Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovui J. B., atsakovo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-894-254/2008 pagal J. B. ieškinį atsakovui K. B., trečiajam asmeniui D. B. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas sutiko ieškovui kas mėnesį mokėti po 200 Lt iki jis įgis vidurinį išsilavinimą Kauno Julijanavos vidurinėje mokykloje.

Netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, neatsižvelgta į aplinkybę, kad 2008 m. gruodžio 12 d. atsakovui gimė sūnus ir atsirado pareiga teikti išlaikymą šiam vaikui, ir taip pažeistos CK 3.198, 3.192 straipsniuose įtvirtintos materialinės teisės normos. Be ieškovo, atsakovas turi du nepilnamečius sūnus – S. B., gimusį (duomenys neskelbtini), bei N. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi 40 procentų darbingumą, todėl jo galimybės įsidarbinti yra ribotos. Šiuo metu jo pajamas sudaro pensija ir invalidumo pašalpa, iš viso 1272,45 Lt. Iš šių pajamų atsakovas moka po 400 Lt nepilnamečiui sūnui S. B. išlaikyti. Atsižvelgdamas į CK 3.198 straipsnio nuostatas, sūnaus N. išlaikymui atsakovas privalo skirti tokią pačią sumą. Atsakovo sutuoktinė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos mėnesinės pajamos sudaro apie 510 svarų, ji turi išlaikyti dar ir nepilnametę dukterį iš pirmosios santuokos L. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovui pragyvenimui lieka 472,45 Lt. Priteisus ieškovui 300 Lt išlaikymą, atsakovui pragyvenimui liktų tik 172,45 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką dėl vaikų išlaikymo yra pasisakęs, kad priteisus išlaikymą, negali būti tokia padėtis, kad išlaikymą gaunantis vaikas būtų geresnėje padėtyje, negu išlaikymą teikiantis tėvas. Atsakovas sutinka ieškovui teikti 200 Lt išlaikymą kol jis baigs mokyklą, nors ir šios lėšos jo padėtį labai apsunkina, tačiau atsakovas pripažįsta, kad turi padėti savo vaikams, tame tarpe ir ieškovui.

Nevertintos arba netinkamai vertintos Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatuotos aplinkybės, kuriomis remiantis sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Konstitucinis Teismas minimame nutarime konstatavo, kad įtvirtinant tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Ieškovas atsakovo negerbia, tik reikalauja maksimalaus materialinio išlaikymo, neatsižvelgdamas į tai, kad dėl sveikatos yra sumažėjusios atsakovo pajamos, jis teikia išlaikymą dar dviem nepilnamečiams savo vaikams. Ieškovo turtinė padėtis yra gera, nes jis gauna lėšų iš trečiojo asmens – ieškovo motinos. Ieškovas nurodė, kad motina per mėnesį skiria 1000 Lt abiem vaikams išlaikyti. Kadangi atsakovas sūnui S. skiria 400 Lt per mėnesį, todėl motinos sūnui S. skiriama suma sudaro 400 Lt, o likę 600 Lt tenka ieškovui. Neatsižvelgta į D. B. sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad ji kas mėnesį perveda nuo 1400 Lt iki 2000 Lt. Per laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. tretysis asmuo pervedė abiems vaikams 12668 Lt, t.y. vidutiniškai 2111,33 Lt per mėnesį. Darytina išvada, kad ieškovo motinos turtinė padėtis yra geresnė, todėl laikantis tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, ji ieškovui turi skirti daugiau lėšų.

Prašo pakeisti sprendimą, sumažinant priteisto išlaikymo dydį nuo 300 Lt iki 200 Lt.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal bendrąjį principą tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnio 1 dalis), darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Įstatyme yra nustatytos išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka, vaikui tapus pilnamečiui. Pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Formuodamas teismų praktiką dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tuomet, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma. Kasacinis teismas nurodė, jog pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus, ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas. Pažymėjo, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Kartu pabrėžė, kad tai nereiškia, jog pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu. Kasacinis teismas konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pažymėjo, jog išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Nurodė, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į pirmiau nurodytas sąlygas dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovui reikalinga parama iki jis mokysis Kauno Julijanavos vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų.

Atsakovas neneigia savo pareigos teikti išlaikymą pilnamečiui sūnui, kol šis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu.

Tais atvejais, kai sprendžiami išlaikymo dydžio ir jo formos nustatymo bei pakeitimo klausimai, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Bylos duomenimis, išlaikymą pilnamečiam vaikui skiria tik ieškovo motina, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Jungtinėje Karalystėje. Ieškovas nurodė, jog D. B. kas mėnesį perveda 1000 Lt į ieškovo močiutės sąskaitą, kurie naudojami visos šeimos poreikiams tenkinti (b.l. 121). Be ieškovo, tretysis asmuo D. B. turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį ieškovo brolį S. B. Atsakovas, ieškovui tapus pilnamečiui, išlaikymo nebeteikia, nurodo, jog jo finansinė padėtis pablogėjo, jis šiuo metu dėl sveikatos būklės nedirba, turi teikti išlaikymą dviems nepilnamečiams sūnums – S. B. 400 Lt per mėnesį ir (duomenys neskelbtini) gimusiam N. B. apie 300 Lt per mėnesį. Jo pajamos sudaro 1272,45 Lt per mėnesį. Priteisus ieškovui 300 Lt išlaikymą, jam pragyvenimui liktų tik 272,45 Lt. Atsakovo sutuoktinė taip pat nedirba, yra vaiko auginimo atostogose. Jos pajamos apie 510 svarų, ji dar išlaiko dukterį iš pirmosios santuokos.

Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas apeliacinis skundas, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis).Atsakovas nepateikė duomenų apie Jungtinėje Karalystėje gaunamas pajamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pilnai neatskleidė savo turtinės padėties. Atsakovas nurodo, jog jis imasi trumpalaikių, sezoninių darbų, tačiau tvirtina, jog jo pajamas sudaro tik pensija ir invalidumo pašalpa. Atsakovo sąskaitos išrašas įrodo, kad iš jos buvo mokami tik mokesčiai už komunalinius patarnavimus bei pervedamos tam tikros sumos atsakovo žmonai A. B. Darytina išvada, kad atsakovo ir jo šeimos kasdieniai poreikiai tenkinami iš kitų atsakovo lėšų, kurių jis nenurodo. Pažymėtina, kad pateikti mokėjimo nurodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie kas mėnesį mokamus 400 Lt sūnui S. B. išlaikyti. Iš minėtų dokumentų matyti, kad atsakovo įgalioti asmenys D. B. 2009 m. kovo – gegužės mėn. pervedė po 200 Lt. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog ieškovo motina turi skirti daugiau lėšų nepilnamečiui sūnui S. B. išlaikyti, atitinkamai galėdama teikti mažesnę paramą sūnui J. B. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad iš trečiojo asmens D. B. pervedamos 1000 Lt sumos 600 Lt lieka ieškovui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog materialiai išlaikyti vaiką yra abiejų tėvų pareiga, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovui, vidurinės mokyklos dieninio skyriaus moksleiviui, reikalinga parama, o jo būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą turi užtikrinti abu tėvai, pagrįstai ieškovo naudai priteisė iš atsakovo 300 Lt išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo poreikius, nustatė 800 Lt ieškovo išlaikymo vertę. Įvertinęs ieškovo motinos ir tėvo turtinę padėtį, iš atsakovo priteisė mažesnę ieškovui teiktino išlaikymo dalį – 300 Lt (37,5 proc. sūnui išlaikyti reikalingų lėšų). Aplinkybės, jog atsakovas turi du nepilnamečius išlaikytinius, ieškovas su atsakovu nesutaria, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti minimalią paramą jos reikalingam pilnamečiui sūnui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas yra materialiai pajėgus teikti ieškovui 300 Lt išlaikymą, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.