- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-227-309-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 40-1-00551-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- D. Š., A. M.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir iš dalies sudėta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-07 nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta -laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. M., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. Š. nuteistas už tai, kad 2009 metų lapkričio 17 dieną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, aikštelėje, esančioje prie kapinių, 13.52 valandą, veikdamas kartu su A. M., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį – 771,37 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) ir gabeno automobilio „Mersedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M. salone, kol tą pačią dieną apie 15:08 valandą kelyje (duomenys neskelbtini) km, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) rajone, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, jis nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. Š. vardu, kol 2009 m. lapkričio 17 dieną, 19 val. 05 min kratos metu pas A. M., netikrą vairuotojo pažymėjimą rado policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sušvelninti bausmę.
Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, ryte pas jį atvyko A. M. ir pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), nusipirkti „žolės". Jis su A. M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur aikštelėje, jis su A. M. įsigijo po maišelį narkotinių medžiagų ir už savo dalį sumokėjo 500 litų. Teigia, kad narkotines medžiagas, jis su A. M. pirko atskirai sau, pinigus mokėjo taip pat atskirai už savo įsigytas narkotines medžiagas. Nurodo, kad jiems niekas tiksliai nesakė, kiek gramų yra konkrečiai kiekviename maišelyje, tai sugrįžę namo žadėjo pasisverti. Nuteistojo teigimu, jo maišelyje turėjo būti virš 300 gramų, nes maždaug už tokį kiekį sumokėjo pinigus. Toliau apeliantas nurodo, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) kaimu juos sulaikė policijos pareigūnai ir patikrinimo metu rado du pakelius sudėtus į vieną maišą ir pristatė į 1-ąjį policijos komisariatą, kur pasakė, kad jis su A. M. vežė didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir teigia, kad į jo ir A. M. aiškinimus, kad tai dviejų asmenų atskiri narkotinių medžiagų maišeliai, niekas nekreipė dėmesio. Taipogi nurodo, jog visiškai pripažįsta kaltę dėl rasto netikro vairuotojo pažymėjimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kurį tik neteisėtai laikė, tačiau juo nesinaudojo. Nuteistasis nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas skirdamas jam labai griežtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nepilnai, nevisiškai ir objektyviai ištyrė bylą, neįsigilino į jo ankščiau nurodytas aplinkybės ir motyvus. Apelianto teigimu, savo nuosprendyje teismas rėmėsi ne įrodymais, o prielaidomis, kad jis grįžęs iš įkalinimo vietos pastoviai pastebimas su A. M., jog paskutiniu metu gyveno pas A. M. nuomojamame bute, kad palaiko ryšius su vienos iš (duomenys neskelbtini) apskrityje veikiančios organizuotos grupės nariais, pastoviai važinėja su automobiliais MB valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinais numeriais (duomenys neskelbtini) ir visa tai leidžia daryti išvadą, kad jis su A. M. bendrai veikdamas neteisėtai įgijo ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos parduoti. Teigia, jog teismas savo nuosprendyje turi remtis ne prielaidomis, o konkrečiais faktais ir įrodymais, todėl jis su tokiu nuosprendžiu nesutinka, nes jo nusikalstama veika buvo neteisingai kvalifikuota. Nurodo, kad jis su A. M. įsigijo po maišelį narkotinių medžiagų atskirai sau ir už savo dalį sumokėjo pinigus - 500 litų, pats, todėl nuteistasis nesupranta, kodėl abiejų atskirai pirktos narkotinės medžiagos buvo „suplaktos“ į vieną ir dirbtinai padarytas jų didelis kiekis. Mano, kad visa tai buvo padaryta todėl, kad būtų pagrindas jį nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ,o ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir paskirti kuo griežtesnę bausmę. Tačiau toks nuosprendis, nuteistojo nuomone, praranda auklėjamąjį poveikį, nes paskyrus griežtą ir neteisingą bausmę, jos auklėjamasis poveikis išnyksta. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes apeliantas mano, jog teismas neįsigilinęs į jo ankščiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, kad jis narkotines medžiagas su A. M. pirko atskirai sau, pinigus už savo įgytas narkotines medžiagas taip pat mokėjo atskirai ir jos buvo sudėtos į atskirą maišelį, nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, t. y. neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis D. Š. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių ir šios veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir atitinkamai sušvelninti bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Iš nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neneigia neteisėtai įgijęs bei gabenęs narkotines medžiagas, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau neigia, kad nusikalstamą veiką, t. y. narkotines medžiagas įgijo ir gabeno veikdamas vieninga tyčia su nuteistuoju A. M. ir teigia, kad narkotines medžiagas jie pirko atskirai, supakuotas į atskirus maišelius, atskirai mokėjo pinigus, t. y. jie veikė kaip atskiri asmenys, o ne bendrais veiksmais padarė nusikalstamą veiką.
Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo D. Š. kaltės klausimą ir nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes.
Pažymėtina tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo
Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už jų pardavimą ar kitokį platinimą.
Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas D. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. M., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį – 771,37 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) ir gabeno automobiliu „Mercedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Nors nuteistasis D. Š. ir teigia, kad narkotines medžiagas jis su A. M. pirko atskirai, supakuotas į atskirus maišelius, atskirai mokėjo pinigus, t. y. teigia, kad jie veikė atskirai, o ne bendrais veiksmais, tačiau bylos medžiaga šią nuteistojo versiją, be kita ko iškeltą tik pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, paneigia.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t.
Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Bylos aplinkybės liudija, kad apeliantas D. Š. ir nuteistasis A. M. iš anksto sutarė vykti į (duomenys neskelbtini) pirkti narkotinių medžiagų, sutartą dieną ir sutartu laiku kartu vienu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini), ten nusipirko narkotinių medžiagų, sudėjo į vieną maišelį ir kartu grįžo tuo pačiu automobiliu į (duomenys neskelbtini), kol pakeliui jų nesustabdė policijos pareigūnai. Sustabdžius nuteistojo A. M. vairuojamą automobilį ir jį patikrinus, buvo rastos narkotinės medžiagos, kurios buvo supakuotos į du maišelius, sudėtos į vieną popierinį paketą, kuriame be narkotinių medžiagų rasta 13 vnt. nepanaudotų vienkartinių pirštinių, 3 vnt. panaudotų vienkartinių pirštinių. (1 t., b.l. 20-25). Taigi visa apelianto D. Š. ir nuteistojo A. M. veikos tąsa rodo vieningą jų tyčią bendrais veiksmais įsigyti narkotinių medžiagų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai jų veiksmus kvalifikavo kaip veikimą bendrininkų grupėje, t. y. veikė sutartinai, siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, ką, be kita ko patvirtina ir protokolas apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, kuriame užfiksuota A. M. ir D. Š. kelionė iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą ir grįžimas iki sulaikymo vietos (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (1 t., 80-81 b. l.). Be to, iš minėto protokolo turinio matyti, kad apeliantas D. Š. ir nuteistasis A. M. paima vieną paketą iš nenustatyto asmens ir iš karto iš (duomenys neskelbtini) išvažiuoja, o tai paneigia apelianto teiginius, kad paketus su narkotine medžiaga jie pirko atskirai, ką, taipogi paneigia ir pačių nuteistųjų D. Š. ir A. M. parodymai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios, tiek po to sekusios apklausos metu, nuteistasis D. Š. atsisakė duoti parodymus (1 t., 165 b. l., 2 t., 114-115 b. l.). Tuo tarpu kitas nuteistasis A. M. pirmosios apklausos metu parodė, kad narkotines medžiagas rastas jo automobilyje paliko pakeleivis, kurį jis, su D. Š. pavežė (2 t., 58-60 b. l.). Sekančių apklausų metu A. M. jau teigė, kad narkotines medžiagas, kurias rado jo automobilyje, jis pirko (duomenys neskelbtini) iš nepažįstamo asmens (2 t., 62-64, 111-112 b. l.). Iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistųjų D. Š. ir A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu visiškai neatitinka jų parodymų duotų apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kur jie jau abu nuosekliai ir tapačiai aiškino, kad jie narkotines medžiagas pirko (duomenys neskelbtini) aikštelėje, ir, kad vieną paketą įgijo D. Š., kitą A. M.. Kolegija, spręsdama klausimą dėl nuteistųjų D. Š. ir A. M. parodymų kaitos, atskaitos tašku laiko kratos metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje rastą raštelį (3 t., 10-12 b. l.), iš kurio turinio matyti, kad nuteistieji buvo taręsi dėl parodymų davimo ir vieno iš jų kaltės prisiėmimo. Nors nuteistasis D. Š. ir neigė rašęs šį raštelį, tačiau tai paneigė ekspertizės aktas, kurio išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktą raštelį, prasidedantį žodžiais „Kokius tu ten...“ ir pasibaigiantį žodžiu „...Š.“ bei kitoje lapelio pusėje įrašą „H. 62 x“ parašė D. Š. (3 t., 39-40 b. l.), ką pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir A. M., ir parodė, jog raštelį, kad jis prisiimtų kaltę, rašė D. Š. (3 t., 131-132 b. l.). Taigi, visos šios aptartos aplinkybės paneigia apelianto skunde nurodytus teiginius, kad narkotines medžiagas, jis su A. M., pirko atskirai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010, 2K-159/2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad apeliantas D. Š. ir nuteistasis A. M. 2009 metų lapkričio 17 dieną (duomenys neskelbtini) už 1000 Lt įgijo didelį kiekį - 771,37 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių). Toks įsigytas narkotinių medžiagų kiekis akivaizdžiai viršija narkotines medžiagas vartojančio žmogaus poreikius. Nustatyta, kad apeliantas D. Š. ir nuteistasis A. M. sunkiai vertėsi, tačiau narkotinių medžiagų įgijo didelį kiekį, tam skirdami nemažą sumą - 1000 Lt. Taip pat nustatyta, kad apeliantas D. Š. ir nuteistasis A. M. palaiko ryšius su vienos iš (duomenys neskelbtini) apskrityje veikiančios organizuotos grupės nariais. Automobilyje ir apelianto D. Š. gyvenamosiose vietose rasta labai daug nepanaudotų smulkių daiktų pakavimo politieleninių maišelių, 13 vnt. nepanaudotų vienkartinių pirštinių, 3 vnt. panaudotų vienkartinių pirštinių, elektroninės svarstyklės „(duomenys neskelbtini)43“, skirtos mažiems svoriams iki 250 g sverti, ant kurių paviršių yra psichotropinių medžiagų – amfetamino, metamfetamino, fenobarbitalio, kokaino, heroino, ir narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas D. Š. ir nuteistasis A. M. neteisėtai įgijo ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdami tikslą jas platinti. Darydamas nusikaltimą apeliantas suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes ir nuteistojo D. Š. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam
Paskirdamas nuteistajam D. Š. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, apelianto asmenybę, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę.
Vertinant D. Š. asmenybę – nusikalto būdamas ne kartą teistas, teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį bei atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu bausmes, todėl švelninti jas, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtosios D. Š. bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos.
Tuo pačiu kolegija pažymi, kad D. Š. padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, kelia grėsmę kitų žmonių sveikatai ir net gyvybei, ypatingai neigiamai įtakoja jaunimą, iškreipia socializacijos perspektyvas ir vystymosi tendencijas, todėl įstatymų leidėjas BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatė griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Kolegijos nuomone, apeliantui apylinkės teismo paskirta devynerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiškai atitinka bausmės paskirtį (BK 41 str.), teisingumo principo įgyvendinimą ir yra adekvati apelianto padarytai veikai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.