tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo teises, tarnybinės nuobaudos skyrimą vertina kaip poveikio priemonę jam ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Susivienijimas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jam suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašymo reikalavimus palaikė, prašė prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniajam inspektoriui S. D..

Profesinei sąjungai buvo pateiktas Muitinės departamento 2016 m. liepos 25 d. raštas Nr. (5.46)3B-7776, kuriuo informuojama, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniajam inspektoriui S. D. veiksmų, nustatyta, kad šis muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą. Rašte nurodyta, kaip pasireiškė šios muitinės pareigūnės tarnybinis nusižengimas ir, vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, paprašyta duoti sutikimą skirti S. D. tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Profesinė sąjunga 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. D., argumentuodama, kad Muitinės departamentas, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, taiko dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus. Nurodė, kad atsižvelgus į S. D. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, mano, kad priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Įvertinus tai, kad pareigūnas dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę jam ir profesinės sąjungos nariams.

Ginčo klausimą reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skiriant tarnybines nuobaudas darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, išskyrus drausminę nuobaudą ? atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas.

2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties 27.3 punkte numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (b. l. 36–46).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Taip išsaugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigūnams remtis teise į nevaržomą profesinės sąjungos veiklą, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ suformuluotų motyvų matyti, kad profesinė sąjunga nesutinka su priimtu sprendimu skirti S. D. drausminę nuobaudą, mano, kad skiriant nuobaudas Muitinės departamente yra taikomi nevienodi standartai, priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų ir vertina jį kaip poveikio priemonę S. D. ir profesinės sąjungos nariams, kadangi pareigūnas dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principingas.

Kaip minėta, profesinei sąjungai nėra suteikta teisė vertinti prašomos skirti nuobaudos pagrįstumo, jos adekvatumo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui, tačiau tai vertinama prielaidos dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo aspektu. Skundžiamame rašte nėra nurodoma išsamių motyvų ar argumentų, kad tarnybinę nuobaudą S. D. siekiama skirti būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, nepateikti jokie faktai, galintys pagrįsti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Atsakovas rašte abstrakčiai pateikia savo vertinimą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra poveikio priemonė pareigūnei ir profesinės sąjungos nariams, tačiau neapibūdina, kokia konkrečia veikla profesinėje sąjungoje S. D. užsiima, nenurodo, kaip pasireiškė pareigūno principingumas, nuomonės reiškimas profesinės sąjungos veikloje, kaip tokia veikla galėtų būti susijusi su jo patraukimu tarnybinėn atsakomybėn. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, viršijo Įstatyme ir kolektyvinėje sutartyje nustatytus įgaliojimus. Situacija, kai valstybės institucija tarnybinį pažeidimą galimai padariusiam pareigūnui negali taikyti poveikio priemonių vien dėl to, kad profesinė sąjunga nepagrįstai tam neduoda sutikimo, iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, sudaro sąlygas išvengti tarnybinės atsakomybės taikymo vien dėl priklausymo profesinės sąjungos renkamajam valdymo organui.

Teismas pažymi, kad atsakovo nurodyta faktinė situacija, kurioje nebuvo taikytos tarnybinės atsakomybės priemonės, iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos. Atsakovui atsisakant duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. D., nenurodžius konkrečių faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl jam skiriamos tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, minėtos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip abstrakčios ir nesudarančios pagrindo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą laikyti pagrįstu.

Dėl išdėstytų argumentų teismas vertina, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti atsakovo 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. D..

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska