Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui R. B., trečiasis asmuo A. S., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje ir ieškinio patikslinime nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į bylos metu paaiškėjusias aplinkybes patikslino ieškinio reikalavimus, sumažinant reikalavimo sumą. Papildomai nurodė, kad aplinkybė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu susitaikė patvirtina, kad galimai atsakovas nedalys naujų nusikalstamų veikų ateityje, tačiau tai nepaneigia fakto, kad dėl jo neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo – pareigūnas A. S. buvo sužalotas tarnybos metu, dėl ko jam, vadovaujantis teisės aktais buvo išmokėta kompensacija, ko pasėkoje atsirado žala ieškovui. Pažymėjo, kad patirtos žalos suma buvo sumažinta atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistą sumą. Patvirtino, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad trečiojo asmens – pareigūno A. S. veiksmai sulaikant atsakovą buvo nerūpestingi, atsainus, taip pat nenustatyta, kad buvo pasirinkti netinkami veiksmai sulaikant atsakovą, kas galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo. Prašė ieškovo patikslintą reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 1 666,16 Eur žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo A. S. 2017 m. rugsėjo 1 d. įvykusio įvykio metu, sulaikant atsakovą R. B. patyrė traumą (b. l. 19-22, 53-58). Trečiajam asmeniui A. S. medicininiais duomenimis nustatytas dešinės rankos nykščio raiščio patempimas, diagnozuotas sveikatos pakenkimas pagal Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašo kodą TLK-10, S60.1, kuris nepriskiriamas prie sunkių (b. l. 25-27). Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio išvadoje (b. l. 19-22). Kauno apskr. VPK viršininkas 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pripažino, kad inspektoriaus A. S., sveikata 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo sutrikdyta tarnybos metu ir nurodė išmokėti A. S., keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b. l. 9, 14). Apskaičiuota 3 554,88 Eur dydžio kompensacija A. S. buvo išmokėta 2018 m. kovo 2 d. (b. l. 31, 33, 34). Dėl minėto 2017 m. rugsėjo 1 d. įvykio Kauno apskr. VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44873-17 pagal dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kurį atlikus byla buvo perduota teismui, užvesta baudžiamoji byla Nr. 1-1202-720/2018 (b. l. 53-58), kuri Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 nuosprendžiu išnagrinėta, atsakovas buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos numatytos Baudžiamojo kodekso 139 straipsnyje padarymą, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo pačiu nuosprendžiu buvo patvirtintas atsakovo R. B. ir trečiojo asmens A. S. susitarimas, pagal kurį R. B. įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 5 d. atlyginti A. S. nusikalstama veika padarytą žalą (b. l. 53-58). Kauno apskr. VPK viršininko 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ buvo pakeistas minėto 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 2.1. papunktis, nustatant A. S. trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b. l. 96). Perskaičiuotos A. S. priklausančios kompensacijos suma – 2 666,16 Eur (b. l. 94).

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).

Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 1 666,16 Eur žalos priteisimo, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kuomet dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta trečiojo asmens – pareigūno A. S. sveikata jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų atlikimo, kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 nuosprendžiu atsakovas prisipažino padaręs jam inkriminuotus veiksmus, buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos numatytos Baudžiamojo kodekso 139 straipsnyje padarymą, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės atsakovui R. B. ir trečiajam asmeniui A. S. susitaikius. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio, atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo – pareigūnas A. S., pasielgė nerūpestingai, atsainiai pasirinkdamas netinkamus veiksmus sulaikant atsakovą ir jais prisidėjo prie žalos atsiradimo, dėl to reikalavimo suma turėtų būti sumažinta.

Nustatant žalos buvimo faktą ir žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (ginčui laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcijos) (toliau – Statutas) 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija - lengvo sveikatos sutrikdymo atveju-nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Konkretūs mokėtinos kompensacijos dydžiai detaliai nustatyti Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1V-125, kurio 4.3 papunktyje įtvirtinta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 30 iki 38 dienų, išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors pirminio ieškinio padavimo metu trečiajam asmeniui klaidingai buvo apskaičiuota 3 554,88 Eur dydžio kompensacija t. y. už abu nurodomus nedarbingumo laikotarpius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d. ir nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šis netikslumas buvo ištaisytas, apskaičiuojant kompensacijos dydį tik už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d. ir išmokėtinos kompensacijos suma sumažinta iki 2 666,16 Eur, ieškinio reikalavimas taip pat atitinkamai buvo sumažintas iki 1 666,16 Eur. Įvertinęs CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2017 m. gruodžio 6 d. pažymoje Nr. 2758 pateiktą išvadą, kad trečiajam asmeniui – pareigūnui A. S. padaryti sužeidimai priskirtini lengvam sveikatos sutrikdymui, teismas daro išvadą, kad ieškinyje, patikslinus jo reikalavimus ir sumažinus prašomą priteisti sumą, prašoma priteisti suma yra pagrįsta byloje esančia medžiaga, tinkamai apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis objektyviais duomenimis.

Vertinant ieškovės reikalavimo faktinį pagrindą atsižvelgtina į tai, kad Statuto 50 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai. Analogiška išmoką išmokėjusios įstaigos teisė įtvirtinta ir Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų 1991 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 530 (toliau – Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygos), 26 punkte. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą ir kt.) įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi, dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, 2012 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012 ir kt.). Remdamasis nurodytoje kasacinio teismo praktikoje ir minėtose teisės aktuose apibrėžta policijos įstaigos regreso teise į žalą padariusį asmenį bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas privalėjo įvykdyti jam teisės aktuose nustatytą pareigą išmokėti kompensaciją trečiajam asmeniui dėl jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtos žalos, teismas pripažįsta, kad ieškovo patirtos 2 666,16 Eur žalos faktas ir dydis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šioje byloje yra įrodytas. Pažymėtina, kad ieškovas atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1202-720/2018 patvirtino atsakovo R. B. ir A. S. susitarimą, pagal kurį R. B. įsipareigojo sumokėti A. S. 1 000,00 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, ieškovas priėmė sprendimą reikalauti iš atsakovo R. B. atlyginti ne visą A. S. išmokėtą sumą – 2 666,16 Eur sumą, o šios sumos ir teismo nuosprendžiu patvirtintu susitarimu sulygtos sumos skirtumą, t. y. 1 666,16 Eur.

Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, kad trečiasis asmuo – pareigūnas A. S., pasielgė nerūpestingai, atsainiai pasirinkdamas netinkamus veiksmus sulaikant atsakovą ir jais prisidėjo prie žalos atsiradimo, dėl to reikalavimo suma turėtų būti sumažinta, pasisakytina, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų patvirtinančių trečiojo asmens – pareigūno A. S. neteisėtus, nerūpestingus ar kitus netinkamo pobūdžio veiksmus, kurie galėtų būti laikomi žalos atsiradimo faktą lėmusiais veiksmais, priešingai matyti, kad žalos atsiradimo faktą lėmė atsakovo sąmoningi neteisėti veiksmai, tokie kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams, bandymas pabėgti, pasipriešinimas jį sulaikant ir kita, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl priteistinos sumos sumažinimo.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą, vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 1 666,16 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl ši suma yra priteistina ieškovui iš atsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 50,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 19,69 Eur, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo, kadangi jų dydis viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalimi, 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.210 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 83, 93, 98, 144, 145 straipsniais, 424 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 133817587, naudai 1 666,16 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 16 ct) žalą.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 0 ct) žyminį mokestį, 19,69 Eur (devyniolikos eurų 69 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš viso 69,69 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 69 ct), išaiškinant, kad šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660 (kvitą pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baigtų civilinių bylų raštinę kabinetas Nr. 115 (Kaunas, Laisvės al. 103)).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.