Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2016-12-07 · Byla Nr. A2.6.-4143-900/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-07
Bylos Nr.
A2.6.-4143-900/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-03412-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Pažeidėjas
A. G.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4143-900/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03412-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gruodžio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, lietuviui, turinčiam aukštąjį (IT) išsilavinimą, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ jaunesniuoju konsultantu, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punktą, 2016 m. lapkričio 8 d. 21¹⁰ val. ties Pramonės g. 6, Šiauliuose, vairavo automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, neįsitikino, jog tai saugu, kliudė stovėjusį automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

A. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodant, kad jis, be kita ko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 114 ir 219 punktus, iš įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

A. G. paaiškinime (11 b. l.) nurodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. apie 21¹⁰ val. baigė darbą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, nuėjo prie savo automobilio „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įsėdo į jį. Turėjo pavažiuoti atbuline eiga, nes priekyje susidarė automobilių „kolona“. Važiuodamas atbulas, nepastebėjo, kad už jo automobilio stovėjo kitas automobilis, ir atsitrenkė į jį. Po susidūrimo išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį ir automobilį „Rover 75“. Pamatė, kad apgadino savo automobilio galinio bamperio dešinę pusę. Automobiliui „Rover 75“ nutrinta tik valstybinio numerio dalis. Daugiau apgadinimų nepastebėjo. Įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Apie eismo įvykį niekam nepranešė. Automobiliu važiavo su trimis savo kolegomis: Evelina, Edita ir dar viena moterimi.

Teismo posėdyje A. G. papildomai paaiškino, kad įvykio dieną po darbo su kolegomis atėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“ požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir atsisėdo į savo mašiną. Įsėdęs buvo išblaškytas pokalbio, neįvertino atstumo tarp savo mašinos ir už jo mašinos gale stovėjusio kitos mašinos, nepasirinko reikiamo sukimo kampo ir atsirėmė į ją. Sustojo, išlipo, apžiūrėjo savo ir kitą mašinas. Matė, kad jo mašinos bamperio dažai įsitrynę į anos mašinos valstybinį numerį. Jokių įlenkimo ar lūžio vietų ant kito automobilio nebuvo ir nepagalvojo, jog tokiu atveju reiktų kviesti policiją. Neseniai (2015 m. gegužės 15 d.) įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Jeigu būtų paskambinęs kam nors iš labiau patyrusių vairuotojų ir sužinojęs, kad gresia atsakomybė, nebūtų išvažiavęs, prieš tai apie eismo įvykį nepranešęs policijai.

Nukentėjusysis A. M. paaiškinime (6 b. l.) nurodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. apie 11⁰⁰ val. atvyko į darbą. Jam priklausantį automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo techniškai tvarkingas ir neapgadintas. Darbą baigė apie 22⁰⁰ val. ir automobiliu grįžo namo. 2016 m. lapkričio 9 d. apie 7³⁰ val. paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad į jo automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini), atsitrenkė kitas automobilis. Jis nuėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad apgadintas priekinis bamperis, nulaužtas lempų apiplovimo purkštukas. Nuvyko į PC „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), ir paprašė vaizdo įrašo. Įraše matė, kad į jo automobilį „įvažiavo“ kitas automobilis, todėl nuvyko į policiją. Dabar negali įvardinti padarytos turtinės žalos dydžio.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Saugaus eismo automobilių keliai įstatymo 2 straipsnio 12 dalis eismo įvykį apibrėžia kaip – įvykį kelyje, viešoje ar privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Kelių eismo taisyklių 114 punktas reikalauja, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas duotų kelią kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 219 punkto 1 ir 2 papunkčiai nurodo, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių, kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), ATPK 130 straipsnio 1 dalį – tas, kuris pažeisdamas KET pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o abejoti jo kaltumu nėra pagrindo. Be A. G. prisipažinimo, jo kaltę, padarius minėtą inkriminuotą pažeidimą, įrodo nubraižyta eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), nukentėjusiojo A. M. paaiškinimas (6 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2016 m. lapkričio 10 d. tarnybinis pranešimas (8 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2016 m. lapkričio 11 d. tarnybinis pranešimas (9 b. l.), transporto priemonės „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas (apgadintas priekinis bamperis [...]) (10 b. l.), transporto priemonės „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas (skilęs užpakalinis bamperis dešinėje pusėje) (11 b. l.), skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis (22 b. l.).

Nors A. G. veiksmai formaliai atitinka numatytą eismo įvykio sąvoką, bet tam, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kiltų administracinė atsakomybė, būtina nustatyti pažeidėjo tyčią.

Iš filmuotos medžiagos matyti, kad automobilis „Rover 75“ nuo smūgio per susidūrimą su automobiliu „Ford focus“ susiūbavo ir stuktelėjo į jį. A. G. pavažiavo apie 1 m. į priekį, sustojo, išlipo ir iš kairės pusės nuėjo apžiūrėti susidūrimo vietos. Automobilius apžiūrėjo stačiomis (matosi tik kojos ir jų kryptis). Matyt, norėdamas patikrinti bamperių patvirtinimo stabilumą, A. G. koja lengvai spyrė į savo automobilio galinio bamperio kairį kampą ir automobilio „Rover 75“ priekinio bamperio kairę pusę. Nė vienas pajudintas bamperis nenukrito. Tada A. G. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo.

Įvykio vietos schemoje, kuri sudaryta 2016 m. lapkričio 8 d. 21¹² val., nenurodyta, kad įvykio vietoje būtų rasta nuskilusių automobilių detalių ar šukių, todėl neaišku, kada automobilio „Rover 75“ dešinės pusės žibinto apiplovimo purkštukas lūžo. Automobilio „Rover 75“ nuotraukos, darytos kitą dieną po įvykio, padarytos taip, kad automobilio „Rover 75“ dešinėje pusėje, kaip teigiama, lūžusio žibinto apiplovimo purkštuko vieta nepatenka į kadrą.

Palyginus techninės apžiūros aktuose ir nuotraukose užfiksuotus abiejų transporto priemonių defektus, jų dislokaciją ir mastą, nustatyta, kad automobiliui „Rover 75“ 40-45 cm aukštyje nuo žemės nutrintas valstybinio numerio kairės pusės viršutinės dalies kampas; aplink valstybinio numerio kairės pusės viršutinės dalies kampą 40-50 cm aukštyje nuo žemės nubraukta dalis dažų, nubrauktų dažų vaizdas panašus į nešvarų (nenuplautą) automobilį, šalia valstybinio numerio kairės pusės viršutinės dalies kampo vertikaliai yra apie 1 cm ilgio gilesnis dažų trūkumas. Automobiliui „Ford focus“ vertikaliai 55-60 cm aukštyje nuo žemės skilęs dešinės pusės užpakalinio bamperio išlinkimas, 30-40 cm aukštyje nuo žemės nubraukta dalis dažų. 1 m. atstumu nuo automobilio „Ford focus“ skilimo ir nubrauktų dažų nesimato, be to, žalos sau padarymas atsakomybės neužtraukia, todėl ši aplinkybė šalinama. Kadangi nepaneigta, jog menkai apšviestoje įvykio vietoje A. G. galėjo nepakankamai tiksliai įvertinti nežymių automobilio „Rover 75“ apgadinimų ir, nesuvokęs situacijos rimtumo, iš įvykio vietos išvažiuoti, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukiama (lot. in dubio pro reo).

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis pripažino padaręs pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį inkriminuotą pažeidimą ir, jį padaręs, gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.

Atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį (KET pažeidimai), pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, dirba, 20-21 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys.), nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas A. G. už administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skiria švelnesnę sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos rūšį – baudą, jos dydį parinkdamas minimalų.

Išaiškinti A. G., kad bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 d. nuo pranešimo apie skundo atmetimą dienos. Jeigu jis negali sumokėti baudos, turi teisę prašyti LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą (ATPK 312 ir 314 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 302²-302⁶ straipsniais, teismas

nutaria:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant pažeidimo sudėties.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. išsiųsti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybai, A. G. ir nukentėjusiajam A. M..

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, apeliacinį skundą paduodant arba tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui, arba per šį apylinkės teismą.

Teisėja Alma Berniūnaitė