Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. S., atsakovo atstovei Gabrielei Vazniokaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Dovilei Korsakaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S., J. V. ir I. N. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl statybos leidimų panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo - A. K.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, A. K. 2004 m. gegužės 3 d. su UAB „JGK Statyba“ sudarė subnuomos sutartį Nr. 02/88, kuria UAB „JGK Statyba“ subnuomojo jam 0,0691 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.) dalį. Tą pačią dieną A. K. ir UAB „JGK Statyba“ sudarė kitą subnuomos sutartį Nr. 02/90, kuria UAB „JGK Statyba“ subnuomojo jam 0,0644 ha ploto to paties žemės sklypo dalį. 2004 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta dar viena žemės sklypo (kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.) subnuomos sutartis, pagal kurią UAB „JGK Statyba“ subnuomojo A. K. 0,0695 ha ploto žemės sklypą. Trečiasis suinteresuotas asmuo minėtais žemės sklypais naudojasi pagal aukščiau nurodytas subnuomos sutartis, todėl, pareiškėjų manymu, jis negali įgyti ir turėti daugiau teisių nei turi žemės sklypo nuomotojas UAB „JGK Statyba“.

Teigia, kad UAB „JGK Statyba“ valstybinis žemės sklypas buvo išnuomotas neteisėtai. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartimi uždraudė UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos Statyba“ vykdyti statybos darbus pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. gegužės 28 d. išduotą leidimą statybai Nr. N01-130. Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento ir buvo perduota vykdyti antstoliui. UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos Statyba“, nepaisydamos teismo nutarties, toliau vykdė statybos darbus minėtuose sklypuose. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 23 d. nutartimi dar kartą patenkino pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos Statyba“ vykdyti statybos darbus pagal 2001 m. gegužės 28 d. išduotą leidimą Nr. N01-130 žemės sklypo, esančio Salotės kaime, Vilniaus mieste, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinto Vilniaus miesto 2000 kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V detaliojo plano dalyje, pažymėtoje numeriais 127, 128, 129, 130, 134, 139, 140, 141, 142, 143, 149, 151, 153, 155, 157, 159, 161, 162, 163. Pareiškėjos aiškina, jog minėta nutartimi yra draudžiama vykdyti statybas A. K. valdomuose (subnuomuojamuose) žemės sklypuose, todėl statybos leidimų išdavimas trečiajam suinteresuotam asmeniui prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutarčiai.

Skunde aiškinama, kad Vilniaus miesto Buivydiškių kadastro vietovės Dvarykščių kaime pareiškėjoms nuosavybės teise priklauso du gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai, naudojasi apie 2,4 ha ploto namų valdos žemės sklypais. Iki žemės nacionalizacijos ši žemė priklausė jų tėvams ir nuo 1991 m. spalio mėn. pareiškėjos yra pretendentės atsikurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra.

Anot pareiškėjų, statybos A. K. žemės sklypuose yra sustabdytos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartimi, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti naujų statybos leidimų šiuose sklypuose, kol nėra išspręstas valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo klausimas civilinėje byloje. Teismo nutartimi yra ribojamos žemės sklypo nuomininko UAB ,,JGK Statyba“ ir subnuomininko UAB „Aljos Statyba“ teisės, kylančios iš jų sudarytų žemės nuomos ir subnuomos sutarčių. Minėtų sutarčių objektas yra valstybinis žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, todėl šio žemės sklypo nuomos ir subnuomos sutarčių dalykas yra nuomotojo (subnuomotojo) leidimas nuomininkui (subnuomininkui) vykdyti statybas sutarties objektu esančiame sklype. Teismui nustačius draudimą atlikti tokius veiksmus, UAB „JGK Statyba“ iki civilinės bylos išnagrinėjimo neteko kai kurių savo teisių, kylančių ne tik iš statybos leidimo, bet ir iš valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Pažymi, kad teisės būti statytoju įgyvendinimas Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra sustabdytas ne tik žemės nuomininkui UAB ,,JGK Statyba“, bet ir subnuominkui UAB „Aljos Statyba“. Subnuomuotojas negali perleisti subnuomininkui teisės, kurios jis pats neturi. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuo pat civilinės bylos iškėlimo momento dalyvauja joje kaip tretysis asmuo, todėl apie Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartį žinojo ir privalėjo ja vadovautis.

Teismo posėdyje pareiškėja L. S. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. išduotų statybos leidimų dvibučiams gyvenamiesiems namams statyti.

Pareiškėjų ginčijamus statybos leidimus (b. l. 39, 41, 43) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė 2006 m. rugsėjo 20 ir 27 d. Byloje nėra duomenų, kad apie šių administracinių aktų išdavimą pareiškėjos buvo informuotos asmeniškai. Išrašai iš Vilniaus miesto savivaldybės internetinio tinklapio www.vilnius.lt (b. l. 11-13) liudija, kad pareiškėjos (ir/ar jų atstovas) tik 2006 m. gruodžio 21 d. sužinojo apie priimtus administracinius aktus. Į teismą pareiškėjos kreipėsi 2007 m. sausio 3 d., t. y. per vieną mėnesio terminą nuo sužinojimo apie išduotus statybos leidimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.), todėl laikytina, kad L. S., J. V. ir I. N. nėra praleidusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. rugsėjo 20 ir 27 d. išduotų statybos leidimų Nr. GN/1151/05-2004, GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007 apskundimo termino.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. Pagal šio straipsnio 1 d. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2-4 p. numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p. pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Pareiškėjos skunde nurodo, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri yra UAB „JGK Statyba“ išnuomotame žemės sklype, kurio tris sklypus ši bendrovė subnuomavo A. K., o atsakovas išdavė statybos leidimus Nr. GN/1151/05-2004, GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007 vykdyti statybos darbus juose. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nepagrįstai A. K. išdavė statybos leidimus vykdyti statybą Pilaitėje, Salotės kv. skl. 140, 141, 142.

Kolegija, susipažinusi su ginčo medžiaga, išanalizavusi ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, pripažįsta, kad pareiškėjų pozicija yra nepagrįsta.

Statybos leidimas – specialia tvarka kompetentingo organo išduotas dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiam subjektui atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statybos leidimo išdavimo bei jo panaikinimo tvarką nustato specialus teisės aktas – Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 23 str. 18 d. nustatyti tik trys atvejai, kai statybos leidimas netenka galios: ,,1) kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams; 2) teismo sprendimu; 3) jei nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo.“

Bylos rašytiniai įrodymai (b. l. 14-15) tvirtina, kad pareiškėjos ieškininiu pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 - ąjį apylinkės teismą, prašydamos:

1) pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos sutartį Nr. 623, kuria ne aukciono tvarka 99 metams UAB „JGK Statyba“ išnuomotas 63033 kv. m žemės sklypas Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje;

2) pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 24 d. žemės subnuomos sutartį Nr. 02/195, sudarytą UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“, dalyje dėl 24228 kv. m laisvo ir neužstatyto žemės sklypo pagal ieškovų pateiktą pageidaujamo susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą;

3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 3669-01, kuriuo leista ne aukciono tvarka 99 metams išnuomoti UAB „JGK Statyba“ 63033 kv. m žemės sklypą dalyje dėl 24228 kv. m. laisvo ir neužstatyto žemės sklypo;

4) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovėms nuosavybės teises į jų tėvams iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, grąžinant natūra 24228 kv. m laisvą ir neužstatytą žemės sklypą Pilaitės seniūnijoje, Dvarikščių km. pagal ieškovų pateiktą pageidautino susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartimi (b. l. 16-17) uždraudė UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“ vykdyti statybos darbus pagal 2001 m. išduotą leidimą statybai Nr. N01-130 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Salotės kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, dalyje detalaus plano, patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V, pažymėtoje sklypų numeriais 125-130, 133-144, 146, 148-151, 153, 155, 157, 159, 161-163, o 2006 m. vasario 23 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2S-160-52/2006) uždraudė minėtoms bendrovėms vykdyti statybos darbus pagal 2001 m. išduotą leidimą statybai Nr. N01-130 žemės sklypo, esančio Salotės kaime, Vilniaus mieste, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V detalaus plano dalyje, pažymėtoje numeriais 127, 128, 129, 130, 134, 139, 140, 141, 142, 149, 151, 153, 155, 157, 159, 161, 162, 163 (b. l. 18-19).

Taigi, minėta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Civilinio proceso kodekso 144-152 str.) „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“ atžvilgiu - draudimas vykdyti statybos darbus paminėtuose žemės sklypuose. Jokie apribojimai (suvaržymai) šia nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustatyti nebuvo, todėl kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartyje nustatyti apribojimai „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“ nebuvo pagrindas atsisakyti kitam subjektui - A. K. 2006 m. rugsėjo 20 ir 27 d. išduoti atitinkamus statybos leidimus Nr. GN/1151/05-2004, GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007 vykdyti statybą Pilaitėje, Salotės kv. sklypuose 140-142.

Kaip matyti iš bylos surinktų įrodymų, Vilniaus 2 - asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovių L. S., J. V. ir I. N. ieškinį dėl žemės nuomos, subnuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 167-170) minėtą Vilniaus 2 - ojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (b. l. 179-187) Vilniaus miesto 2 - ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistus.

Statybos įstatymo 3 str. 1 d. pasakyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal minėto straipsnio 2 d. ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Kadangi 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 623 (b. l. 21) nėra pripažinta negaliojančia, atitinkamai subnuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „JGK Statyba“ ir A. K., taip pat nėra negaliojančios (pagal Civilinio kodekso 6.490 str. 4 d. jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis), Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-399/2008) yra konstatuota, kad žemė, į kurią pareiškėjos nori atsikurti nuosavybes teises, priskirtina valstybės išperkamai žemei, nėra pagrindo teigti, kad A. K., kaip statytojui, nepagrįstai išduoti statybos leidimai Nr. GN/1151/05-2004, GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, statytojo (užsakovo) pateiktus dokumentus tikrino nuolatinė statybos komisija (posėdžio protokolai Nr. 9, 10, 11; b. l. 40, 42, 44) ir visais atvejais pripažino, kad statinių projektai atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad minėta komisija nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidė esmines procedūrines taisykles ar pan.

Kitos pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kolegijos nuomone, tai pat neįrodo jų skundo pagrįstumo.

Konstatuotina, kad pareiškėjos neįrodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimai Nr. GN/1151/05-2004, GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007 pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus.

Dėl išvardintų priežasčių L. S., J. V. ir I. N. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjų L. S., J. V. ir I. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.