Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei N. K., ieškovės atstovei advokatei E. G. ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams G. K. ir R. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad nėra abejonių, jog atsakovas R. M. yra dukros A. K. tėvas, o atsakovas G. K. nėra A. K. tėvas. Dėl kitų ieškinio reikalavimų atsakovui R. M. ketino pateikti taikos sutartį.

5. Ieškovė ir atsakovas R. M. 2021-01-08 teismui rašytinio proceso tvarka pateikė tvirtinti 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą taikos sutartį.

6. Išvadą teikianti institucija išvadoje (b. l. 32 – 34) pažymėjo, jog nuginčijus atsakovo G. K. tėvystę dukrai A. K., o atsakovui R. M. gera valia pripažįstant tėvystę, mažametė A. K. neliks be tėvo. Pažymėjo, kad tuo nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), interesai nebus pažeisti.

7. Ieškovė, ieškovės atstovė, atsakovai ir išvadą teikiančios institucijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas teismo posėdyje sprendžia klausimą dėl pateiktos taikos sutarties tvirtinimo.

8. Terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra atnaujintinas, nes ieškovė šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių: nežinojo, jog yra 1 metų terminas tėvystei nuginčyti. Ieškovei šiuo metu suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 5 – 6).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai, dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvirtintina taikos sutartis.

9. Kadangi atsakovai ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo pripažino visiškai, šias faktines aplinkybes patvirtindami ir raštu, teismas, atsižvelgęs, jog nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir šios aplinkybės teismui suteikia teisę surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

10. Ieškovės paaiškinimu ir atsakovų rašytiniai paaiškinimais bei bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovei su atsakovu G. K. (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką (b. l. 8), tačiau nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, (duomenys neskelbtini), gimė dukra A. K., kurio tėvu gimimo liudijime yra įrašytas atsakovas G. K. (b. l. 9). Tai, kad atsakovas G. K. šios mergaitės tėvu buvo įrašytas tik todėl, kad po santuokos nutraukimo buvo nepraėję daugiau kaip 300 dienų, patvirtina jo rašytinis paaiškinimas bei ieškovės paaiškinimai ir rašytinė bylos medžiaga. (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo atsakovas R. M. civilinės metrikacijos įstaigos prašė pripažinti jį (duomenys neskelbtini) gimusios mergaitės tėvu, suteikiant dukrai M. pavardę (b. l. 10). Minėti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad G. K. negali būti A. K. tėvu, kadangi jau nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi kartu su R. M. kaip šeima, vedė bendrą ūkį, turėjo intymių santykių. Ieškovei ir atsakovui G. K. kategoriškai tvirtinant teismui, o atsakovui R. M. pripažįstant faktą, kad A. K. nėra G. K. dukra, teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Todėl G. K. tėvystė A. K. atžvilgiu nuginčytina šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinant visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.149 - 3.153 straipsniai).

11. Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše motina yra N. K., o vaiko tėvas įrašytas G. K. (b. l. 9). Atsakovas R. M. pripažįsta, kad yra dukros A. K. tėvas. Šiais aplinkybes ne tik ieškinyje buvo nurodžiusi ir teismo posėdyje patvirtino ieškovė, dukros motina N. K., bet ir pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo pripažino atsakovas R. M.

12. Taip pat ieškovė ir atsakovas R. M. 2020 m. gruodžio 31 d. taikos sutartyje nurodė, kad pripažįsta, jog atsakovas G. K. nėra vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; atsakovas R. M., pripažįstu, jog A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra, o atsakovas R. M. yra A. K.. gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; ieškovė N. K. sutinka, kad atsakovas R. M. būtų pripažintas A. K.. gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo R. M. dukra; ieškovė N. K. ir atsakovas R. M., pripažįsta, kad atsakovas R. M. jau buvo pripažinęs tėvystę (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, kuris buvo patvirtintas Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. M.(Taikos sutarties 1-4 punktai).

13. Tuo būdu, esant visiems šiems byloje nustatytiems duomenims, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai ir nustatytina, kad R. M. yra A. K. tėvas, o A. K. yra R. M. vaikas (CK 3.146 straipsnis).

14. Vaiko interesų gynimu negalima laikyti siekio jo gimimo įraše tėvu įrašyti bet kokį asmenį, nesantį nei biologiniu, nei ateityje būsiantį jo socialiniu tėvu ir prieš įrašyto tėvo valią palikti jam tėvystės pareigas. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), todėl būtų neteisinga A. K. duomenyse išsaugoti įrašą apie tėvą, kuris nėra biologinis jo tėvas.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pateiktą išvadą teikiančios institucijos išvadą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas visiškai nustatant, kad atsakovas G. K. nėra A. K. tėvas. Taip pat visiškai tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo ir nustatyta, jog A. K. tėvas yra atsakovas R. M., o A. K. yra R. M. dukra. Dėl šių priežasčių Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

16. Dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė ir atsakovas R. M. prieš teismo posėdį pateikė 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą taikos sutartį, prašo ją tvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutartyje taip pat nurodyta, jog šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis ir 293 straipsnio 5 punktas), tai yra šalys supranta, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus dėl to paties ginčo nebus galima pakartotinai kreiptis į teismą ir, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai (Taikos sutarties 7 punktas); ieškovė N. K. ir atsakovas R. M., nurodo, jog ši taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nedaro žalos nei viešiems, nei šalių bei nepilnamečio vaiko interesams ir sudaro pagrindą veikti taip, kad civilinė byla būtų nutraukta (Taikos sutarties 8 punktas).

17. Šalys ginčą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendė taikiai. Taikos sutartis įstatymui neprieštarauja, nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių. Todėl pateikta taikos sutartis dalyje tvirtintina, byla šioje dalyje nutrauktina.

18. Tvirtinamas taikos sutarties tekstas išdėstomas rezoliucinėje sprendimo dalyje, tačiau tik tos sąlygos, kurios atitinka šalių įsipareigojimus ir procesinį įstatymą. Pažymėtina, jog taikos sutarties prierašas, kuriuo šalys patvirtino, kad supranta, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus dėl to paties ginčo nebus galima pakartotinai kreiptis į teismą, negali būti tvirtinamas šioje dalyje, nes vaiko išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir šis teismo sprendimas, kuriuo yra šalys susitarė dėl atitinkamo dydžio išlaikymo ar atsisakė tokio reikalavimo, šalims iš esmės visiškos (res judicata) galios neįgyja, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, vaiko motina, kuri atsisakė reikalavimo priteisti išlaikymą, jo tėvui neteikiant, gali kreiptis į teismą ir prašyti priteisti išlaikymą iš jo neteikiančio tėvo. Šalims nesusitarus, teismas pagal įstatymą taip pat gali nustatyti ir kitą vaiko gyvenamąją vietą ar spręsti dėl bendravimo tvarkos su tėvu (motina).

Bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimai.

19. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 5 – 6). Nepateikta duomenų, kiek sudaro išlaidos valstybei už ieškovės atstovavimą. Tačiau teismui suteikta teisė spręsti klausimą ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Ieškinys tenkintas visiškai ieškovės naudai dalyje, o atsakovo G. K. tėvystė įregistruota, nes vaikas gimė po santuokos nutraukimo nepraėjus daugiau nei 300 dienų ir įstatymas numato tėvystės nuginčijimą tik teisme, šalių valios taikiai išspręsti ginčą nenumatyta. Byla teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atsakovams atitinkamai visiškai pripažinus ieškovės ieškinį dalyje. Kitoje dalyje atsakovas R. M. su ieškove sudarė taikos sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teisingumo, protingumo principus ir į visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatas. Todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CK 1.5 straipsnis).

20. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma kiekvienam iš atsakovų neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, straipsniais,

nusprendžia:

Atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K. nėra G. K. dukra.

Nustatyti, kad atsakovas R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K. yra R. M. dukra.

Patvirtinti tarp šalių 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą taikos sutartį tarp ieškovės N. K. ir atsakovo R. M. sekančio turinio:

1. Šalys, ieškovė N. K. ir atsakovas R. M., pripažįsta, jog vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra su ieškove N. K., (a.k. (duomenys neskelbtini),);

2. Ieškovė N. K. atsisako reikalavimo dėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – 200,00 Eur, priteisimo vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. M., nes atsakovas R. M. išlaikys dukrą A. laisvanoriškai.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nepriteisti iš atsakovų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Nepriteisti iš atsakovų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.