- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-13
- Bylos Nr.
- 2-470-665/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00289-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Čereškevičienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi
suinteresuoto asmens Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. B. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo su suinteresuotu asmeniou Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja E. A. savo dukros I. A. teisės žinoti, kas yra jos tėvas, užtikrinimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., miręs 2012 (duomenys neskelbtini), yra I. A., gimusios 2012 (duomenys neskelbtini), tėvas.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. A. pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su mirusiu 2012 (duomenys neskelbtini) J. J. nuo 2010 m. pradžios pradėjo gyventi kartu, nuomojosi gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Kartu dar gyveno dvi pareiškėjos dukros iš pirmos santuokos, nes pareiškėja yra našlė. Su mirusiuoju atsakovo gyveno faktinėje šeimoje, nes šis gyveno kartu nuolat,jie vedė bendrą ūkį, mirusysis padėjo jai išlaikyti jos dvi nepilnametes dukras – G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A., gimusią (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės mėnesį pareiškėja sužinojo esanti nėščia ir J. J. tikėjosi tapti gimsiančio vaiko tėvu, jam dėl tėvystės nekilo jokių abejonių, ši faktinė aplinkybė buvo žinoma ir J. J. tėvams F. J. ir H. J., taip pat mirusiojo pusbroliui J. J., su kuriui pareiškėja ir jos sugyventinis J. J. draugavo šeimomis. 2012 08 25 J. J. nelaimingo atsitikimo metu (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone žuvo miške. Pareiškėja ir mirusiojo pusbrolis J. J. organizavo laidotuves. Šiuo metu mirusiojo kapą prižiūri mirusiojo tėvai ir pareiškėja. Pareiškėja surengė mirusiojo mirties metinių paminėjimą, kuriame dalyvavo J. J. tėvai ir pusbrolis J. J., todėl tėvystės faktą pareiškėja įrodinėja šių artimų mirusiajam žmonių parodymais teisme ir mano, kad DNR ekspertizę skirti netikslinga. Mirusysis buvo nevedęs ir kitų vaikų neturėjo. Faktas nustatytinas teisme, nes neesant įregistruotai tėvystei ir mirus biologiniam vaiko tėvui, kitu būdu negalima užtikrinti vaiko teisėto intereso žinoti, kas yra jos tėvas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, neprieštaravo dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo mirusiam J. J., teisme atstovė palaikė pateiktą pareiškimą ir sprendė reikalavimą esant įrodytu pareiškėjos paaiškinimu, bylos medžiaga ir liudytojų parodymais.
Liudytojas J. J. paaiškino, kad jis bendravo su mirusiojo pusbrolio J. J. šeima, kurią be pusbrolio sudarė pareiškėja su savo dviem dukromis. Jam žinoma, kad pusbrolis J. J. planavo susituokti su pareiškėja, gyveno nuo 2010 metu pradžios kartu, vedė bendrą ūkį, gerai sutarė ir jam pranešė, kad pareiškėja laukiasi jų vaiko, buvo šia žinia patenkintas, rūpinosi pareiškėjos dukromis iš pirmosios santuokos, nes šios kartu gyveno ir buvo našlaitės. J. J. žuvo nelaimingo atsitikimo miške metu, pareiškėja ir jis rūpinosi laidotuvėmis, kuriose dalyvavo ir mirusiojo tėvai, kurie taip pat žinojo, kad jų žuvęs sūnus gyveno su E. A. ir ši laukėsi jų sūnaus vaiko. Jokių abejonių nei pas mirusįjį, nei pas jo tėvus bei liudytoją nekilo dėl J. tėvystės, o ir šiuo metu gimusi mergaitė yra labai panaši į mirusįjį J. J., todėl liudytojas yra įsitikinęs, kad I. A. tėvas yra J. J..
Liudytoja H. J. paaiškino, kad ji neabejoja dėl to, jog jos miręs sūnus J. J. yra I. A. tėvas, nes ji žinojo apie pareiškėjos ir J. bendrą šeimyninį gyvenimą, žinojo iš sūnaus, kad pareiškėja laukiasi jo vaiko, ji pripažįsta vaiką savo anūke ir neprieštarauja fakto nustatymui. Jos ir pareiškėjos santykiai yra geri ir po sūnaus mirties, pareiškėja surengė mirties metines, kuriose ji su mirusiojo tėvu dalyvavo.
Pareiškėja atsisakė liudytojo F. J. apklausos, nes šis į teismo posėdį atvyko neblaivus, prašė bylą baigti nagrinėti, nes faktas yra įrodytas kitų liudytojų parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų J. J. , H. J. paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė su mirusiu 2012 (duomenys neskelbtini) J. J. nuo 2010 m. pradžios pradėjo gyventi kartu, nuomojosi gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Kartu dar gyveno dvi pareiškėjos dukros iš pirmos santuokos, nes pareiškėja yra našlė. Su mirusiuoju atsakovo gyveno faktinėje šeimoje, nes šis gyveno kartu nuolat,jie vedė bendrą ūkį, mirusysis padėjo jai išlaikyti jos dvi nepilnametes dukras – G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A., gimusią (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės mėnesį pareiškėja sužinojo esanti nėščia ir J. J. tikėjosi tapti gimsiančio vaiko tėvu, jam dėl tėvystės nekilo jokių abejonių, ši faktinė aplinkybė buvo žinoma ir J. J. tėvams F. J. ir H. J., pusbroliui J. J.. J. J. buvo nevedęs ir vienintelis vaikas savo tėvų šeimoje, kitų vaikų neturėjo.
Vaiko tėvo mirtis buvo staigi, kas neabejotinai galėjo sutrukdyti jam nustatyta tvarka pripažinti gimsiančio vaiko tėvystę.
Pareiškėja E. A. sutiko, kad DNR ekspertizės rezultatų pagrindu būtų patvirtinta vaiko tėvystė, tačiau byloje gauta pakankamai kitų tėvystės įrodymų, todėl ekspertizę skirti netikslinga.
LR CK 3.148 str. nustato, kad tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Netikėti ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Todėl teismas daro išvadą, kad neabejotinai įrodomaisiais faktais byloje yra nustatyta, jog J. J. yra I. A. tėvas, o pastaroji yra J. J. dukra. Tokia teismo išvada neabejotinai atitinka ir geriausius vaiko interesus, jo teisę žinoti, kas yra jo tėvas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas pareiškimą patenkina pareiškėjos dukros I. A. teisės žinoti, kas yra jos tėvas , įgyvendinimo tikslu .
Kadangi, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, kiti ieškinio reikalavimai bus patenkinti registruojant vaiko tėvystę nustatyta tvarka, todėl jie yra pertekliniai ir teismo paliekami nenagrinėti.
Iš pareiškėjos priteisiama į valstybės pajamas 16 Lt teismo turėtų pašto išlaidų byloje (LR CPK 93 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270str., 391 str. , 444 str. 1 d., 2 d. 1 p., 448 str., LR CK 3.140, 3.146-3.148 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti iš dalies .
Teisės žinoti savo tėvą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. , gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2012 (duomenys neskelbtini) ,yra I. A. , gim. 2012 (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Kitus pareiškimo reikalavimus palikti nenagrinėtus.
Priteisti iš pareiškėjos E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas teismo turėtų 16 ( šešiolika ) Lt pašto išlaidų byloje.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą .