Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos miesto sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, šeiminė padėtis –vedęs, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: jis 2022-02-06 laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, tyčia uždėjo vaikiškas pėdkelnes mažamečiui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ant kaklo ir tampė jų galus į šonus, tokiu būdu padarė M. B. odos nubrozdinimą kaklo užpakaliniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įtariamuoju M. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad su žmona S. A., bei 7 vaikais, gyvena socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje. 2022-02-06 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis atėjo į miegamąjį kambarį, kuriame buvo S. A., U. A., bei M. B.. Kai jis įėjo į kambarį S. verkė. Jis jo paklausė, kas nutiko ir S. pasakė, kad M. jam su pėdkelnėmis trynė kaklą. Jis pažiūrėjo jo kaklą ir pamatė, kad jo kaklas yra paraudęs, matėsi nutrynimas. S. sakė, kad jam skauda. Pėdkelnių, su kuriomis M. jam trynė kaklą, S. jam neparodė. Jis pasikvietė M. prie savęs ir nuo lovos paėmė vaikiškas pėdkelnes. Norėdamas jį paauklėti, parodyti, jog skauda, kai taip yra daroma, uždėjo pėdkelnes M. ant kaklo ir rankomis paėmęs už jų galų ne mažiau, kaip tris kartus patampė jas į šonus. M. nieko nesakė, tačiau pravirko. Kai jis pravirko suprato, kad M. pradėjo skaudėti ir nustojo taip daryti. M. dar šiek tiek pabuvo ir nuėjo į savo kambarį. Pėdkelnes su kuriomis trynė M. kaklą jis vėliau padėjo ant lovos. Kaip jos atrodė neprisimena, tik žino kad tamsios spalvos. Visą įvykį matė U. ir S.. Kaip minėjo jis šitaip pasielgė, tik norėdamas pamokyti M.. Ar M. liko kokių sužalojimų jis nežiūrėjo. Žmonos S. įvykio metu namuose nebuvo. Kai ji grįžo į namus vaikai jau buvo nusiraminę. Ar jie ką nors pasakojo S., jis nežino. Jis pats S. irgi nieko nepasakojo apie šį įvykį. Kiek prisimena papasakojo jai apie tai tik kitą dieną. Įvykio metu jis buvo blaivus. Dėl to kas įvyko labai gailisi, supranta, jog pasirinko netinkamą auklėjimo būdą, daugiau šitaip nebesielgs, pažada keisti savo elgesį. Nori atsiprašyti M. už tai kas įvyko (2 t., b. l. 38-39). Papildomai apklaustas M. A. nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų. Įtarime nurodytą dieną ir nurodytu laiku jis būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, tyčia uždėjo vaikiškas pėdkelnes M. B., ant kaklo ir tampė jų galus į šonus. Sutinka, kad galėjo M. B. padaryti sužalojimu, kurie nurodyti įtarime. Ankščiau savo vaikų nėra mušęs, kodėl M. sako, kad mušdavo jį su diržu jis nežino, gal tiesiog buvo ant jo labai supykę dėl to, kad su pėdkelnėmis nutrynė kaklą ir dėl to šitaip pasakė. Labai gailisi dėl to, ką padarė ir pažada ateityje daugiau šitaip nebesielgti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam įstatyme numatytą bausmę (2 t., b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. B. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad jie žaidė ir jis netyčia S. padarė mėlynę. Tada tėtis padarė jam dar didesnę mėlynę. Kitą dieną nuėjo į mokyklą ir mokytoja pamatė mėlynę. Mokyklos sesutė išvežė jį į ligoninę. Jie su S. buvo savo kambaryje, o tėtis buvo kitame kambaryje. Jis su E. pėdkelnėmis pilkos spalvos padarė mėlynę. Tėtis išgirdo, kaip S. pradėjo verkti. Tada tėtis jį pakvietė ir jis nuėjo į mamos kambarį. Jis paklausė kas čia buvo, o jis pasakė, kad netyčia padarė mėlynę. Tada tėtis pasakė jam, jog atneštų tą rūbą, su kuriuo S. padarė mėlynę ir jis atnešė kitą E. rūbą. Atnešė kitas pėdkelnes, juodos ir žalios spalvos. Tada tėtis jam ant kaklo uždėjo ir pradėjo trinti daugiau nei vieną kartą, jam skaudėjo, jis verkė. Tėčiui sakė, kad jam skauda, bet jis vis tiek trynė, nes sakė, kad dar nėra mėlynės. O paskui grįžo mama. Tame pačiame kambaryje buvo jo brolis 12 m., U. 4 m. ir S.. Visi matė šį įvykį ir V. juokėsi. Jis nematė ar po įvykio buvo mėlynė. Tėtis taip darė pirmą kartą. Kai tėtis supykdavo, mušdavo jį su diržu, patempdavo už ausies ir pastatydavo į kampą. Jis dažnai būna geras arba piktas. Jį dažnai mušdavo su diržu su skirtingais diržais. Jam likdavo mėlynės ant užpakalio ir kojyčių. Jis niekada neatsiprašė, jam skaudėdavo daug. Su laidu neskaičiavo, kiek jį mušė. Jį, S. ir kitą brolį mušdavo tėtis. Jis nežino kaip jaučiasi kai tėtis būna namie, truputi gerai, truputi blogai. Kitas mėlynes ant kojų pats pasidarė, o ant šono kaip atsirado – nežino. Medikai apžiūrėję jį, rado mėlynes ne tik ant kaklo, bet ir ant kojų. Seniai paskutinį kartą tėtis jį su diržu mušė. Kai kaklą jam tėtis trynė jam skaudėjo 10 iš dešimties balų (1 t., b. l. 22-24).

Liudytojas S. A. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymų nedavė (1 t., b. l. 43-44).

Liudytojas V. G. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad apie brolio sužalojus nežino. Dėl ko gyvena Krizių centre nežino. Jis turi 3 seseris ir 4 brolius. Kokiais vardais sesės nežino, brolis A., S. ir M.. M. neprisimena ar buvo sužalotas. Nuo kada gyvena centre neprisimena. Atsisako pasakoti, kodėl atsidūrė krizių centre. Jis gerai sutaria su savo broliais. Tėvai sutaria gerai. M. su tėčiu taip pat sutaria gerai. Labai seniai yra buvę nesutarimų šeimoje ir labai seniai buvo policija atvažiavusi. Policija atvažiavusi buvo ir neseniai, buvo pamiršęs. Dėl ko ji atvažiavo, nežino. Šeimoje jie pykdavosi tik su broliu. Tėtis jo, brolių ir seserų nemušė, tik į kampą yra pastatęs apie 10 kartų. Ir jo brolius, kai buvo mažesni, statė į kampą. Kai tėtis su kažkokiu daiktu trynė broliui kaklą, jis buvo mamos kambaryje ir žiūrėjo televizorių, tą dieną į kiemą dar buvo išėjęs. Kai tėtis trynė kaklą M., jis nematė. Jam tik papasakojo, bet nesakys kas. Girdėjo kaip brolis tą dieną verkė, neklausė, kodėl verkia. Jis nematė ant brolio sužeidimų. Verkė broliai S. ir M.. Policija nebuvo atvažiavusi (1 t., b. l. 59-61).

Liudytoja S. A. apklausos metu nurodė, kad 2022-02-06 d. apie 17 val. viena iš namų, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini) , išėjo pas draugę L. L., kuri gyvena Klaipėda, (duomenys neskelbtini), nes jai buvo nupirkusi maisto. Namuose paliko visus savo septynis mažamečius vaikus. Pats mažiausias E., kuriam yra vieneri metai, miegojo. Dukra K., kuriai 14 metų, su visais likusiais: A., kuriam 12 metų, V., kuriam 11 metų, M., kuriam 10 metų, S., kuriam 7 metai, ir U., kuriai 4 metai, kartu žaidė. Vaikams pasakė, kad greitai grįš. Išeinant iš namų vyro M. A., su kuriuo ruošiasi skirtis, namuose nebuvo. Į namus grįžo apie 19 val. Užėjus į namus, į jų su vyru kambarį, pamatė, kad ant lovos, prie tėvo sėdi ir verkia sūnus S.. Kambary, prie spintos, stovėjo sūnus M. ir taip pat verkė. Paklausus kas nutiko, S. pasakė, kad tėtis mušė. Norėdama išsiaiškinti, perklausė, kas ką mušė. Tada vyras pasakė, kad M. vaikiškas U. pėdkelnės S. užmetė ant kaklo ir patempė. S. skaudėjo ir jis pradėjo verkti. Tada vyras tą patį padarė M.. Kai vyras visą tai pasakojo suprato, kad jis yra neblaivus. Vaikus nuramino ir nuvedė juos į jų kambarį, kad ruoštųsi miegoti. M. paklausė, į kurią vietą tėvas mušė, jis parodė į kaklą. Matė, kad ant jo kaklo buvo neryškus paraudimas. Pats M. to nesureikšmino ir tos vietos jai nerodė, nuėjo miegoti. Kadangi situacija namuose buvo rami, policijos nekvietė. Vaikams būnant savo kambariuose, vyrui pradėjo priekaištauti, kodėl jis netinkamai elgiasi su M. Vyras sakė, kad M nemušė, bet auklėjo. Ryte M. atsikėlęs net neužsiminė, kad jam skauda kaklą. M., S., A., V. susiruošus į mokyklą, tėvas juos nuvežė mašina. Apie 10 val., į namus atvažiavo socialinė darbuotoja E. ir pranešė, kad vaikai pasiskundė, jog tėvas juos mušė. Pasakė, kad būtų namuose, nes atvažiuos vaikų teisių atstovai. Namuose buvo visą dieną, bet pas ją į namus niekas neatvažiavo. Pati paskambino į „G.“ mokykla ir sužinojo, kad M. ir S. yra Klaipėdos Vaikų ligoninėje. Tik vėliau apie 15 val. iš Klaipėdos vaikų teisių darbuotojos sužinojo, jog sūnus M. ir S. į namus negrįš, jie bus apgyvendinti šeimos ir vaiko gerovės centre. Dėl smurto artimoje aplinkoje metų bėgyje į jų šeima policija kviesta nebuvo. Tėvas nekart yra diržu mušęs tiek M., tiek S., nes jie yra labai išdykę. Dėl vaikų policija niekada nebuvo kviesta. Jų šeima yra įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Paskutinio konflikto nematė ir apie ji nieko negali papasakoti (1 t., b. l. 77-78).

Liudytoja S. A. papildomos apklausos metu nurodė, kad ankstesnės apklausos metu nurodė, jog M. A. ne kartą diržu yra mušęs tiek M., tiek S., nes jie yra labai išdykę. Ji pati nėra mačiusi, kad M. A. diržu ar kitokiu būdu muštų jų vaikus, apie tai jai užsiminė socialinė darbuotoja E., kai po įvykio lankėsi jų namuose. Ji minėjo, kad bendravo su M. ir S. ir jie šitaip jai nurodė. Kada M. mušė M. ir S. su diržu, E. jai nepasakė. Dėl to ji šią informaciją ir nurodė policijos pareigūnui apklausos metu. Kaip minėjo, ji pati nėra mačiusi, kad M. muštų vaikus su diržu ar kitokiu būdu. Jie patys jai irgi niekada nėra skundęsi, kad tėtis juos muštų diržu ar kaip nors kitaip. Ant vaikų ankščiau ji jokių sužalojimų nėra mačiusi. Sužalojimus pastebėjo tik 2022-02-06 d. vakare ir pasikalbėjusi su vaikais išsiaiškino kas jiems nutiko. Daugiau tokių atvejų jų šeimoje nėra buvę. Taip pat, gal apie 14 m. laiko, jų šeima yra įrašyta į rizikos šeimų sąrašą ir šeimoje nuolat lankosi socialiniai darbuotojai. Vaikai šioms darbuotojoms niekada nėra pasiskundę, kad tėtis juos muštų. Jie patys ant vaikų irgi sužalojimų nėra ankščiau pastebėję. Socialinės darbuotojos jų namuose per savaitę lankosi apie 2 kartus. Jeigu vaikai joms būtų ką nors sakę, ar būtų buvę kokių sužalojimų mano, kad apie tai tikrai būtų pranešta policijai. Yra mačiusi kaip praeitais metais, tikslaus laiko neprisimena, M. iš kelnių buvo išsitraukęs savo diržą, tačiau juo nieko nemušė, tiesiog laikė rankose, liepdamas vaikams nusiraminti ir netriukšmauti. Kokie konkrečiai vaikai tuo metu buvo kambaryje, ji neprisimena. M. diržą tiesiog laikė rankose, norėdamas, kad vaikai nusiramintų, nes į perspėjimus žodžiu jie nereagavo. Daugiau jokių panašių atvejų nėra buvę (1t., b. l. 81-82).

Liudytoja S. A. papildomos apklausos metu nurodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, ji pati nėra mačiusi, kad M. būtų mušęs jų vaikus su diržu ar kitokiu būdu. Vaikai patys jai irgi nėra skundęsis, kad tėtis juos būtų mušęs. Ant vaikų ji ankščiau jokių sužalojimų, iki 2022-02-06 įvykio, nėra pastebėjusi. Vaikus tiek ji, tiek M., drausmindavo pakeldami balsą, neleisdami jiems žiūrėti televizoriaus, žaisti kompiuteriu, telefonu, liepdavo tvarkytis kambarius. Jokių fizinių bausmių vaikams netaiko. Kodėl M. nurodė, kad tėtis jį muša diržu ji nežino, gal yra ant jo supykęs, kad jis jam nutrynė kaklą. Taip pat gal pavydi, jog M. labiau myli U. ir jai daugiau nuperka visokių skanumynų iš parduotuvės. Kaip M. B. ant kojos ir pilvo atsirado kraujosruvos, ji negali pasakyti, nes konkrečiai šito nematė, jis pats jai niekuo nesiskundė. Gal šiuos sužalojimus jis kur nors pasidarė pats, tačiau kaip, kur ir kada ji nežino. Vaikai ryte į mokyklą išeina apie 07:20 val. Po mokyklos eina į dienos centrą, iš kurio į namus grįžta apie 18:00 val. ar 18:30 val. Tiek mokykloje, tiek dienos centre vaikai bendrauja su daug vaikų ir užsiima įvairia veikla. Tiek M., tiek S. yra labai judrūs, bėgioja, šokinėja ir pan. Kadangi namuose gyvena daug vaikų, tai būna, kad kartais jie tarpusavyje apsistumdo ir pan. Gal M. kur nors įsidaužė pats ir taip jam atsirado kraujosruvos ant kojos ir pilvo. Taip pat nori pasakyti, kad namuose augina šunį. 2022 m. vasario mėn. pradžioje tikslios dienos neprisimena, jai atrodo tai buvo savaitgalį, dienos metu S. erzino jų šunį. Jis su ranka patempė šuniui už kailio. Šuo supyko ir įkando jam į koją. Į kurią koją įkando ji tiksliai neprisimena. S. verkė, sakė, kad jam įkando šuo. Ji patepė žaizdą ir vėliau ji sugijo. Įkandimo žaizda buvo ties blauzda. Kaip S. ant kairės alkūnės atsirado sužalojimas ji negali pasakyti. Jai atrodo, jog ko gero S. taip pat kažkur įsidaužė pats ir taip jam atsirado šis sužalojimas. Kaip minėjo vaikai nuo ryto būna mokykloje ir dienos centre bendrauja su daug vaikų ir užsiiminėja įvairiausiomis veiklomis. Per pertraukas laksto koridoriuje, lauke ir bet kur gali įsidaužti. Taip pat vyksta kūno kultūros, šokių pamokos, kur taip pat gali įvykti visokių traumų ir jie gali susižeisti. Vaikai, apie tai jog kur nors įsidaužia jai kiekvieną kartą nepasako, kartais jie net patys to nejaučia, arba tiesiog nesureikšmina. Kadangi vaikai jau yra dideli jie apsirengia ir prausiasi patys. Kiekvieną dieną ji jų neapžiūrinėja (1 t., b. l. 85).

Liudytoja D. J. apklausos metu nurodė, kad 2022-02-07, adresu (duomenys neskelbtini), mokykloje „G.“, apie 09:15 val. buvo visuomenės sveikatos specialistės kabinete, kai atėjo mokinio M. B. mokytoja J. K., kuri paprašė, kad ji ateitų į M. B. klasę. Kadangi ten yra kitų mokinių, paprašė mokytojos, kad M. B. atvestų pas ją, nes mokytoja pasakė, kad ant jo kaklo yra sužalojimų. Mokytoja išėjo ir atvedė jai M. B.. Kai M. atėjo į kabinetą kartu su ja buvo E. L., su kuria kartu apžiūrėjo M. B.. M. atėjęs į seselės kabinetą sakė, kad skauda kaklą. Paklausus kaip jis susižeidė šis iš pradžių nieko nesakė, bet po to sakė, kad pats nusidegino. M. B. nurodė, kad jo brolis S. A. taip pat turi tokį patį sužalojimą. Tada nuėjo pasikviesti S. A. ir grįžtant pas seselę į kabinetą S. A. papasakojo, kad M. B. jam su medžiaga nutrynė kaklą, o M. B. kaklą nutrynė tėtis. Tada jai grįžus į kabinetą M. B. patvirtino brolio S. A. žodžius. Paskambino socialinei darbuotojai, kuri jai pasakė, kad reikia kviesti policiją. Po kiek laiko atvažiavo greitoji medicininė pagalba, kuri pasiėmė M. B., o ji į vaikų ligoninę, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo savo automobiliu. Prie ligoninės paskambino M. B. mamai S. A., ir pasidomėjo apie M. B. sužalojimus. S. A. nurodė, kad jos 2022-02-06 nebuvo namuose, kai M. B. atsirado sužalojimai. Taip pat pasakė, kad namuose vyras buvo išgėręs alkoholinių gėrimų (1 t., b. l. 71-72).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 221/2022 (03) matyti, kad M. B. nustatyti odos nubrozdinimai kaklo užpakaliniame paviršiuje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos pilvo kairiame šoniniame paviršiuje, dešinėje šlaunyje, padaryti paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 98-99).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 222/2022 (03) matyti, kad S. A. nustatyti šie sužalojimai: skersos juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas sprando srityje apatinėje dalyje, smulki kastinė apvalios formos paviršinė odos žaizda su poodine kraujosruva aplinkui kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame - vidiniame paviršiuje, smulkus netaisyklingos formos paviršinis odos nubrozdinimas kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje. Sprando sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu bukabriauniu pailgu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kairės alkūnės sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku neribotu daiktu ar kietu pagrindu, kairės blauzdos sužalojimas gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu smulkiu aštriu ribotu daiktu, galimai šuns dantimi. Visi sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 103-104).

Iš 2022-03-07 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame matyti, kaip į BPC skambina socialinė pedagogė D. J.. Ji nurodo, jog į „G." mokyklą atėjo 9 m. berniukas M. B. su nutrynimo žymėmis ant kaklo. M. B. nurodė, kad žaidė su broliu ir jam nutrynė kaklą, o tada tėtis nutrynė jam kaklą (1 t., b. l 137-138).

Iš 2022-03-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į mokyklą ir bendrauja su jos darbuotoja. Darbuotoja nurodo, kad ryte berniukas atėjo pas ją ir pasiprašė būti nuvestas pas medicinos darbuotoją. Apžiūrėjusi berniuką ji ant kaklo pamatė nutrintą odą. Nutrynimas buvo per visą kaklą. Tada policijos pareigūnai vyksta į ligoninę, kur M. B. apžiūri gydytojas. Po to nuveža M. B. į Klaipėdos VTAS ir jį palieka su VTAS darbuotoja (1 t., b. l. 130-132).

Iš 2022-02-15 d. Klaipėdos VTAS rašto matyti, kad M. B. 2022-02-07 buvo pristatytas į Klaipėdos VTAS skyrių, kur papasakojo, kad vakar žaidė su broliu S. Mamos sugyventinis M. A. buvo piktas, agresyvus, pyko, rėkė ant jų. Paėmęs rūbą stipriai broliui ir jam trynė kaklą, kol atsirado žaizda. Vaikas pasakojo, kad jam skaudėjo (1 t., b. l. 108-12).

BK 140 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog M. A., 2022-02-06 laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. bute, (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, tyčia uždėjo vaikiškas pėdkelnes mažamečiui M. B. ant kaklo ir tampė jų galus į šonus, tokiu būdu padarė M. B. odos nubrozdinimą kaklo užpakaliniame paviršiuje. Tokiu būdu M. A., smurtaudamas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Taigi, ši kaltinamojo M. A. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

M. A. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą mažamečiui. Anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamasis suvokė, savo elgesio pasekmes. Tačiau kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Duomenų, kad anksčiau būtų smurtavęs prieš mažamečius, nepateikta. Prieštaravimų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nepareikšta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, sutiko, kad jam būtų paskirta inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodyta ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšis – arešto bausmė, M. A. skiriama būtent ši bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės sankcijos vidurkis. Kaltinamajam M. A. skirtinas įpareigojimas, kuris teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti, t. y. įpareigojimas 10 mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis M. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2022-02-07, 18:10 val. iki 2022-02-09, 16:05 val. (2 t., b. l. 22-27), t, y. dvi paras, šį laiką prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Trys skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. A. (M. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. paskirti – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme M. A. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 10 (dešimt) mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. A. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022-02-07, 18:10 val. iki 2022-02-09, 16:05 val., t, y. dvi paras, šį laiką prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Bausmę vykdyti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį baudžiamąjį įsakymą M. A. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti M. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į pataisos namus – Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuteistasis arešto bausme, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tris skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.