Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorei B. Č., gynėjui advokatui V. J., kaltinamosios M. L. įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei R. R., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. J., nukentėjusiosios įstatyminiams atstovams K. J. ir G. G., civiliniam ieškovui K. J., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. L., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1999-08-24, Ignalinos sav., Lietuvos Respublikos pilietė, 10 klasės moksleivė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista (2015-06-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 93 str. 1 d. 3 p. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., padarymą, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Nepilnametė M. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2015 m. spalio 1 d. apie 23 val. viešoje vietoje, prie pėsčiųjų tilto, esančio V. Kudirkos gatvėje, Liudvinavo mstl., Marijampolės sav., iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia pargriovė V. J. ant žemės ir kojomis spyrė jai ne mažiau du kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydama veido kairės pusės sumušimą ir kraujosruvas dešinio smilkinio ir kairio žando srityse, tokiu būdu savo įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nežymiai sutrikdė sveikatą V. J.

Apklaustas teisme kaltinamąja, M. L. dėl jai inkriminuojamų veiksmų kalta prisipažino. Paaiškino, jog 2015-10-01 ji su E. Z. ir dar keliais draugais buvo Liudvinavo miestelyje. Su jais kartu buvo ir V. J.. Įvyko konfliktas, aplinkybių, dėl ko jis įvyko, neatsimena. Ji pastūmė V. J. dėl ko pastaroji pargriuvo ir spyrė V. J. kojomis į įvairias kūno vietas, ne daugiau kaip du kartus. Į veido ir galvos sritį nespyrė. Dėl padarytos veikos gailisi.

Nukentėjusi V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-10-01 apie 22.00 valandą gavo žinutę iš S. Z., kuri kvietė susitikti. Ji nuėjo prie pėsčiųjų tilto, esančio V. Kudirkos g., Liudvinavo mstl. Ten buvo S. Z., E. Z. ir M. L.. Visos kalbėjosi. Vėliau kaltinamoji elgėsi agresyviai, pradėjo ją keikti ir, pargriovusi ant žemės, spardė. Kiek tiksliai sudavė smūgių, nežino, veidas buvo sužalotas nuo spyrių. M. L. atsitraukus, prie jos priėjo E. Z., kuri ranka apkabino jos kaklą ir pradėjo smaugti. S. Z. sudrausminus drauges, šios ją paleido. Po įvykio jautėsi blogai, nelankė mokyklos, gydėsi. Pareikštą ieškinį palaiko.

Liudytoja S. Z. teismo posėdžio metu iš dalies patvirtino posėdžio metu pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, kad 2015 m. spalio pradžioje ji buvo su draugėmis M. L. ir E. Liudvinavo miestelyje. Vėliau prisijungė ir V. J.. Kaltinamoji provokavo V. J. konfliktui. Tada priėjusi prie V. J. M. pargriovė ją ant žemės ir pradėjo kojomis spardyti. Spyrė kokius 5-7 kartus, tiksliai nežino. Viktorijai atsistojus, ją pasišaukė E., kuri apkabino V. per kaklą ir pradėjo smaugti. Suskambo V. telefonas ir ji išėjo namo. Teismo posėdžio metu prisiminė, jog įvykio metu E. Z. ir M. L. buvo neblaivios, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė tikslindama, jog matė tik kaip kaltinamoji spyrė nukentėjusiajai į šoną, o E. Z. tik apsikabino nukentėjusios kaklą, ar smaugė nematė.

Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. spalio mėnesį įvyko konfliktas. Į lauką pasikvietė nukentėjusiąją. Buvo ji, M., S., V., E., T.. Tarp jos, M. ir V. įvyko konfliktas. Dėl ko jis įvyko, neatsimena, apsipyko. Kaltinamoji nukentėjusiajai kelis kartus spyrė į šoną. Nukentėjusi buvo parkritusi ant žemės, gal nuo spyrių. Kiek pamena, nukentėjusios gulinčios nespardė, to nematė. Tarp jos ir nukentėjusios konflikto nebuvo, jos nesmaugė, tik per kaklą buvo apsikabinusi. Buvo išgėrusi pora butelių alaus. Ar kaltinamoji buvo išgėrusi, nepamena. Ji pati buvo apsvaigusi nuo alkoholio.

Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsivagos skyriaus atstovė R. S. teismo posėdžio paaiškino – M. L. šeima į rizikos apskaitą neįtraukta. 2016 metais spalį užfiksuotas M. L. pablogėjęs elgesys, motinos teigimu, tai atsitiko kai ji perėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Šeimoje auga dar viena mergaitė. Nusiskundimų iš mokyklos dėl M. L., skyrius negavęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė grindžiama ir byloje surinktais rašytiniai įrodomais:

G. G. 2015-10-02 pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2015-10-01 apie 23 val. dukra V. J., gim. 1998 m., Liudvinave prie tilto, Marijampolės sav., buvo sumušta pažįstamų merginų (b.l. 6).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, jog įvykio vieta yra V. Kudirkos g., Liudvinavo mstl., Marijampolės sav., netoliese tilto (b.l. 7-8)

2015-07-23 Specialisto išvada Nr. G. 829/15(09), kurioje V. J. konstatuota veido kairės pusės sumušimas, kraujosruvos dešinio smilkinio ir kairio žando srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-10-01 (b.l. 28)

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015-12-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str., 1 d., E. Z. atžvilgiu nutrauktas (b.l. 90-92).

Kaltinamajai pripažinus savo kaltę ir ištyrus įrodymus, kaltinamosios kaltės klausimas teismui jokių abejonių nekelia ir teismo pripažįstamas pilnai ir neginčytinai įrodytu.

Spręsdamas kaltinamosios veikos kvalifikacijos klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. 2009-05-26 nutartyje Nr. 2K-249/2009 konstatuota, jog BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Nusikalstami veiksmai šiuo atveju buvo padaryti viešoje vietoje. Smurtas vartotas be rimtos priežasties, be pateisinamo motyvo. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Remiantis šiomis nuostatomis ir išanalizavus kaltinamosios veiksmus ir elgesio motyvus, kilusias pasekmes, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., požymiai. Todėl kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji kaltę pripažįsta, tačiau tą daro nenuoširdžiai. Ją pripažįsta tik slegiama nenuginčijamos įrodymų naštos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji M. L. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. 2015-06-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 93 str. 1 d. 3 p., už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., padarymą, todėl nėra pagrindo tenkinti gynėjo prašymo ir vadovaujantis LR BK 93 str., nuostatomis atleisti ją nuo baudžiamos atsakomybės. Kaltinamoji administracine tvarka nebausta, tačiau dėl jos elgesio nuolat pažeidinėjant viešąją tvarką motinai R. L. skirtos 5 administracinės nuobaudos (b.l.58). Tai rodo, kad M. L. nelinkusi taisyti savo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę (nepilnametė, šiuo metu laukiasi kūdikio, mokosi), teismas sprendžia, jog jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, galinčius keisti jos gyvenimo būdą ir elgesį.

Byloje nukentėjusioji V. J. ir jo atstovė pagal įstatymą G. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamosios priteisti G. G. naudai 3000 Eur neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu dalyvavo ir ieškinį palaikė nukentėjusiosios įstatyminis atstovas K. J.. Kaltinamoji civilinį ieškinį pripažino, tačiau mano, jog prašoma priteisti žala per didelė.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų gydymo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, nelankė mokyklos. Tačiau iš 2015-10-01 Specialisto išvados seka, kad ilgalaikio gydymo, lūžių ar kitų esminių žmogaus organų pakenkimo nebuvo, kitų medicininių dokumentų patvirtinančių, kad nukentėjusiajai padaryti ilgalaikiai ar nepataisomi sužalojimai su žymiais potrauminiai liekamaisiais reiškiniais, nėra. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, mano, kad nukentėjusiosios įstatyminės atstovės prašyta ieškiniu priteisti neturtinės 3000 Eur žalos suma yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios įstatyminės atstovės prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. per didelė. Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajai, į tai, jog kaltinamoji yra nepilnametė teismas sprendžia, ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –500 Eur, ją priteisiant iš civilinės atsakovės M. L..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

M. L. pripažinti kalta pagal LR BK 284 str.1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 7(septyniems)mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

M. L. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš M. L. V. J. naudai priteisti 500,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminiam M. L. atstovui, jos tėvui K. J., gyv. (duomenys neskelbtini). M. L. neturint turto ar pajamų, žalos atlyginimo išieškojimą iki jos pilnametystės nukreipti iš jos įstatyminės atstovės R. R., gyv. (duomenys neskelbtini) (CK 6.276 str.).

M. L. išaiškinti, kad ji per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika