Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio V. K. teikimą dėl nuteistajam V. K. paskirtos, bet neieškotos baudos dalies - 2282,61 Eur pakeitimo į laisvės apribojimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. nuteistas 2018 m. spalio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams. Taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi ši bausmė sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. balandžio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda 90 MGL (3389,4 Eur) ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 90 MGL (3389,4 Eurų) dydžio bauda.

Taikant V. K. BK 75 straipsnį ( 2015 m. kovo 24 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija) bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. 2020 m. gegužės 20 d. V. K. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro pasibaigus probacijos vykdymui.

Kauno apygardos teisme buvo gautas antstolio V. K. teikimas dėl nuteistajam V. K. paskirtos, bet neišieškotos baudos dalies – 2282,61 Eur pakeitimo į laisvės apribojimo bausmę.

Teikime antstolis nurodo, kad nuo vykdomosios bylos pradėjimo iki dabar jis periodiškai tikrino V. K. turtinę padėtį. Tačiau V. K. neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose nelaiko. Jis taip pat šiuo metu negauna pajamų, į kurias būtų galima nukreipti priverstinį baudos išieškojimą, gera valia skolos nedengia taip pat, todėl įvertinus visas aplinkybes, mano, kad bauda turėtų būti keistina kita bausmės rūšimi, t. y. laisvės apribojimu.

Teismo posėdyje antstolis V. K. paaiškino, kad pradinė išieškoma suma buvo 3389,40 Eur, tačiau nuo teikimo surašymo iki šiol, vykdomosios bylos aplinkybės nėra pakitusios. Į teismą kreipiamasi jau ketvirtąjį kartą, tačiau iš esmės šioje byloje niekas nepasikeitė. Po paskutinio teikimo išnagrinėjimo 2023 m. kovo mėn. V. K. nei vieno euro baudai padengti pats nesumokėjo, vykdomąją byla nesidomi, jokių pastangų nededa. Buvo patikrinti registrai, Sodros duomenys, V. K. yra nedirbantis, jokio turto oficialiai registruoto neturi. Vykdomi šiai dienai yra net 79 atskiri skirtingi išieškojimai įvairiuose Lietuvos antstolių kontorose iš šio asmens, todėl savo teikimą palaiko ir prašo nesumokėtą baudos dalį – 2282,61 Eur pakeisti kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Prokurorė prašė teikimą atmesti, nes skiriant bausmę buvo siekiama tam tikrų bausmės tikslų. Šiuo atveju tai buvo atsižvelgta į visas aplinkybes ir nuteistajam V. K. buvo paskirta bausmės rūšis – bauda.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio V. K. teikimas tenkinamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti įvykdoma laiku. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu gali šią bausmę pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Esminis kriterijus, atribojantis baudos keitimą laisvės apribojimu nuo baudos keitimo viešaisiais darbais, yra nuteistojo elgesys baudos išieškojimo procese. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą, taikomos griežtesnės šio elgesio pasekmės – bauda keičiama laisvės apribojimu.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan.. Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Be to teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, jis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. K. savanoriškai nesumokėjo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu jam paskirtos 90 MGL (3389,40 Eur) baudos per nustatytą dviejų mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2018 m. lapkričio 20 d.), todėl bauda, pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą, buvo išieškoma priverstinai. Antstolis, patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes ir nustatęs, kad skolininkas nedirba ir pajamų negauna, jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar ginklų, jis nėra juridinių asmenų dalyvis ir areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų nelaiko, 2020 m. vasario 12 d. (6 t., b. l. 169) surašė išieškojimo negalimumo aktą ir su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas nuteistajam V. K. paskirtą 3389,40 Eur baudą pakeisti į laisvės apribojimo bausmę. Kauno apygardos teismas įvertinęs aplinkybes, kad nuteistojo atžvilgiu antstoliai vykdo ne vieną išieškojimą bei atsižvelgdamas į tai, kad V. K. po antstolio keipimosi į teismą sumokėjo 240 Eur, teikimo netenkino.

2022 m. balandžio 1 d. (7 t., b. l. 23-24) antstolis V. K. pakartotinai kreipėsi į teismą prašydamas V. K. neišieškotos baudos dalį – 2638,52 Eur pakeisti į laisvės apribojimo bausmę. Tačiau ir šiuo atveju antstolio teikimas buvo atmestas, įvertinus tai, kad nuteistasis V. K. baudos mokėti nevengė ir kurį laiką ją mokėjo, tačiau mokėjimų sustabdymą lėkė objektyvios ir nuo nuteistojo valios nepriklausančio aplinkybės, t. y. turėtos sveikatos problemos.

Trečiąjį kartą su teikimu buvo kreiptasi 2023 m. sausio 31 d. ir neišieškota baudos dalis tuo metu buvo visiškai nepakitusi nuo 2022 m. balandžio 1 d., t. y. sudarė 2638,52 Eur (7 t., b. l. 70-71), tačiau ir šiuo atveju antstolio V. K. teikimas buvo netenkintas, įvertinus tai, kad V. K. nepiktnaudžiauja teise ir piktybiškai nevengia mokėti jam paskirtos baudos, kadangi ją moka dalimis, pagal galimybes, t. y. 2023 m. vasario 8 d. atliko 300 Eur mokėjimą į antstolio sąskaitą ir išieškomą baudą sumažino iki 2371,68 Eur. Taip pat 2023 m. kovo 2 d. teisiamojo posėdžio metu V. K. pateikė duomenis, jog atliko dar vieną– 100 Eur mokėjimą į antstolio sąskaitą, taip siekdamas sumažinti likusio piniginio išieškojimo sumą.

Visų pirmą pažymėtina, kad neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs aplinkybes, kad nuo paskutiniojo antstolio teikimo nagrinėjimo praėjus daugiau nei metams nuteistasis V. K. likusios baudos dalies visiškai nesumažino, sprendžia, jog jis visgi vengia mokėti jam teismo paskirtą baudą ir tik bandydamas išvengti baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi prieš teismui nagrinėjant antstolio teikimus atlieka mokėjimus į antstolio sąskaitą. Sodros duomenimis nuteistasis V. K. nuo 2023 m. lapkričio 28 d. individualios veiklos nevykdo, nors yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, turintis ne vieną išsilavinimą, tačiau jokių aktyvių veiksmų išieškomai sumai padengti nesiima bei vykdomąja byla visiškai nesidomi. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad V. K. per daugiau nei penkerius metus padengė tik 1106,79 Eur iš jam skirtos 3389,40 Eur baudos, sprendžia, jog šiuo atveju nuteistajam V. K. paskirta bausmė – bauda, nėra efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams – nubaudimo ir prevenciniams – užtikrinti, kadangi bausmės tikslai yra pasiekiami ne tik jos paskyrimu, bet ir tinkamu bei realiu jos įvykdymu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nuteistasis V. K. nuosprendžiu teismo paskirtą baudos bausmę vengia atlikti, ir tyčinis vengimas pasireiškė tuo, kad jis prasidėjus teismo procesui dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi turėdavo pinigų bent nežymiai baudos daliai sumokėti, o pasibaigus teisme procesui, jis jokia dalimi baudos nemokėjo, todėl ši bausmė jam keistina į laisvės apribojimą. Neišieškotą baudos dalį – 2282,61 Eur (46 MGL) prilyginant vieno MGL dydžio baudą vienai laisvės apribojimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto ,,b“ papunktis), kas sudaro 46 dienas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laisvės apribojimo bausmės terminas (BK 48 straipsnio 2 dalis) skaičiuojamas metais ir mėnesiais, nuteistajam V. K. paskirtos, bet nesumokėtos ir neišieškotos baudos dalis keičiama į laisvės apribojimą 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu, lankymusi gydymo įstaigose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3, 4 dalimis, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Antstolio V. K. teikimą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nuteistajam V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) paskirtos, bet nesumokėtos ir neieškotos baudos dalį – 2282,61 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du eurus šešiasdešimt vieną centą) (46 (keturiasdešimt šešis) MGL) pakeisti laisvės apribojimu 1 (vienam) mėnesiui, įpareigoti nuteistąjį V. K. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu, lankymusi gydymo įstaigose.

Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmė, pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusios nutarties nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.