Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-12-09 · Byla Nr. ATP-809-557/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
ATP-809-557/2013
Teisminio proceso Nr.
4-38-3-00327-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-809-557/2013Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00327-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.1.; 50.1.1.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo A. A. nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d. 300 Lt dydžio bauda.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2013-09-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 24 d. 13.20 val. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK patalpose, esančiose J. Basanavičiaus g. 3 Skuode, nepadoriais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus J. U. ir S. K., taip pažemindamas jų garbę ir orumą. Tokie A. A. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutarimu pripažino A. A. kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d. ir skyrė jam 300 Lt dydžio baudą už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 24 d. 13.20 val. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK patalpose, esančiose J. Basanavičiaus g. 3 Skuode, nepadoriais žodžiais „vagys“, „stribai“, „kyšininkai“ įžeidė policijos pareigūnų J. U. bei S. K. garbę ir orumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, jog kai jis, B. A. ir R. A. iš savivaldybės buvo nuvežti į Skuodo rajono PK, atėjus tyrėjai J. U. ir policijos pareigūnui S. K., pastarasis liepė jam atsistoti ir padėti rankinę ant stalo, po to ėmė tikrinti jo rūbų kišenes, ištraukė iš kišenių asmeninius daiktus ir padėjo ant stalo. Jis buvo šokiruotas tokiu pareigūno elgesiu, pasakė, kad jį tremiant į Sibirą „stribai“ kišenių nekraustė, o jie tai daro kaip „vagys“. „Kyšininkais“ jis policijos darbuotojų nevadino, nes jis jų anksčiau nepažinojo. Jo rankinėje buvo keletas tūkstančių litų, tačiau jam nebuvo leista suskaičiuoti tų pinigų. Pareigūnas S. K. ir dar vienas policininkas, nekreipdami dėmesio į jo protestus, įstūmė jį į belangį kambarėlį, esantį šalia patalpos. Prieš stumdamas jį S. K. pasakė, kad yra sulaikomas dėl to, kad mušė žmoną. Tame belangiame tamsiame ir ankštame kambarėlyje (be tualeto) jį išlaikė maždaug iki 21 val., o po to nuvedė į kamerą. Iš ten paleido tik 2013-09-26 vakare. Laiko, kad policijos pareigūnai elgėsi su juo neteisėtai, sulaikė jį dviem paroms remdamiesi vien tik B. A. niekieno nepatvirtintais parodymais dėl smurto ir prievartos. Todėl jis buvo pasipiktinęs ir pasakė minėtus žodžius, kuriais palygino jų veiksmus su „stribų“ ir „vagių“ veiksmais.

Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 3 p. nustato, kad policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus. Laiko, kad šiuo atveju policijos pareigūnai pažeidė minėtas jų pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 21 str. pasakyta, kad žmogaus asmuo neliečiamas, kad draudžiama žeminti žmogaus orumą. Laiko, kad jo sulaikymo metu buvo pažemintas jo žmogiškasis orumas, kad be pakankamo pagrindo buvo sulaikytas ilgiau kaip dviem paroms, jį stumdė, kraustė kišenes. Jam jaunystėje teko patirti „stribų“ elgesį jo ištrėmimo į Krasnojarsko kraštą metu, ir todėl jis policininkų elgesį jo sulaikymo metu palygino su „stribų“ elgesiu.

