- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- eI2-11579-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02887-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjai D. P., atsakovo Lietuvos valstybės atstovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Živilei Tepliakovienei,
2024 m. rugsėjo 23 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) priteisti 15 000,00 Eur neturtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėja nurodo, kad prašomą priteisti neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas) privatizavimo metu ir civilinės bylos Nr. 2-6584-466/2013 Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir VMAT) nagrinėjimo metu. Pabrėžė, jog dėl neteisėtų veiksmų neteko galimybės tinkamai ginti savo nuosavybės teises ir valdyti didesnio ploto Žemės sklypą.
Paaiškino, kad 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui jos motina J. L. pradėjo valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius ir jam priskirto Žemės sklypo privatizavimo procesą. 1992 m. balandžio 30 d. J. L. ir A. – D. L. pasirašė susitarimą pirkti 0,1476 ha ploto Žemės sklypą. Susitarimo 2 punkte numatyta, jog perkamo Žemės sklypo 0,0549 dalis atiteks J. L., o 0,0927 dalis – A. D. L.. Vilniaus miesto valdyba (toliau – ir Valdyba) 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. 2564V nusprendė parduoti J. L. 549 kv. m. Žemės sklypą, o 1995 m. kovo 2 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P01/95-4234 pagrindu J. L. parduotas 517 kv. m. ploto Žemės sklypas. Taigi faktiškai J. L. buvo parduotas mažesnio ploto Žemės sklypas, nei buvo nustatyta Valdybos 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkyje.
Pareiškėja teigia, kad siekdama ištaisyti minėtą valstybės institucijų klaidą, 2013 m. sausio 3 d. kreipėsi į VMAT su prašymu: 1) pripažinti niekiniu namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribų planą; 2) panaikinti Valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkio dalį, kurią nuspręsta atsakovui perduoti 744 kv. m. ploto žemės sklypą; 3) pripažinti negaliojančią 1995 m. spalio 10 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį nuo jos sudarymo; 4) taikyti restituciją.
VMAT 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu tenkino ieškinį visiškai, tačiau NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė šį sprendimą panaikinti. Pabrėžė, kad NŽT apeliacinį skundą ir jo priedus pateikė išskirtinai tik teismui, todėl nebuvo galimybės susipažinti su apeliaciniu skundu ir parengti tinkamą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tarp apeliacinio skundo priedų buvo ir 1994 m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, planas iš kurio turinio matyti, kad šio žemės sklypo plotas buvo taisytas ir nurodytas netikslus plotas.