Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-712-914/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-04
Bylos Nr.
1-712-914/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14457-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
E. I.
Nukentėjusysis
D. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-712-914/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14457-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Jolitai Kilinskienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Giniotienei,

kaltinamajam E. I.

nukentėjusiajai D. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pakuotoju-kontrolieriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2022-04-25 apie 13.30 val. Klaipėdoje, Šilutės pl. 68 esančioje „Maxima“ parduotuvėje, atsiskaitinėdamas už prekes savitarnos kasoje, priėjus parduotuvės darbuotojai D. I., norėjusiai paimti šiukšles, nustūmė ją, dėl ko pastaroji nuo smūgio nugriuvo ant žemės ir patyrė kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinį lūžimą, sukėlusį jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nukentėjusiąją pastūmė netyčia. Jis apsipirkinėjo prie kasos, greičiausiai darbuotoja ėjo link šiukšlinės ir prisilietė prie jo. Dėl to jis išsigando, sukosi ir tai lėmė, kad nukentėjusioji nugriuvo. Jis supyko ant tos moters, kad prie jo prisilietė, įsikibo jam į ranką. Taip pat parodė, kad tiesiogiai jos nestūmė, jam sukantis, nukentėjusioji įsikibo į jo ranką, todėl jam besisukant nevisiškai ištiesta ranka, ji pargriuvo. Būtent jo sukimasis ir lėmė, kad moteris nugriuvo. Tvirtina, kad tiesiogiai jis nestūmė nukentėjusiosios. Vaizdo įrašo iš parduotuvės jis nežiūrėjo ir nenori žiūrėti. Tai įvyko parduotuvėje, Statybininkų prospekto „Maxima“, Klaipėdoje, kur yra sankirta Statybininkų prospekto ir Šilutės pl. Veiksmas įvyko prie savitarnos kasos arčiau pagalbinio darbuotojo stalo. Kitų kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių jis neginčija. Sutinka, jog dėl jo veiksmų moteris nukrito, jis jos neatsiprašė.

Nukentėjusioji D. I. parodė, kad 2022-04-25 rinko šiukšles iš savitarnos. Vienoje rankoje laikė maišą, su kita lenkiausi rinkti šiukšles, o kaltinamasis atsisukęs iš karto ją stūmė, todėl ji nugriuvo. Ji vaikinui nieko nepasakė, net prie jo neprisilietė. Ten buvusios moterys padėjo jai atsikelti. Viskas vyko parduotuvė „Maxima“, kuri yra Šilutės pl. 68. Ji nugriuvo tik dėl šito vaikino veiksmų. Ji griuvo ant kairės pusės. Patyrė kaulų lūžį, sužalota kairė ranka, dabar vaikšto į reabilitaciją, nesulenkia nei pirštų, nepaisant to, kad jau praėjo trys mėnesiai. Suma ieškinio susidarė už visą skausmą, nieko negali daryti su viena ranka. 67 eurų ieškinį sudaro vaistų pirkimas. Vaistų pirkimo dokumentų neturiu. 5000 eurų ieškinį reiškia už visas kančias, gulėjo ligoninėje, jai buvo atlikta operacija, tačiau bus dar viena - ims vielas, šiuo metu dėl traumos yra nedarbinga, tinimas jai nepraeina, skauda.