Šios bylos teisminio nagrinėjimo metu jis dalyvavo be atstovo, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti išsamius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Taip pat nebuvo nagrinėjami jo argumentai dėl liudytojų B. A. ir R. A. abejotinų parodymų, dėl jų suinteresuotumo ir priešiškumo jo asmeniui. Teismas tinkamai neįvertino jo sulaikymo aplinkybių ir policijos pareigūnų netinkamo elgesio. Teismas neatsižvelgė į jo teisėtą pasipiktinimą sulaikymo metu, taip pat tinkamai neišaiškino jo pasisakymų prasmės. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo parašyta, kokie tie nepadorūs žodžiai, kuriais jis įžeidinėjo policijos pareigūnus. Mano, kad protokolą surašęs pareigūnas neatskleidė pažeidimo esmės, kaip to reikalauja ATPK 260 str. 1 d. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. K., J. U., taip pat liudytojai R. A. ir B. A. parodė, kad jis sakė tokius žodžius, kokių iš tikrųjų nebuvo sakęs, jis nevadino pareigūnų nei „kyšininkais“, nei „snukiais“ ir pan. Jis tik palygino jų veiksmus su „stribų“ ir „vagių“ veiksmais. Laiko, kad Skuodo rajono apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo šią bylą, nedavė jam išsamiai pasisakyti dėl jam inkriminuojamo pažeidimo esmės, liudytojų suinteresuotumo ir priešiškumo jo asmeniui, netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, jo pasisakymus policijos pareigūnų atžvilgiu, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą nutarimą. Mano, jog reikia panaikinti teismo nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, iš naujo apklausti visus liudytojus, įvertinti jo naujai pateiktus dokumentus, suteikti jam galimybę duoti išsamius paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. A. skundžiamu nutarimu pagal ATPK 187 str. 2 d. nubaustas už tai, kad įžeidė policijos pareigūnų J. U. ir S. K. garbę bei orumą išvadindamas juos „vagimis“, „stribais“ bei „kyšininkais“.

A. A. nesutinka su jo nubaudimu, neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, anot jo, byla buvo išnagrinėta netinkamai, netinkamai buvo įvertinos įvykios aplinkybės bei jo pasisakymai policijos pareigūnų atžvilgiu, todėl priimtas nutarimas neteisingas ir neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą laiko, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. A. kaltės padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą pagrįstos ir teisingos.

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas policijos pareigūnas S. K. (b. l. 8-9) parodė, kad A. A. į budinčią dalį buvo pristatytas dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo reikalinga atlikti jo asmens kratą, apžiūrą. A. A. buvo įsiaudrinęs, garsiai reiškė replikas, nepagarbą policijai, trukdė policijos darbuotojams dirbti. A. A. buvo įspėtas dėl trukdymo, tačiau jis nerimo, policijos pareigūnus vadino „stribais“, kad jie negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų. A. A. į įspėjimus nereagavo, trukdė dirbti, vaikščiojo po budinčią dalį. Stebint kviestiniams B. A., R. A., J. U. buvo apžiūrėti A. A. daiktai - rankinė, surašyti paimti daiktai, pinigai. Tuo metu A. A. buvo patalpintas į trumpalaikio sulaikymo kambarį. Paklausus, kiek A. A. turi su savimi pinigų, jis atsakė, jog 6000 Lt, nors pas jį buvo rasta 3301,29 Lt. Paprašius iškraustyti visus daiktus ir paklausus, kur kiti pinigai, vėliau jis iš kelnių užpakalinės kišenės dar ištraukė 49 Lt. Padavus susipažinti su protokolu, A. A. perskaitęs jo pavardę išvadino jį „snukiu“, „subine“, sakė „vagys“, „kyšininkai“. Tokie jo veiksmai, įžeidinėjimai tęsėsi visos kratos metu.

Liudytoja policijos pareigūnė J. U. teismo posėdyje (b. l. 21) patvirtino, kad A. A. buvo labai nepagarbus policijos pareigūnų atžvilgiu, S. K. išvadino „subine“, „snukiu“, trukdė daryti asmens kratą, vadino policijos pareigūnus „kyšininkais“, „vagimis“, nes neva kratos metu mažiau rado pinigų, negu jis turėjo. Jis sakė, kad jie yra „kyšininkai“, pavogė jo pinigus.

