- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-05
- Bylos Nr.
- 2SP-8539-1029/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- A. V.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždėti nekilnojamojo daikto areštą – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiais A. K..
Prašyme nurodo, kad nuo 2003-09-07 gyveno kartu su A. K., (duomenys neskelbtini) oficialiai susituokė. Kilus tarpusavio nesutarimams, pareiškėjas 2021 m. balandžio mėn. buvo priverstas grįžti į (duomenys neskelbtini) ir tik tuomet sužinojo, kad lygiomis dalimis užsienyje (duomenys neskelbtini) nupirktas namas bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. K. vardu. Tvirtina, kad buvo apgautas A. K., nes piniginės lėšos buvo įgytos po pareiškėjo dėdės mirties, todėl (duomenys neskelbtini) sandoris buvo sudarytas suklydus. Surinkus visus pagrindžiančius įrodymus, yra pasiryžęs teikti ieškinį teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
Bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, kurios atžvilgiu tokios priemonės taikomos, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje numatytą žyminį mokestį (t. y. už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (t. y. pusę žyminio mokesčio sumos, mokėtinos už ketinamą pareikšti ieškinį). Tokiu būdu, šios priemonės gali būti taikomos tik nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant tokio pobūdžio klausimą, įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi teismas neturi objektyvios galimybės, apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nors ir spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, neturėtų apskritai ignoruoti būsimo ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimą, nors tokioje stadijoje vertinimas objektyviai yra dar labiau ribotas negu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bendrąja tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1350-117/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip priežastį, dėl kurios ieškinys nebuvo pateiktas kartu su prašymu nurodė aplinkybę, jog šiuo metu neturi surinkęs įrodymų. Kreipdamasis į teismą, A. V. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Be to, nors pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio nurodė aplinkybes, iš kurių kildina būsimo ieškinio reikalavimus, tačiau iš pateikto prašymo turinio net nėra aišku, koks konkretus ieškinys (ieškinio pagrindas ir dalykas), kokie materialūs reikalavimai bus pareikšti, atitinkamai nesumokėjo pusės žyminio mokesčio užstato už ketinamą pareikšti ieškinį, neaiški būsimo ieškinio suma. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjas, siekdamas pagrįsti, kad kyla grėsmė galimam jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, turėjo aiškiai nurodyti, kokie materialiniai reikalavimai bus keliami byloje (ieškinio dalyką). Teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio parengimo gali būti taikomos, kai pareiškėjas yra išsiaiškinęs teisinę situaciją, yra surinkęs pagrindinius įrodymus, pasirinkęs pažeistų teisių gynybos būdus, bet dar nėra parengęs ieškinio ir nesurinkęs papildomų įrodymų. Tais atvejais, kai pareiškėjas numano apie galimą jo teisių pažeidimą, nežino visos faktinės situacijos, jis nėra pasirinkęs pažeistų teisių gynybos būdų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.
Vertinant pareiškėjo įrodinėjamą laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo būtinumą, teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą kaip realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas visiškai nepagrindė ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos, t. y. būtinybės jas taikyti dar nepareiškus ieškinio, nors iš esmės, prašant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškinio pagrindas turi būti pakankamai aiškus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl teismas jo netenkina.
Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš procesinių dokumentų reikalavimų – nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vietą. Procesiniuose dokumentuose turi būti nurodyti tikslūs dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos ar kiti adresai, kad teismas galėtų jiems įteikti procesinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė A. K. gyvenamosios vietos adreso, o Gyventojų registro tarnybos duomenimis, minėtas asmuo yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsniu, 147 straipsniu,152 straipsniu, 290-292 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.