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pagal gautą iškvietimą atvykus į vietą, esančią Šilutės pl. 68, Klaipėdoje, PC MAXIMA nukentėjusioji D. I. paaiškino, kad PC MAXIMA, savitarnos kasoje pastebėjo nukritusias šiukšles ir jas norėjo paimti. Priėjusi prie minėtų šiukšlių, ji pasilenkė jas paimti ir tada staiga pajuto smūgį, po kurio nukrito ant grindų. Nukritusi pajuto skausmą kairėje rankoje. Asmuo, kuris pastūmė ją, iškart iš parduotuvės pasišalino. D. I. teigė, kad vyro, kuris ją pastūmė, nepažįsta, kodėl jis taip pasielgė nežino (1 t., 5 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - prekybos centras "Maxima", esantis Šilutės pl. 68, Klaipėdoje. Apžiūrėtos parduotuvės savitarnos kasos, vite stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., 18-24 b. l.).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. I. konstatuotas kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis lūžimas, kuris susidarė nuo tiesioginio trauminio poveikio į šią sritį kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamų daiktų ar įrankių poveikyje, galimai griuvimo ar atsitrenkimo į plokštumą metu. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasėkoje. Dėl kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymas (1 t., 50-51 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022-04-25 13.52 val. Klaipėdos miesto PK užregistruotas pranešimas, jog 2022-04-25 apie 13:30 val. Klaipėdoje, Šilutės pl. 68, parduotuvėje "Maxima" parduotuvės klientas pastūmė parduotuvės darbuotoją D. I., kuri krisdama susižalojo ranką. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje D. I. nustatytas alkūnkaulio alkūnės ataugos lūžis, paguldyta operacijai į traumatologijos skyrių. Peržiūrėjus parduotuvės "Maxima", Šilutės pl. 68, Klaipėda, vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, matyti, kaip 2022-05-25 apie 13:29 val. nenustatytas vyriškis, parduotuvėje, prie savitarnos kasos tyčia, dešinės rankos alkūne stipriai smūgiuoja prie jo priėjusiai parduotuvės darbuotojai į krūtinę, moteris nuo smūgio krenta, kairės rankos alkūne atsitrenkdama į grindis ( 1 t., 1 b. l.).

Prekybos centro ,,Maxima“ 2022-04-25 vaizdo įraše užfiksuota, kaip prie parduotuvės savitarnos kasos stovi vyras juodais rūbais (kaip nustatyta E. I.). Jam iš dešinės pusės prieina parduotuvės darbuotoja D. I., kuri rankoje laiko juodą šiukšlių maišą, atsistoja vyriškiui prie dešinio šono ir lenkiasi kažką paimti. Tuo metu E. I. atsisukęs visu savo kūnu, t. y. nugara ir dešine ranka stipriai stumia D. I. į jos kairią kūno pusę ir ji nuo smūgio visu ūgiu krenta ant grindų kairiąją puse, atsiremdama kairės rankos alkūne į grindis. E. I., pasiėmęs prekes, išeina iš savitarnos kasų zonos (1 t., 87-88,91-93, 107-108 b. l.).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, jog 2022-04-25 apie 13:30 val. „Maxima“ parduotuvėje, Šilutės pl. 68, Klaipėdoje vyras, pastūmęs D. I., savitarnos kasoje už prekes atsiskaitė Luminor banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 95-96 b. l.).

Luminor Bank AS pranešime nurodyta, kad minėta banko kortelė priklauso E. I. (1 t., 106 b. l.).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji aiškiai ir detaliai parodė aplinkybes, kaip ji nugriuvo, paneigė galimybes nukristi pačiai, taip pat ir aplinkybę, kad ji lietėsi ar buvo užsikabinusi už kaltinamojo rankos. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina iš parduotuvės gautas vaizdo įrašas, kuris užfiksavo visą inkriminuojamos veikos eigą. Vaizdo kokybė taip pat nekelia jokių abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl sužalojimų pasekmių, dėl paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios kontakto, kuris buvo griuvimo priežastis, tačiau kaltinamasis neigia, kad jo veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo tyčiniai. Tačiau tokia jo nurodyta gynybinė versija atmestina. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kaltinamasis, nukentėjusiajai priėjus prie kaltinamojo iš dešinės, deda pirkinius, tada galva nežymiai pasuka dešinėn ir nustoja dėti prekes (sustingsta) ir staiga kryptingu judesiu savo korpusu stumia jam iš dešinės esančią nukentėjusiąją. Tik atlikęs judesį, jis iškart kelia ranką į viršų, tačiau jokio sukimosi veiksmo neatlieka. Taip pat paminėtina ir tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusioji jam už rankos neužsikabino, be to, ji to padaryti ir negalėjo dėl rankoje laikomo maišo. Tokios aplinkybės nekelia abejonių, jog staigus judesys buvo stiprus ir kryptingas į nukentėjusiąją, neatliekant jokio apsisukimo. Kaltinamasis neneigia, jog jis supyko dėl nukentėjusiosios veiksmų, tačiau tokia aplinkybė tik patvirtina, kad pyktis buvo priežastis inicijuoti kontaktą su nukentėjusiąja.

Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia - BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 3 dalis).

Sutiktina su valstybinio kaltintojo (prokurorės) pozicija, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis siekė nukentėjusiajai padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, tačiau veiksmai, atlikti kryptingai į nukentėjusiosios kūną ir jų staigus pobūdis bei pasiruošimas jiems, rodo kaltinamojo siekį stipriai nustumti solidaus amžiaus žmogų (kuris ir fiziškai akivaizdžiai silpnesnis) nuo savęs, visiškai nekreipiant dėmesio, kokias pavojingas pasekmes sukels jo smūgis. Tiek parduotuvės aplinka, tiek aplink esantys parduotuvės klientai bei darbuotojai, jų gausa ir judėjimas, taip pat kaltinamojo pasiruošimas smūgiui bei koncentruotas smūgis, rodo, jog kaltinamasis negalėjo sąžiningai klysti dėl jam galimai gręsiančios aplinkos, todėl jo veika padaryta netiesioginė tyčia. Kadangi kaltinamasis savo veiksmais, kurie pripažintini tyčiniais, sukėlė pavojingas pasekmes – nesunkiai sužalojo, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 166-167), dirbantis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu (tame tarpe ir trumpalaikiu) nesusijusi sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė, kuri laikytina pakankama alternatyva sankcijose numatytoms bausmėms ir yra tinkamiausia iš sankcijoje numatytų bausmės tikslams pasiekti, bausmės dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį (BK 48 str.).

Kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Nukentėjusioji D. I. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5067,03 eurų žalos atlyginimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 72-76). Ieškinyje nurodė, kad šiuo metu ji gali pagrįsti išlaidas dėl vaistų 67,03 eurų sumai, 5000 eurų ji vertina jai padarytą neturtinę žalą. Jos darbo pobūdis reikalauja būti fiziškai sveikai, tačiau padaryti sužalojimai dabar jai neleidžia dirbti, be to, yra nepasveikusi, nedarbinga, patirta trauma pakenkė jos gyvenimo kokybei, ji patyrė emocinį sukrėtimą, atsistatymo galimybės šiuo metu neaiškios, kas taip pat neramina dėl jos ateities, jos gyvenimo kokybės. Patirta trauma bei jos pobūdis kelia nuolatinį stresą bei baimę dėl nepažįstamų žmonių, jaučia neviltį, depresiją, nebegali užsiimti savo pamėgta darbine ir laisvalaikio veikla, pasidarė perdėtai jautri, jaučia nerimą dėl savo sveikatos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo padarytos veikos nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis lūžimas. Nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kentėjo fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, kitus neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 5000 eurų sumos prašo už patirtą skausmą, baimę, moralinį pažeminimą. Nukentėjusioji D. I. buvo gydyta stacionare, ji nėra išgijusi, nedarbinga, todėl gydymas nėra pasibaigęs. Ieškinyje nurodytos aplinkybės susijusios su nukentėjusiosios neigiamais išgyvenimais bei nepatogumais būtent dėl patirtų tyčinių smurtinių veiksmų viešoje vietoje, sutiktina, kad tai lėmė neigiamas emocijas, patirtą stresą ir baimę būti užpultai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala susijusius tiek su pačiu tyčiniu nusikaltimu, tiek su gydymusi, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (teismų praktika tiek dėl analogiškų tyčinių sužalojimų, tiek dėl neatsargių nusikaltimų), atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes (smurtiniai veiksmai buvo trumpalaikiai, neintensyvūs, vieno smūgio pasekmė, veika padaryta netiesiogine tyčia, nukentėjusiosios neatsiprašė, jokio gailesčio bei nuoširdumo nerodė nei iškart po įvykio nei viso proceso metu), darytina išvada, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 2000 eurų.

Byloje negauta dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą dėl išlaidų vaistams, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1230,16 eurų civilinį ieškinį už D. I. gydymą (1 t., 118-116 b. l.). Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusiąją padaryti tyčiniais veiksmais, kaltinamojo žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis ieškinio neginčija, todėl tenkintinas.

Taip pat byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys 1380,23 eurų sumai (1 t., 133-139 b. l.). Kaltinamasis neneigia ieškinyje nurodytos žalos ir jos dydžio, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.

CD laikmenos (2 vnt.) su UAB Maxima pateiktais vaizdo įrašai paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. I. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąsias priemones, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. I. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti D. I. iš E. I. 2000 eurų, kitą ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš E. I. priteisti 1230,16 eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. I. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 1380,23 eurų.

CD laikmenas (2 vnt.) su UAB Maxima pateiktais vaizdo įrašai palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Klaipėdos apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Steponaitis