Kauno apylinkės teismo nutarimas

2024-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-580-1129/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
A6.-580-1129/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00437-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
  • 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-580-1129/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00437-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 7.11; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. liepos 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant U. P.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. atstovui advokatui L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškime nurodyta, kad M. M., buvo (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovas nuo 2016-05-04. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-05-22 duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 121 556,59 eurų. Operatyvus patikrinimas atliktas pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus laikotarpiu nuo 2023-01-29 iki 2024-02-22. Pažymėjo, jog Bendrovė su VMI prie FM 2023-07-14 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią 88 372,10 eurų mokestinė nepriemoka buvo išdėstyta iki 2024-06-25, tačiau Bendrovė nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, nemokėjo įmokų pagal sutarčių grafikus, todėl 2023-10-27 minėta sutartis buvo nutraukta. Pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartį tikrintu laikotarpiu Bendrovė neatliko nei vienos įmokos (8250 įmokos kodu).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas i biudžetą (valstybės, savivaldybės. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigu fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, todėl nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, todėl Bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per atskaitingą asmenį buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką.

Bendrovės įvykdyti mokėjimai: 2023-05-23, 3851,00 eurų, 2023-07-05, 1525,80 eurų, 2023-08-08, 1125,88 eurų, 2023-09-12, 1009,13 eurų, 2023-10-6, 1021,94 eurų, 2023-11-20, 1106,32 eurų, 2023-07-11, 10000,00 eurų, 2023-07-12, 10000 eurų, 2023-07-13, 10000 eurų, 2023-09-06 3197,48 eurų. Šie atsiskaitymo įrodo, kad Bendrovės vadovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai.

Bendrovės vadovas M. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. žinodamas kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI prie FM vertinimu, M. M. nuobaudos skyrimo terminas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą turėtų būti skaičiuojamas nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2024-02-23, kai VMI administratorius užfiksavo bendrovės vadovo padarytą teisės pažeidimą ir surašė operatyvaus patikrinimo pažymą.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

Vadovaujantis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsniu, VMI prie FM teismo prašo už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą M. M. paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudos vidurkį – 2200 eurų dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. posėdyje nedalyvavo, tačiau jo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad M. M. pripažįsta kaltę, tačiau tyčios nėra, kadangi įmonė susideda iš dviejų asmenų, tai nedidelė įmonė, kuri užsiima statybų verslu, susijusiu su namų statybomis. Pastačius du namus, negalėjo jų parduoti dėl esamų krizių, todėl atsirado skolos VMI ir VMI areštavo vieną iš dviejų namų ir jo negalėjo parduoti. Areštavo tą namą, kuriam M. M. buvo suradęs pirkėją ir šiuo metu turi tą patį pirkėją ir prašo leisti parduoti vieną namą ir tuomet galėtų atiduoti skilas ne tik VMI, bet ir (duomenys neskelbtini), tačiau kreditorių neišeina įtikinti, kad panaikintų areštą. Šiuo metu gali tekti inicijuoti bankroto iškėlimą, bet kreditoriai tarpusavyje nesusitaria, todėl prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi M. M. turi 4 vaikus, tokį pažeidimą padaro pirmą kartą, prašo atsižvelgti į protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir skiriamą baudą kiek įmanoma sumažinti. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nusirašo nuo sąskaitos pinigus ir nėra kitos galimybės jiems nemokėti pirmumo teise.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneša tinkamai. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvauja.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-6, 12), duomenys (b. l. 13-14, 15-60), mokestinė paskolos sutartis (b. l. 61-64), sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį (b. l. 65), duomenų išrašas (b. l. 66-67), pažyma (b. l. 84-112), Lietuvos Respublikos šeimos narių pasų kopijos (b. l. 122-126), darbo užmokesčio pažyma (b. l. 127-128), sąskaitos-faktūros (b. l. 129-163).

ANK 120 straipsnyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. M. kuris nuo 2015-12-28 užsiima individualia veikla, yra VMI prie FM skolininkas. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-05-02 duomenimis, įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 121556,59 eurų. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2024-02-01 Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Mokėjimai iš banko sąskaitos atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, kuomet minėtu laikotarpiu buvo atsiskaitoma su kitomis bendrovėmis, t. y., Bendrovės vadovas M. M. prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, eiliškumo prasme esančiais žemesnėje eilėje, kai pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI prie FM ir tik po to atsiskaityti su anksčiau nurodytais kreditoriais. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, todėl jis pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. M. tokį pažeidimą padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis iš esmės kaltės neneigia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nustatyta viena M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta jam už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą.

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Nėra abejonių, kad M. M. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pažeidimo straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda nelaikytina proporcinga padarytam pažeidimui, atsižvelgus ir į M. M. dabartinę turtinę padėtį, t. y. tai, kad jo finansinė padėtis tapo labai sudėtinga, šiuo metu jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) gauna labai nedideles pajamas, augina keturis vaikus. Esant šioms išvardintoms aplinkybėms, teismas M. M. skiria švelnesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Teismas Administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti M. M., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini) esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini) esančią AB Medicinos bankas, (duomenys neskelbtini) esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar ((duomenys neskelbtini) esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. RNA-14499.

Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Baudos išdėstymo klausimą sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos FM.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dominykas Rusonis