Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos atstovei Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovei Svajonei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), suinteresuoti asmenys A. G., L. G., V. G., E. G., institucija, teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo E. G. 2019 m. sausio 29 d. mirė. Kiti suinteresuoti asmenys apie posėdį informuotini tinkamai, jų atvykimas nėra kliūtis bylos nagrinėjimui.

Institucijos atstovė nurodė, kad tikslinga pareiškimą tenkinti pagal ekspertizės aktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančioje CK 2.10 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Taigi, neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra psichikos sutrikimas, t. y. medicininis kriterijus. Taip pat dar būtinas kitas elementas – kad dėl to asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų (tam tikroje srityje) reikšmės ar jų valdyti, t. y. teisinis kriterijus.

2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi A. G. paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būsenai nustatyti (b. l. 82-83). 2019 m. kovo 25 d. gautas ekspertizės aktas (b. l. 94). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. vasario 12- kovo 12 d. teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 83TPK-109/2019 išvadose nurodyta, kad A. G. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0). 2. A. G. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse (savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendinius srityje; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių įgyvendinimo srityje); turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje. A. G. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinės komercinės veiklos srityje (b. l. 95-98).

Teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad psichikos liga tiriamasis serga nuo 1988 m.; psichikos liga pasireiškė afekto pakilumu, adekvatumo stokojančiu elgesiu. Nuo 1990 metų diagnozuojama Šizofrenija, priepuoliais progresuojanti eiga, afektinis sindromas. Nuo 1991 m. išryškėjo paranojinis sindromas. Stacionarinių gydymų metu paūmėja santykio, pavydo kliedesiai ir jų sąlygotas priešiškas elgesys artimųjų atžvilgiu. 2001 metais tiriamojo psichikos būklėje stebėtas išryškėjęs haliucinacinis paranoidinis sindromas, lydimas afekto blankumo ir progresuojančio valios sutrikimo, siuicidinių tendencijų, tiriamajam nustatyta paranoidinė šizofrenija: epizodinė eiga su progresuojančiu deficitu. 1989 - 2018 metų laikotarpiu viso 41 kartą gydytas psichiatrinio profilio stacionaruose dėl psichikos būsenos pablogėjimų, kurių metu stebėtas neadekvatus elgesys aplinkinių atžvilgiu. Nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2034 m. spalio 20 d. 2008 m. kovo 15 d. teismo nutartimi skirtas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje po to, kai grasino nužudyti motiną. 2009 m. gruodžio 16 d. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas j ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2010-02 - 2010-08 metų laikotarpyje medicininėje dokumentacijoje konstatuota medikamentinė ligos remisija. Nuo 2011 m. klinikiniame vaizde stebėta alkoholizacija, adekvatumo stokojantis, agresyvus elgesys aplinkinių atžvilgiu. Gyvena savarankiškai, epizodais prižiūrimas artimųjų; dirba oficialiai kelias valandas per dieną; orientuotas pajamose. Ekspertinio tyrimo metu psichikos būsenoje stebimi mąstymo funkcijos sutrikimai pagal formą - nežymiai nenuoseklus, lėtesnis mąstymas; asmenybinio defekto, išreikšto apatoabulinio sindromo nekonstatuojama esant. Dirbantis. Pakankamai kritiškas kasdienių pajamų, socialinės situacijos atžvilgiu. Psichologinio tyrimo metu išryškėjo mąstymo operacijų patopsichologiniai pokyčiai, būdingi lėtiniam psichikos sutrikimui (lengvai išreikšti mąstymo netolygumo, nevientisumo, iškreiptumo požymiai bei asociacijų skurdumas, formalumas, fragmentiškumas, žemas adekvatiškumo lygmuo).

Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad tiriamasis A. G. teikė paaiškinimus apie savo turtinius ir neturtinius santykius, nurodė, kad gyvena vienas 1 kambario bute, pats apsiperka, pasigamina valgyti; teigia laisvą laiką leidžiantis žiūrėdamas televizorių, skaitydamas knygas apie karą; gyvena iš neįgalumo išmokos (249 eurų per mėnesį), papildomai užsidirba nešiodamas laikraščius - po 44 eurus per savaitę, viso 176 eurus per mėnesį; nurodė, kad prieš keletą metų paėmęs paskolą - 4000 eurų - sodo nameliui pirkti, tačiau sodo namelio taip ir nenusipirkęs, kur pinigus panaudojęs, paaiškinti nesugeba, šiuo metu skolos išieškojimas perduotas antstoliams, kas mėnesį nuo neįgalumo išmokos antstoliai nuskaito 79 eurus; praeityje ėmęs 600 eurų paskolą buto remontui, šią skolą išmokėjęs; lankosi ambulatoriškai pas gydytoją psichiatrą; teigia dėl nerimo vartojantis gydytojo psichiatro skiriamus vaistus - olanzapiną ir ciklodolj 2 mg, pripažįsta naudojantis perpus mažesnę olanzapino dozę, negu paskirta gydytojo (5 mg vietoje 10 mg parai), kadangi jaučia pašalinį vaisto poveikį - slopinimą dienos metu („tuomet negaliu dirbti, nešioti laikraščių“); nusiskundimų savo sveikata tiriamasis tyrimo metu neturi.

Į bylą pateikta ir 2018 m. rugsėjo 20 d. išvada Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, kurioje nurodyta, kad A. G. geba būti savarankiškas šeimos santykių srityje, įgyvendinti balsavimo teisę; iš dalies savarankiškas asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; visiškai negeba būti savarankiškas asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių su darymu ir pan.; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinės komercinės veiklos srityje; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią galimybes, poreikius ir pan.) (b. l. 50-52).

Taip pat į bylą pateikta 2018 m. spalio 22 d. išvada Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nurodyta, kad A. G. vertinimas vyko VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos

Marių sektoriuje, asmuo įstaigoje gydomas apie mėnesį, A. G. gebėjimų vertinimas atliktas ligos gydymo metu, išvados darytinos neatsižvelgiant į galimą vaistų poveikį ar diagnozės ypatumus. Šioje išvadoje nurodyta, kad A. G. geba iš dalies būti savarankiškas sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas, savalaikis vaistų vartojimas ir pan.); bendravimo srityje (artimųjų pažinimas, darnus bendravimas su artimaisiais, aplinkiniais, kontakto užmezgimas, uždarumas, konfliktai, agresyvumas, nuotaikos, emocijų kaita ir pan.). nurodyta, kad A. G. teigė, jog neturi jokių su sveikata susijusiu nusiskundimų ir mano jog psichiatrijos ligoninėje yra gydomas be priežasties - asmuo pasakojo, jog lankosi pas psichiatrą, kuris stebi jo sveikatos būklę. Kita vertus, asmuo pripažino, jog nevartoja jam paskirtų medikamentų, nesilaiko gydytojo rekomendacijų, susijusių su alkoholio vartojimu. Vyras mano, kad nedidelis kiekis alkoholio nepadarys žalos jo sveikatai, o vaistų nevartoja, nes mano, kad jam jų nereikia. Asmuo galimai supranta turįs sveikatos problemų, nes teigia, jog savarankiškai lankosi pas specialistus, tačiau ne visuomet įverta aplinkybes ir tam tikrų savo sprendimų pasekmes (b. l. 73-79).

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

Taigi nagrinėjamu atveju pagal ekspertizės aktą, nustatytos konkrečios gyvenimo sritys kuriose A. G. gali savarankiškai veikti, o būtent: asmeninių neturtinių santykių srityse (savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendinius srityje; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių įgyvendinimo srityje); turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje. Tarp nurodytų sričių ir sveikatos priežiūros sritis. Tačiau šiuo atveju esant duomenų, kad A. G. netinkamai vartoja jam paskirtus medikamentus, pats tai pripažino teisme, nurodęs, kad vaistus geria ne visada, nes vaistai jį migdo, tai patvirtino ir pareiškėja, ir brolis, ir konstatuota socialinių darbuotojų išvadose, darytina išvada, kad jo psichinis sutrikimas lemia ribotą socialinį gebėjimą įgyvendinti savo teises sveikatos priežiūros srityje, kai tuo tarpu pagal ligos pobūdį vaistų reguliarus vartojimas yra būtinas, todėl šioje srityje A. G. pripažintinas ribotai veiksniu. Dėl kitų sričių, kuriose A. G. nurodoma gali savarankiškai įgyvendinti savo teises, teismas daro išvadą, kad esant motyvuotai eksperto išvadai ir nepateikus į bylą neginčijamų įrodymų, kurios šias išvadas paneigtų, teismas sutinka su ekspertizės akto išvada. Be to A. G. paaiškinimai teisme, neabejotinai patvirtina ekspertizės akto objektyvumą.

Nors pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti visiškai, nesutikdama su ekspertizės akto išvada, tačiau jokių duomenų, kurie tai paneigtų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Ekspertų išvada yra motyvuota, ja abejoti nėra pagrindo. Prie bylos prijunta A. G. sveikatos istorija, kuri buvo išsiųsta ekspertams, kaip matyti iš ekspertizės akto turinio ji buvo įvertinta, teismas įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimu, taip pat ir išvadą duodančios institucijos pasisakymus, prioritetinę pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynybą, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti iš dalies pagal ekspertizės akte nurodytą išvadą, taip pat pripažįstant A. G. ribotai veiksniu ir sveikatos priežiūros srityje. Pareiškėjos nurodytos sritys, kuriose ji prašė iš dalies riboti, ir visiškai riboti veiksnumą, nesutampančios su ekspertizės akto išvada, nėra pagrįstos, priešingai šeimos nariai turi sudaryti tokiems asmenims galimybę pasinaudojant socialine pagalba būti visaverčiais visuomenės nariais.

A. G. pripažinus aukščiau nurodytoje srityse ribotai veiksniu, iškeltina byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505-506 str.) jam nustatytina rūpyba (CK 3.239 str. 1 d., 3.242 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 468 - 469 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinės komercinės veiklos srityje; sveikatos priežiūros srityje.

Inicijuoti bylos dėl rūpybos nustatymo A. G. ir rūpintojo paskyrimo iškėlimą.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.