Šių liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose - tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3, 4) užfiksuotas aplinkybes, kad A. A. keletą kartų pareigūną S. K. pavadino „snukiu“, „subine“, o atlikus A. A. asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir pasiūlius A. A. susipažinti su asmens kratos protokolu, jo turiniu ir pasirašyti, pastarasis neskaitęs pareiškė, kad protokolo duomenys netinkami, kad turėjo būti 6000 Lt, reiškė nepagrįstas pretenzijas, visus policijos pareigūnus pradėjo vadinti „vagimis“ ir „kyšininkais“.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad policijos pareigūnai S. K. ir J. U. gali būti šališki ir siekia melagingai apkalbėti A. A., todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis apie A. A. elgesį policijos pareigūnų atžvilgiu. Juo labiau, kad tokius policijos pareigūnų parodymus patvirtina kartu buvę ir tiesiogiai A. A. ištartus žodžius girdėję liudytojai B. A., R. A. bei S. G..

Liudytojas policijos pareigūnas S. G. teismo posėdyje (b. l. 21-22) nurodė, kad buvo pavartoti tokie įžeidimai policijos pareigūnų atžvilgiu kaip „stribai“, „subinė“.

Liudytoja B. A. teismo posėdyje (b. l. 22-23) parodė, kad A. A. išvadino policijos pareigūnus „vagimis“, sakė, kad jie jam pinigus pavogė, stumdėsi, buvo agresyvus. Pareigūnai atliko kratą, pinigus suskaičiavo, sudėjo į krūveles, nematė, kad kas būtų pinigus vogęs.

Liudytojas R. A. teismo posėdyje (b. l. 22) nurodė, kad A. A. policijoje kalbėjo pakeltu tonu, jis buvo uždarytas į atskirą kambarį. Tuo metu S. K. aprašė jo turtą, suskaičiavo pinigus, buvo 3300 Lt. A. A. išvadino policijos pareigūnus „vagimis“, sakė, turėjo būti 6000 Lt. A. A. visus darbuotojus išvadino „stribais“. Paskui jam buvo pateiktas protokolas, jis perskaitė pavardę, kas surašė protokolą, po to pasakė: „snukis K., visi jūs čia niekai“.

Netikėti ar abejoti pastarųjų dviejų liudytojų B. A. ir R. A. parodymais, kaip to prašo apeliantas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šių liudytojų parodymai sutampa su nesuinteresuotais pripažintų policijos pareigūnų parodymais.

Remdamasis aukščiau aptartais liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas laiko neginčijamai įrodytu, kad A. A. policijos pareigūnus policijos įstaigoje jo asmens kratos ir daiktų apžiūros metu be kita ko vadino „vagimis“, „kyšininkais“ ir „stribais“.

Nors A. A. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2) neprisipažino įžeidęs policijos pareigūnus, o teismo posėdžiuose (b. l. 7-9, 21-23) iš pradžių kategoriškai neigė įžeidinėjęs policijos pareigūnus, vadinęs juos „vagimis“, „stribais“, „subine“, pastebėtina, jog vėliau teismo posėdžio metu (b. l. 23) jis prisipažino pareigūnus vadinęs „vagimis“, nes neva po atliktos jo kratos jam trūko pinigų. Apeliaciniame skunde A. A. taip pat pripažįsta, kad pareigūnus vadino „stribais“ ir „vagimis“, nurodo, kad jis buvo pasipiktinęs pareigūnų elgesiu atliekant jo kratą ir neleidžiant pačiam suskaičiuoti turėtų pinigų, todėl ir pasakė tokius žodžius, kuriais palygino jų veiksmus su „stribų“ ir „vagių“ veiksmais.

Pažymėtina, jog „stribu“ vadinamas civilinių ginkluotų sovietų valdžios būrių, 1944-1954 m. Lietuvoje padėjusių okupantams vykdyti represijas, narys (www.zodynas.lt). Kadangi „stribais“ Lietuvoje buvo vadinami asmenys, kurie padėjo okupantams tremiant lietuvius, šis žodis lietuviams turi neigiamą prasmę. Pareigūnų pavadinimas „kyšininkais“ arba „vagimis“ yra kaltinimo konkrečia nusikalstama veika išsakymas. Jokio pagrindo A. A. policijos pareigūnus įtarinėti pinigų iš jo pavogimu nebuvo, kadangi jo asmens kratą pareigūnas S. K. atliko matant J. U., B. A. ir R. A.. Liudytoja B. A. išsamiai paaiškino (b. l. 23), kad pareigūnai pinigus suskaičiavo, sudėjo į krūveles, visi pasirašė protokolą, nematė, kad kas būtų pinigus vogęs. Liudytojas R. A. taip pat patvirtino (b. l. 22), kad S. K. aprašė turtą, suskaičiavo pinigus, buvo 3300 Lt. Kad pareigūnai S. K. ar J. U. būtų reikalavę iš A. A. ar kito asmens kyšio, taip pat nenustatyta. Todėl nesant jokių faktų, leidžiančių objektyviai pagrįsti kaltinimus pareigūnams, A. A. išsakyti teiginiai pareigūnų atžvilgiu laikytini įžeidžiančiais. Kadangi teiginiai išsakyti policijos pareigūnų atliktų veiksmų kontekste - atliekant A. A. asmens kratą ir daiktų apžiūrą – neabejotinai šie žodžiai buvo nukreipti būtent konkrečių policijos pareigūnų S. K. ir J. U. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog policijos pareigūnų palyginimas su „stribais“, „vagimis“ ir „kyšininkais“, neturint tam jokio pagrindo, įžeidžia pareigūnų garbę ir orumą, tokie A. A. veiksmai atitinka ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog policijos pareigūnų išvadinimas „kyšininkais“ ir „vagimis“ įžeidžia policijos pareigūnų garbę ir orumą (LVAT nutartys bylose Nr. N62-4473/2011, N62-1908/2011 ir kt.).

Nepagrįstai apeliantas prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, suteikiant jam galimybę duoti išsamius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, o taip pat iš naujo apklausiant visus liudytojus bei įvertinant jo naujai pateiktus dokumentus. Pažymėtina, jog A. A. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, jam buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, kuo jis ir pasinaudojo, buvo suteikta teisė užduoti klausimus jį kaltinantiems liudytojams, replikuoti į liudytojų duodamus parodymus, teikti prašymus, papildymus, įrodymus ir panašiai. Bylos aplinkybės yra aiškios ir nereikalaujančios papildomo tyrimo, todėl nėra pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Ta aplinkybė, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nelaikytina įstatymo pažeidimu, kadangi įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą A. A. neturėjo atstovo, taip pat nelaikytina A. A. procesinių teisių pažeidimu, kadangi jis tokio pageidavimo - turėti atstovą - teismui neišreiškė. Kartu atkreiptinas apelianto dėmesys, jog manydamas, kad policijos pareigūnai jį sulaikydami, atlikdami jo asmens kratą ar jo daiktų apžiūrą elgėsi neteisėtai, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus bei jo teises ir teisėtus interesus, tokius policijos pareigūnų veiksmus jis turėjo teisę skųsti įstatymo nustatyta tvarka, nesutikimas su policijos pareigūnų veiksmais nesuteikė apeliantui teisės įžeidinėti pareigūnus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas A. A. kaltės klausimas padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nėra pagrindo laikyti, kad policijos pareigūnai A. A. atžvilgiu veikė neteisėtai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius A. A. kaltinančius ir jį teisinančius įrodymus, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų policijos pareigūnų bei B. A. ir R. A., betarpiškai stebėjusių daromą pažeidimą, nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kuriomis vienareikšmiškai paneigta A. A. keliama versija, kad jo policijos pareigūnų atžvilgiu išsakyti žodžiai nebuvo įžeidžiantys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai A. A. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas