Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-213-537/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
1-213-537/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36381-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Civilinis ieškovas
M. P.
Kaltinamasis
E. M.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-213-537/2020
Proceso Nr. 1-01-1-36381-2019-6Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.2.14.1.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,sekretoriaujant M. D.,dalyvaujant prokurorams S. S. ir K. J.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. P., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui V. R.,

kaltinamojo gynėjui advokatui D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK ) 135 straipsnio 1dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M., tyčia, sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 2.50 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su M. P. metu, E. M., veikdamas netiesiogine, neapibrėžta tyčia, išprovokuotas nukentėjusiojo, sudavė smūgį į veido sritį M. P., nuo ko nukentėjusysis krito ir trenkėsi galvos sritimi į betono grindinį, prarado sąmonę ir buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Nukentėjusiajam buvo konstatuotas trauminis galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinės skilties srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių abiejose pusėse, kraujo išsiliejimas smegenėlių srityje, pakauškaulio žvyno lūžimas, kraujosruva kairio žando srityje, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. M. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, jog įvykio dieną maždaug nuo 11 val. svečiavosi pas buvusią bendradarbę D. T., vartojo alų. Buvo gal 8 žmonės, kepė šašlykus. Apie maždaug 16 val. prisijungė nukentėjusysis. Jo manymu, jis iš pradžių nepatiko nukentėjusiajam, iš kurio pusės nuolat jautė agresiją, keistus žvilgsnius, žodžius jo atžvilgiu. Pamena, jog po vidurnakčio, kai liko jis, nukentėjusysis, L. Š. ir G. T., tarp jo ir M. P. kilo žodinis konfliktas, kurios priežasčių nepamena, tačiau gal dėl to, kad jis M. P. nepatiko. Jiems stovint vienas priešais kitą, į jų tarpą atsistojo L. Š.. Pasak kaltinamojo, L. Š. pasitraukus, nes atrodė, jog M. P. jau nurimo, pamatė, jog nukentėjusysis pakėlė ranką sugniaužtu kumščiu. Tuo metu nesuvokė kaip tai atsitiko, tačiau mano, jog pagalvojo, jog nori jam nukentėjusysis smogti, suveikė refleksas, dėl jo jis sudavė pirmas K. P. į smakro (žando ) dešinę pusę ir pastarasis atbulas krito ant betonuotos dangos. Jis pats po smūgio patikrino pulsą, pastebėjo, jog nukentėjusysis buvo be sąmonės, pavertė ant šono, bandė gaivinti, plekšnojo per veidą ir bandė atgaivinti iki tol, kol atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Gailisi dėl savo poelgio, nukentėjusiojo atsiprašo. Pripažįsta, jog nebuvo būtinosios ginties sąlygų, nes nukentėjusysis jam nesudavė, jam tik pasirodė, kad norėjo suduoti, tačiau mano, kad jį nukentėjusysis, kuris buvo visiškai girtas ir visą vakarą rodė jam nepalankumą, pirmas savo provokuojančiu elgesiu sukėlė žodinį konfliktą. Jo apsvaigimas nuo alkoholio reikėmės jo veiksmams neturėjo, nes, kaip minėjo, suveikė savigynos refleksas. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, tačiau mano, jog nukentėjusysis prašo priteisti per didelę neturtinės žalos sumą, Sutinka atlyginti iki 2000 Eur neturtinę žalą. Būtų atlyginęs kažkiek tai žalos, tačiau areštuotos jo banko sąskaitos.

Kaltinamajam pripažinus savo kaltę ir veikos padarymo faktines aplinkybes, jam, prokurorui ir gynėjui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys dokumentai bei įrodymai ( vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu ).

Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2019-08-24, apie 20 val., su G. T. atvyko į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur rado švenčiančius G. tėvus bei jų draugus ir G. mamos bendradarbius. Apie 23 val. prie stalo liko G., jis ir G. mamos bendradarbiai (du vaikinai), kurių vardų nežino. Dar kiek pabuvęs jis nuėjo miegoti, G. liko. Jis kažkiek pabuvęs namuose vėl sugrįžo į lauką ieškoti G. ir pamatė, kad ji dar vis sėdi su nepažįstamais vaikinais. Jis vaikinų paklausė,- kada jie išvažiuos? Kažkuris paklausė,- ar jie jam trukdo? Ką jiems atsakė, neatsimena. Tada pradėjo G. priekaištauti, kad ji sėdi viena su nepažįstamais ir neateina miegoti. G. pasakė, kad negali palikti namų neužrakintų. Nuo to momento jis daugiau nieko neatsimena. Atsimena, kad atsibudo ligoninėje. Per visą vakarą jis išgėrė 7 butelius alaus ir kelis stikliukus. Vakaro metu jie visi bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, su jam nepažįstamais vaikinais jis bendravo minimaliai, tarp jo ir Gerdos mamos bendradarbio ar jo draugo jokių konfliktų nebuvo. Šiuo metu pamena, tik nuo 2019-08-25 ryto, kai pabudo Kauno klinikose. Tada jis susisiekė su savo drauge G. ir ši jam papasakojo, jog vienas iš kartu buvusių asmenų jam trenkė. Taip pat sakė, kad jis krito ant betono ir prarado sąmonę. Dar sakė, jog tas asmuo, kuris jam trenkė, kol jis gulėjo bandė jį pažadinti, trankė per žandus. Tada pastatė, ir nuvedė į pirtį, prie pagrindinio stalo, pasodino ant suoliuko ir prašė nekviesti medikų, sakė, kad jam viskas gerai. Žino, kad medikus iškvietė draugė G. Pats įvykio aplinkybių visiškai neatsimena. Kiek jam kartų buvo suduota ir kurioje vietoje ant žemės jis nukrito, jis nežino. Po įvykio buvo pristatytas į Marijampolės CL priėmimo skyrių, o po to išvežtas į K. K.. Iš ligoninės išleistas 2018-08-28. Jam buvo nustatyta kraujo išsiliejimas į smegenis, kairio skruosto sumušimas bei stiprus kairės rankos sumušimas (t. 1, b. l. 23–24; 29–30).

Liudytoja D. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog apie įvykį sužinojo 2019-08-25, apie 9 val., kai apie tai jai papasakojo dukra G. Dukra sakė, jog M. yra ligoninėje, dėl to, kad vienas iš jos bendradarbių jam kirto. 2019-08-24 jos namuose svečiavosi bendradarbiai L. Š. ir E., kurio pavardės neatsimena. Jie kepė šašlykus, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val., į namus grįžo dukra G. T. su draugu M. P. ir prisijungė prie jų. Maždaug apie 23 val. ji nuėjo miegoti. Iki to laiko, kol buvo kartu su jais, tarp M. ir jos bendradarbių nebuvo jokių konfliktų. Tačiau ji pažįsta M. ir žino, jog jis visada yra konfliktiškas, o ypač tada, kai išgeria. (1 t., b. l. 71–72).

L. L. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019-08-24, apie 15 val., kartu su E. M. nuvyko pas D. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kepė šašlykus ir vakaro metu gėrė alų. Kartu buvo D. kaimynai ir D. vyras, D. dukra, kurios vardo nežino ir jos draugas vardu M. Viso vakaro metu M. kabinėjosi prie E. P. M. visuomet atsitrenkdavo į E. Sėdint prie stalo M. E. pasakė, kad jis ,,nesigrabaliotų", nors E. sėdėjo priešais M. kitame stalo gale. Apie 23 val. lauke liko sėdėti jis, E., M. ir D. dukra, kiti išėjo. 2019-08-25, apie 01 val. jis nuėjo į kambarį. Būdamas patalpoje išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą, t. y. lauke ginčijosi E. ir M.. Išėjęs į lauką, pamatė besistumdančius M. ir E. Jis iš nugaros apsikabino M. ir laikė, kad netrenktų E. L. M. ir E. apsiraminti. E. buvo ramus ir nesiginčijo, o M. pasakė, kad apsiramino. J. M. po tokių žodžių paleido ir nuėjo link E.. Tuomet pamatė, kad M. buvo užsimojęs kumščiu suduoti smūgį E., tačiau E. smūgio nesulaukęs pirmas sudavė vieną smūgį M. į veido sritį. Negali pasakyti, ar E. sudavė smūgį delnu ar kumščiu. Po smūgio M. krito atbulas nugara ant žemės ir kirto galva į žemę. Konflikto metu M. draugė stovėjo šalia ir nesikišo į konfliktą. Pargriuvęs ant žemės M. prarado sąmonę, nes jo akys buvo atmerktos ir į nieką nereagavo, kraujas nebėgo. Tuomet E. M. suteikė pirmąją pagalbą, t. y. patikrino pulsą, švelniai trankė veidą, kad jis atgautų sąmonę ir paguldė ant šono. M. draugė iškvietė medikus, kurie atvyko už 10-15 min. ir M. išvežė į ligoninę. Nori paminėti, kad kilusio konflikto metu E. dėl išgerto alkoholio kiekio jautėsi normaliai, labai apsvaigęs nebuvo. M. konflikto metu buvo apsvaigęs labiau negu E. Jis negali pasakyti, dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp E. ir M., nes konflikto pradžios nematė. (1 t., b. l. 77–78)

Papildomos apklausos metu L. Š. paaiškino, jog tuo metu, kai jis M. nuo E. atitraukė ir pasakė, jog apsiramintų, jam M. paleidus, šis ėjo užsimojęs ranka link E., tačiau E. pirmas sudavė smūgį į veidą M. P., dėl ko šis nukrito ant betoninių plytelių. Patikslino, jog M. eidamas link E. ranką laikė šone, ji nebuvo iškelta, tačiau buvo sugniaužęs kumštį, dėl to galvojo, jog jis ketino suduoti smūgį. (1 t., b. l. 80–81)

Liudytoja G. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog, sėdint prie stalo, ji pastebėjo, kad jos draugui M. P. nepatiko mamos buvęs bendradarbis E. Tą suprato iš draugo veido išraiškos. Vakaro metu M. su E. nekonfliktavo, jie buvo išėję ir kartu parūkyti, bendravo. Vėliau sėdint prie stalo, M. E. pasakė, jog nelystų prie svetimų moterų, nes tuo metu buvo atėjusi kaimynė A. G.. Tuomet tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Vėliau 2019-08-25, apie 01.00 val., visiems išsiskirsčius, lauke liko ji, M., L. ir E.s, tačiau M. pasakė, jog eina miegoti ir nuėjo į namus. Apie 1.30 val. M. sugrįžo į lauką ir pasakė,- „ar jūs galit važiuot?“. T. E. supyko ir paklausė,- ar jie jam trukdo? M. pasakė, kad trukdo, nes jie nori eiti miegoti. E. pasakė, kad M. gali eit miegot, jie jam netrukdo. Kuomet vyko pokalbis E. sėdėjo, po to jis supyko ir atsistojo priešais M. P.. M. taip pat susinervino, kad E. su L. neišeina iš jų namų ir neleidžia eiti miegoti. Matė, jog .M su E. pradėjo gniaužyti kumščius iš to nusprendė, jog jie gali susimušti. Ji tuomet M. iš priekio apkabino ir suėmė jam už rankų, jis jos rankas bandė nustumti, tuo metu E. stovėjo šalia ir pasakė, M., kad- „tu čia jos nemušk“, nes jam taip pasirodė, kad M. ją muša. L. pamatęs, kad E. labai piktas, nes jis pradėjo rėkti M., kad duos į snukį, priėjęs prie E. apkabinęs jį laikė. Jai pasitraukus nuo M. į šoną, L. paleido E. ir E. iš karto trenkė M. į veidą, dėl ko M. nukrito ant betoninės dangos. Viskas vyko kieme, kur teritorija buvo apšviesta. Papildomai apklausta G. T. patikslino, kad 2019-08-25 apie 2.50 val., kieme tarp M. P. ir E., pavardės nežino, kilusio žodinio konflikto metu, ji su L. Š. buvo nuėjusi į namus. Būdama name išgirdo kieme triukšmą, todėl išėjo ir pamatė, jog namų kieme konfliktuoja E. su M., L. tuo metu buvo likęs kambaryje. K. E. su M. konfliktavo kieme, ji laikė M., po to jį paleido ir jis nuėjo link namo, prie įėjimo į namus, o tuo metu iš namo išėjo L. Š., E. tuo metu taip pat buvo prie namo, ji buvo likusi stovėti namų kieme. Kuomet išėjo L., M. su E. toliau konfliktavo, dėl to L. vieną iš jų laikė, tačiau kurį tiksliai pasakyti negali, nes buvo išsigandusi ir stovėjo toliau nuo jų. Tuo metu jai atrodė, jog jis laikė E., kadangi jis jo draugas. Kuomet konfliktas tarp E. ir M. vyko namų kieme, E. šūkaliojo, jog M. gaus į „snukį“, tada M. pasakė,- „tai mušamės tada“ ir nusėmė akinius, padavė jai ir kartu su E. nuėjo link namo. (1 t., b. l. 86–87, 92–93,97–98).

Specialisto išvadoje Nr. G-451/2019 (09) parašyta, jog M. P. konstatuota trauminis galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinės skilties srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių abiejose pusėse, kraujo išsiliejimas smegenėlių srityje, pakauškaulio žvyno lūžimas, kraujosruva kairio žando srityje. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-08-25, dviem poveikiais, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai nurodytomis aplinkybėmis. M. P. konstatuota kraujosruva kairio žando srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinės skilties srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių abiejose pusėse, kraujo išsiliejimas smegenėlių srityje, pakauškaulio žvyno lūžimas dėl lūžimo užpakalinėje kaukolės pamato duobėje - pakauškaulio žvyno kairėje pusėje - sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ( t. 1., b. l. 117–118)

Specialisto išvadoje Nr. G 569/2019 (09) nurodyta, kad M. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais aplinkos daiktais. (t. 1, b. l. 132)

Tarnybiniame pranešime parašyta, kad 2019-08-25, 02.54 val., Marijampolės apskrities VPK gautas pranešimas, jog į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių iš (duomenys neskelbtini), pristatytas M. P., kurį išgertuvių metu, namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme sužalojo sugėrovas E., pavardės nežino, suduodamas vieną smūgį į veido sritį, nuo ko M. P. krito ir trenkėsi galvos sritimi į betono grindinį. Po medikų apžiūros, konstatavus pakraujavimą į smegenis bei kairės rankos sumušimą, išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinę ligoninę VšĮ „Kauno klinikos“ ( t. 1., b. l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodyta, jog kiemas dalinai apželdintas veja. Prie įėjimo yra pastogė, kurios grindinys grįstas betonu. Taip pat betonu grysta ir dalis žemės aplink patį namą. Šis grindinys susijungia vieno laiptelio pakopa su grindiniu pastogėje, kur stovi stalas, ant jo trys taurės, akiniai, vienas stiklinis butelis, 2 skardinės su užrašu „Carlsberg“. ( t. 1., b. l. 12–19)

E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole pažymėta, jog kaltinamasis kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), parodė vietą, kur konflikto metu stovėjo nukentėjęs M. P. bei kur stovėjo jis pats. Parodė, jog M. P. stovėjo nugara į namo pusę ant betonuotos dangos, E. M. stovėjo priešais jį, nuo M. P. stovėjo per ištiestos rankos atstumą. E. M. parodė, kaip sudavė vieną smūgį kumščiu M. P. į veidą ir kur po to nukrito M. P. ir kokioje pozoje gulėjo. Paklaustas kodėl sudavė M. P. smūgį E. M. nurodė, kad M. P. buvo agresyvus, ėjo link ko sugniaužęs kumštį ir jam suveikė savigyna, jis gynėsi nuo M. P.. E. M. buvo paprašyta, kad jis atsistotų į M. P. vietą ir parodytų, kaip jis elgėsi. E. M. parodė, kad M. P. pasisukęs į namo pusę padavė savo akinius draugei, po to žengė vieną žingsnį link jo užsimojęs ranka su sugniaužtu kumščiu, tai yra užsimojo iškėlęs ranką, o E. M. suveikė refleksas ir jis sudavė pirmas smūgį, po kurio M. P. nukrito, tada E. M. jį gaivino, kad jis atgautų sąmonę (2 t., b. l. 33-35).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad E. M., iš asmeninių paskatų, veikdamas netiesiogine ir neapibrėžta tyčia, kilusio žodinio konflikto metu, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį M. P., dėl ko pastarasis krito atbulas ir trenkėsi galva ( pakaušiu ) į betoninį grindinį, prarado sąmonę ir buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Nukentėjusiajam gydymo įstaigoje buvo konstatuotas trauminis galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinės skilties srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių abiejose pusėse, kraujo išsiliejimas smegenėlių srityje, pakauškaulio žvyno lūžimas, kraujosruva kairio žando srityje, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes nukentėjusiajam buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo kaltę nurodytos veikos padarymu patvirtina ne tik paties E. M. parodymai, tačiau ir nukentėjusiojo M. P., buvusių įvykio vietoje liudytojų L. Š. ir G. T. parodymai, specialisto išvada dėl konstatuotų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo masto.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika neatitiko būtinosios ginties sąlygų, nes kilęs žodinis konfliktas tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo jau buvo pasibaigęs – juos išskyrė ir vieną nuo kito atitraukė liudytojas L. Š.. Po to, liudytojai G. T. pasitraukus nuo nukentėjusiojo, o L. Š. paleidus kaltinamąjį, pastarasis iš karto smogė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, po ko šis krito ir galva trenkėsi į betoninį grindinį, dėl ko prarado sąmonę ir jam buvo diagnozuoti anksčiau nurodyti galvos sužalojimai (konstatuotas trauminis galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinės skilties srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių abiejose pusėse, kraujo išsiliejimas smegenėlių srityje, pakauškaulio žvyno lūžimas, kraujosruva kairio žando srityje ). Kaltinamojo smūgio sudavimas nebuvo nukreiptas į būtinąją gintį, nes nebuvo jokio realaus kėsinimosi iš nukentėjusiojo pusės, tačiau buvo sąmoningas veiksmas iš keršto suduoti smūgį už nukentėjusiojo provokuojantį ir nepagarbų elgesį. Tokią išvadą dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio teismas daro, vadovaudamasis paties kaltinamojo, liudytojų L. Š., G. T. ir D. T. parodymų ( nukentėjusiajam visą vakarą nepatiko kaltinamasis, priekaištavo, jog jie neišeina iš namų, yra konfliktiškas, ypač, kai būna neblaivus ). Be to, kilusio žodinio konflikto metu, liudytojas L. Š. patvirtino, jog matė, kaip nukentėjusysis sugniaužė kumštį ir užsimojo, po ko kaltinamasis ir sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajam. Liudytoja G. T. teigė, jog matė, kaip žodinio konflikto metu vienas kitam išsakė grasinimus „ duoti į snukį“, „Tai einam muštis“, po ko nukentėjusysis nusiėmė akinius ir juos padavė savo draugei G. T.. Be to, kai nukentėjusysis buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, jam buvo nustatytas net 2, 69 promilių sunkus girtumas ( t. 1, b. l. 117 ), kai tuo tarpu kaltinamojo neblaivumas įvykio vietoje nebuvo nustatytas ir, pasak liudytojų, nukentėjusysis buvo žymiai girtesnis už kaltinamąjį. Šios aplinkybės tik patvirtina teismo įsitikinimą, jog pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, kurio eigoje pirmas smūgį sudavė kaltinamasis, kas ir sukėlė konstatuotas sunkias pasekmes.

Teismas nustatė, jog kaltinamasis veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smogdamas kumščiu į pavojingą gyvybei vietą – veidą - asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kad gali asmenį sužaloti. Tai yra, jog nuo jo suduoto tyčinio smūgio asmuo gali būti ne tik sužalotas, tačiau gali kristi ant betoninio grindinio bei susižaloti. Įvertinus veikos padarymo vietą – privataus namo kiemą ir jame esančią betoninę kiemo dangą, nukentėjusiojo girtumą ( bylos duomenimis buvo girtas, nustatytas sunkus 2, 69 promilių girtumas ) daroma išvada, jog kaltinamasis suvokė, kad dėl jo tyčinio veikimo ( suduoto smūgio) gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir, nors sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo asmens sveikatos nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 850,02 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 56–57 ) dėl nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidų yra pagrįstas pateiktais dokumentais, įrodytas. Kaltinamasis su ieškiniu ir jo dydžiu sutiko, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant šią sumą iš už nukentėjusiojo sužalojimą atsakingo asmens - kaltinamojo E. M., nes asmuo privalo atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą, o kito asmens padarytą žalą atlyginęs asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio d, kiek sumokėjo žalos atlyginimo ( vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6. 280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 30 straipsnio 1 punkto, 31 straipsnio 1 punkto ir 33 straipsnio 1 punkto pagrindu ).

Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam E. M. dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 43–46).

Ieškinyje nurodė, jog buvo kaltinamojo sužalotas, kurį laiką gydėsi ligoninėje, vėliau buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Ieškinyje nukentėjusysis nenurodė apie kokius nors patiriamus liekamuosius reiškinius, turėtų galimybių praradimą ir pan.

E. M. ieškinį iš dalies pripažino. Jis sutinka, jog savo veiksmais padarė nukentėjusiajam neturtinę žalą, tačiau mano, jog prašoma suma yra akivaizdžiai per didelė. Sutinka atlyginti iki 2 000 Eur neturtinės žalos.

Ieškinys tenkinamas iš dalies, mažinama nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos suma.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienoje byloje šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-641/2012).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sveikatos sužalojimo atveju, teismas turi įvertinti ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-68/2008 ).

Teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo M. P. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas dėl patirtų sužalojimų. Byloje esančiais duomenimis, nuo 2019-08-25 iki 2019-08-28 gydytas Marijampolės bei Kauno klinikų ligoninėse, vėliau išrašytas ambulatoriniam gydymui ir šeimos gydytojo priežiūrai. Nukentėjusysis savo ieškinyje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek buvo tęsiamas ambulatorinis šeimos gydytojo gydymas ir ar likę kokių nors liekamųjų reiškinių, ar yra turėtų galimybių praradimas.

Iš specialisto išvados matyti, jog, po diagnozuotos traumos, buvo klinikose taikomas analgetikų ir diuretikų gydymas. Neurologinių defektų neišryškėjo, galvos skausmus neigia, todėl 2019-08-28 išrašytas iš ligoninės ambulatoriniam gydymui ir šeimos gydytojo priežiūrai ( t. 1, b. l. 117 ). Taigi, jokių operacijų jam nebuvo atlikta, pagerėjus būsenai, išleistas ambulatoriniam gydymui. Kiek gydėsi pas šeimos gydytoją, jokių duomenų nepateikė. Nukentėjęs įvykio metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbo. Teismo proceso metu nenurodė, kokias galimybes ar pajamas prarado.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad aptariamas įvykis nukentėjusiajam būtų sukėlęs kokias nors ypatingai sunkias neigiamas pasekmes, kad nebeleistų nukentėjusiajam ateityje dirbti, gyventi ir pan. Bylos duomenimis, nukentėjusiojo gydymas praėjo be komplikacijų. Nėra jokių įrodymų apie patirtos traumos liekamuosius reiškinius.

Kaltinamasis iš dalies sutinka su ieškiniu, yra jauno amžiaus, dirbantis ( paties žodžiais tariant gauna apie 480 Eur darbo užmokesčio ), nukentėjusįjį sužalojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl privalo mokėti piniginę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą.

Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, kad neturtinės žalos dydis yra mažinamas, atsižvelgus į nukentėjusiojo elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, įvertinus ir paties nukentėjusiojo elgesį, t. y. tai, jog jis girtavo kartu su kaltinamuoju ir savo elgesiu išprovokavo kaltinamąjį suduoti smūgį, teismas mažina atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 3000 Eur ( Vilniaus apygardos teismo byla Nr. Nr. 1A-61-576/2020 ).

Iš kaltinamojo priteisiamos nukentėjusiojo turėtos advokato padėjėjo byloje atstovavimo išlaidos – 200 Eur, su kuriomis kaltinamasis sutiko ( BPK 106 straipsnio 2 dalies tvarka )

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajai E. M., teismas atsižvelgia į jo padarytos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias bei kitas aplinkybes.

Nustatyta, jog E. M. nusikalto ir teismo teisiamas primą kartą. Padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nevedęs, tačiau dirba bei yra Krašto apsaugos savanoriškų pajėgų tarnybos karys savanoris, Dainavos apygardos 1-os rinktinės 106 pėstininkų kuopos 6 skyriaus vadas. Darbovietėje charakterizuojamas kaip atsakingas ir drausminių nuobaudų neturintis darbuotojas ( t. 2, b. l. 4 ). Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės įgalioto vado charakterizuojamas kaip pavyzdingai atliekantis savo pareigas, drausmingas, tarnybos metu skatintas Rinktinės vado padėka ir medaliu už pavyzdingą kario savanorio tarnybą, karys ( t. 2, b. l. 109 ).

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog prisipažino bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, be to, kaltinamojo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai ).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas kaltinamajam nebuvo nustatytas. Jo aiškinimu, jo neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Tam įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir suveikęs savisaugos instinktas, kitaip tariant, refleksas.

Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, sutiko iš dalies atlyginti prašomą neturtinę žalą bei žalą teritorinei ligonių kasai, ko negalėjo padaryti anksčiau, nes yra areštuotos jo banko sąskaitos, į kurią pervedamas darbo užmokestis. Pasižada ateityje laikytis įstatymų, nenusikalsti.

Už veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1dalyje, padarytą įstatymo leidėjas numatęs griežtą tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmę.

BK 41 straipsnyje nurodyta, jog bausmės paskirtis yra ne tik, kad nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ir sulaikyti ateityje nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tuo atveju, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas).

Pagrindų, jog būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas E. M., teismas nenustatė.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, pažadą ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tai jog asmuo dirba, yra Krašto apsaugos tarnybos karys savanoris, jo charakterizuojančią medžiagą, tai, jog šios sunkios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys bei pastarojo girtumas, nes teismo įsitikinimu pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, kuris ir baigėsi tokiomis sunkiomis pasekmėmis M. P., tai, jog šis atvejis buvo pavienis neteisingas elgesys ir sprendimas jo gyvenime, nors tai ir nešalina baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę, nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį. Teismo vertinimu, sankcijoje numatytos tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje.

Nurodytos aplinkybės nepašalina padarytos veikos pavojingumo, nesumažina kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus.

Kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo būdas bei kitos, iš esmės išimtinės byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti 2 ( dviejų ) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 ( vienerių ) metų 4 ( keturių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. M. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 850, 02 Eur ( aštuonis šimtus penkiasdešimt Eur ir du ct. ) turtinės žalos.

M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamojo E. M. priteisti 3 000 Eur ( tris tūkstančius Eur ) neturtinės žalos bei 200 Eur proceso išlaidų.

2019-10-09 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą: AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Mokilizingas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „OPEL Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys