- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-213-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. Š. ieškinį atsakovei J. T., trečiajam asmeniui A. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės regreso tvarka 3 900 Lt už apmokėtas jai nuosavybės teise priklausančio automobilio BMW 316 valst. Nr (duomenys neskelbtini) priverstinio nutempimo ir saugojimo išlaidas, bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad 2008-08-02 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį automobilį BMW 316 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jadvygai ir K. T. už 800 Lt. Automobilį savo vardu turėjo įsiregistruoti įsipareigojo K. T., tačiau to nepadarė. K. T. miręs, o paveldėjimo teisės liudijimas išduotas atsakovei. Automobilis 2008-10-05 pateko į autoįvykį, o vairavo jį tretysis asmuo A. K.. Po įvykio A. K. pasišalino ir apie autoįvykį nepranešė, dėl ko buvo nubaustas 5 000 Lt bauda. Po eismo įvykio aytomobilis buvo nutemptas į saugojimo aikštelę, o iš jos pareikalavo apmokėti už saugojimą. Reikalaujamą sumą sumokėjo, kad nesusidarytų dar didesnis įsiskolinimas. Atsakovė vengia atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovės vardu įregistruotas automobilis BMW 316 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po 2008-10-05 autoįvykio, kurio kaltininku pripažintas tretysis asmuo, buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko priklausančią automobilių saugojimo aikštelę ir ten saugomas. Automobilį vairavo tretysis asmuo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Automobilis nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta jo techninė apriežiūra. Ieškovė turėjo 3 900 Lt išlaidų už automobilio nuvežimą ir saugojimą. Pagal VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol yra įregistruotas ieškovės vardu, nes ji kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos, tuo prisiimdama neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, t.y. sumokėti už priverstinai nuvežtą į saugojimo aikštelę ir ten saugomą po eismo įvykio automobilį. Iš 2008-08-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad K. T. šios sutarties nepasirašė. Pagal šalių ir liudytojų paaiškinimus nustatė, kad ieškovė ir atsakovės vyras ketino sudaryti automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, buvo užpildyti du sutarties egzemplioriai, sumokėti pinigai, automobilis su dokumentais perduotas pirkėjui. Ieškovei ir atsakovės vyrui buvo žinoma, kad pasikeitus savininkui yra privalomas transporto priemonės įregistravimas, tačiau nei viena iš sandorio šalių tinkamai nepasirūpino automobilio įregistravimu. Nurodė, kad atsakovės vyras ar atsakovė be ieškovės to padaryti negalėjo, nes parduodama transporto priemonė gali būti išregistruota, pateikiant asmens, kurio vardu įregistruota transporto priemonė, arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintą prašymą išregistruoti transporto priemonę. Po vyro K. T. mirties atsakovė, nesilaikant įstatymo reikalavimų pardavė automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui. Automobilio priverstinis nuvežimas ir kitos su tuo susijusios pasekmės buvo sukeltos ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl trečiojo asmens, kuris pripažintas eismo įvykio kaltininku ir pačios ieškovės nerūpestingo elgesio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovės jos naudai 3 900 Lt žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Mano, kad teismas neteisingai ir netinkamai įvertino šalių, liudytojų parodymus, bylos medžiagą ir dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Priimtas nelogiškas ir prieštaringas sprendimas. Iš vienos pusės tiek atsakovė, tiek teismas pripažino, kad automobilį K. T. iš ieškovės nupirko, pinigus sumokėjo, o iš kitos – sprendime nurodoma, kad automobilio savininkė liko ieškovė. Todėl teismo teiginys, kad atskiru punktu ieškovė neprašė pripažinti atsakovę automobilio savininke, negali būti ieškinio netenkinimo pagrindu – atsakovė tą faktą pripažino. Teismas be pagrindo nekreipė dėmesio į ieškinyje nurodytus bendruosius sandorių sudarymo ir galiojimo principus: įgyjant daiktą pagal sandorį, nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento (CK 4.49 str.), todėl automobilis nuo jo perdavimo tapo K. T. nuosavybe; taip pat buvo įvykdyta ir CK 6.305 str. sąlyga. Pagal CK 1.75 str. sudarytas sandoris galioja šalims nuo tada kai jis yra sudaromas, o ne kai įregistruojamas. Atsakovė priėmusi palikimą, tapo teisėta automobilio BMW 316 valts. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl privalo vykdyti prievoles, atsiradusias disponuojant šiuo turtu. Teismas nepagrįstai ginčo sprendimui taikė draudiminius santykius, atsirandančius dėl žalos atlyginimo už eismo įvykio metu apgadintą automobilį, kai žalą išieško draudimo bendrovė. Teismas ginčo sprendimui turėjo pritaikyti tą materelinės teisės normą, kuri atitinka ginčo esmę ir teismo nustatytas bylos aplinkybes. Mano, kad teismas privalėjo remtis turtinės žalos atlyginimą reguliuojančiomis teisės normomis, o ne draudiminėmis. Nurodo, kad su trečiuoju asmeniu jokių ryšių, sutartinių ar prievolinių santykių neturėjo, jo net nepažinojo, todėl tiesiogiai reikalauti iš jo žalos atlyginimo neturėjo pagrindo. Turtinė žala padaryta ieškovei tiesioginiais atsakovės veiksmais: savo vardu neįregistruotą automobilį ir transporto priemonės registracijos dokumentus atsakovė trečiajam asmeniui perdavė grubiai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakovė žinojo ir suprato, kad veikia savo rizika ir atsakomybe, nes veikė kaip automobilio – didesnio pavojaus šaltinio savininkė. Atsakovė ieškovės sutikimo neprašė ir žinojo, kad ieškovė jos valios kaip nors įtakoti negali. Todėl teismas privalėjo taikyti materialinės teisės normas, reguliuojančias žalos, atsiradusios dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, atlyginimą. Nurodo, kad atsakovės prievolę įvykdė siekiant išvengti dar didesnių išlaidų, o atsakovė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos neteisėtų veiksmų. Mano, kad teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, nes jame remiamasi poįstatiminiais, šiam ginčui tiesioginės reikšmės neturinčiais, teisės aktais, o civilinio kodekso normomis sprendimas nėra grindžiamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai pagrįstą sprendimą. Automobilis BMW 316 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol yra registruotas ieškovės vardu ir ji nesirūpino, kad automobilis būtų išregistruotas pagal Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 43.1 p. Nurodo, kad nei atsakovė nei jos vyras negalėjo patys perregistruoti automobilio, nes parduodama transporto priemonė gali būti išregistruojama pateikiant asmens, kurio cardu įregistruota transporto priemonė, arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintą prašymą išregistruoti transporto priemonę. Automobilis buvo parduotas trečiajam asmeniui po atsakovės vyro mirties, todėl atsakovė nėra autoįvykio, po kurio buvo automobilis priverstinai nutemptas ir saugojamas, kaltininkė. Mano, kad teismas teisingai vadovavosi nurodytais norminiais aktais, kurie reguliuoja būtent transporto priemonių pardavimą, registraciją. Todėl teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2008 m. rugpjūčio 2 d. pardavė atsakovės sutuoktiniui K. T. automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 Lt sumą (b. l. 9-10). Automobilis perduotas pirkėjui valdyti. Šios aplinkybės visiškai įrodytos, atsakovė jų neginčija ir ta aplinkybė, kad byloje esanti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta K. T., esmės nekeičia. Mirus K. T., atsakovei 2009-04-20 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b. l. 49). Automobilis naujo savininko vardu neregistruotas, tačiau atsakovė po K. T. mirties 2008-08-25, pardavė jį trečiajam asmeniui A. K., su kuriuo pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė. Tretysis asmuo, vairuodamas minėtą automobilį, pažeidė KET reikalavimus, sukėlė autoįvykį ir iš įvykio vietos pasišalino (administracinio teisės pažeidimo byla A2.6-998-214/2008). Po autoįvykio automobilis nutemptas į saugojimo aikštelę ir buvo saugomas, o už šias paslaugas sumokėjo ieškovė pagal reikalavimą (b. l. 17-18).
Kėdainių rajono apylinkės teismas patvirtino šias aplinkybes, tačiau ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad automobilis iki šiol registruotas ieškovės vardu, nors jo savininkė yra atsakovė. Ieškovė nesutinka su šiuo sprendimu, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nesivadovavo bendraisiais sandorių sudarymo ir galiojimo principais.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 1. 75 straipsnio nuostatas, įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai CK nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.
Ieškovė reikalavimą reiškia atsakovei, kuri pripažįsta, kad sandorį sudarė, automobiliu naudojosi, o po sutuoktinio mirties automobilį pardavė trečiajam asmeniui. Nagrinėjamojoje byloje aplinkybė, kad automobilis iki šiol registruotas ieškovės vardu, teisinės reikšmės neturi. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įsiskolinimo už automobilio saugojimo reikalavo iš ieškovės, nes automobilis registruotas jos vardu. Ieškovė negalėjo panaudoti sudaryto sandorio prieš UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko, todėl skolą sumokėjo. Tačiau ši skola yra ieškovės žala, kurie atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurių pastaroji neneigia ir todėl privalo visiškai atlyginti ieškovės patirtą žalą (CK 6. 246, 6. 249 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Įvertinus bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus kolegija daro išvadą, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 254 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidos pirmosios ir apelaicinės instancijos teismuose bei valstybei – 29 Lt (25 Lt pirmosios instancijos teisme ir 4 Lt apeliacinės instancijos teisme) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 4 d., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 900 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus litų) žalos atlyginimo, 254 Lt (du šimtus penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bei 29 Lt (dvidešimt devynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.