Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-05-31 · Civilinė byla Nr. 2S-347-569/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-31
Bylos Nr.
2S-347-569/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01796-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
R. J., K. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-347-569/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01796-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjų K. M. ir R. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023-04-14 gautas pareiškėjų K. M. ir R. J. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinio bendru sutikimu. Pareiškėjai nurodė, jog yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, bendrų nepilnamečių vaikų jie neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų K. M. ir R. J. prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Teismas išaiškino, kad pareiškėjai, siekdami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Dokumentai teismui paruošti ir pateikti jau seniai, tačiau dėl formalių kliūčių jie niekaip negali išsiskirti ir byla nenagrinėjama teisme. Šios bylos nėra galimybės spręsti pas notarą, nes asmuo turi turėti prisijungimą per elektroninius valdžios vartus, elektroninę bankininkystę arba atvykti pas notarą, nes reikalinga tokiu būdu patvirtinti asmens tapatybę. Pareiškėja gyvena Jungtinėje Karalystėje, prisijungimų neturi, atvykti negali. Pareiškėjas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, prisijungimų per elektroninius valdžios vartus taip pat neturi.

5.2. Nagrinėjamu atveju, nesant ginčo ir pareiškėjams neturint vaikų, užkertamas kelias išsiskirti jiems lengvesniu ir priimtinesniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojančio CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. CK IV skyriaus, reglamentuojančio santuokos pabaigą, antrojo skirsnio nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatytos santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos. CK 3.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 2 dalimi, kai yra visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

10. Pagal CK 3.541 straipsnio 1 dalį sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.542 straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad, pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, vertino, kad yra visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos santuoką nutraukti notarine tvarka. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad šios bylos nėra galimybės spręsti pas notarą, nes asmuo turi turėti prisijungimą per elektroninius valdžios vartus, elektroninę bankininkystę arba atvykti pas notarą, nes reikalinga tokiu būdu patvirtinti asmens tapatybę. Pareiškėja gyvena Jungtinėje Karalystėje, prisijungimų neturi, atvykti negali. Pareiškėjas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, prisijungimų per elektroninius valdžios vartus taip pat neturi.

12. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui teikiamame prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti taip pat nurodyta, ar yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nurodyta, jog pareiškėjai bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena daugiau nei vienerius metus. Taip pat nurodė, kad santuokoje vaikų nesusilaukė.

13. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks pareiškėjų prašymas atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų K. M. ir R. J. prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

14. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog nei jis, nei jo sutuoktinė neturi elektroninės bankininkystės, nėra pagrindas pareiškėjams nesikreipti į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Pareiškėjai turi galimybę sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį ir taip pateikti prašymą notarui. Pažymėtina, jog įstatymas imperatyviai numato, kad, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis), todėl esant visoms CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms, pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutarimu turi kreiptis į notarą, jie negali rinktis kreiptis į notarą ar į teismą.

Dėl procesinės bylos baigties

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, aktualias sprendžiant pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė