- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- e1-1684-476/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- N. S.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. S. 2020 m. liepos 10 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, smurtavo prieš savo tetą E. S., tai yra, tyčia ranka vieną kartą sudavė jai į krūtinę, po to pastūmė, dėl ko ši pargriuvo ant žemės, tokiu būdu nukentėjusiajai E. S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis N. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 13 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su pas jį atėjusia E. S.. Ji atėjusi į jo sodybą, pririšo prie šulinio savo karvę. Jis labai dėl to susinervino, nes geria šulinio vandenį. Susinervino, kad karvė savo išmatomis gali pridergti jo geriamo vandens aplinką ir taip užteršti geriamą vandenį Tikrai prisimena, kad dėl tokių jos neapgalvotų veiksmų labai susinervino, be to buvo neblaivus. Tada jis E. S. pradėjo šaukti, gal ir keikė ją necenzūriniais žodžiais, po to ranka sudavė jai per krūtinę. Supranta, kad jo sudavimas tetai E. S. per krūtinę buvo stiprus ir skaudus, nes ji po jo sudavimo pargriuvo ant žemės. Tiki, kad dėl jo panaudoto fizinio smurto, E. S. patyrė fizinį skausmą. Esant galimybei, tetos E. S. atsiprašys. Taip su ja pasielgė, nes buvo neblaivus, bei, kaip ir sakė, jam nepatiko, kad ji pririšo karvę prie jo šulinio, kurio vandenį jis geria. Tai iššaukė pyktį jos atžvilgiu, o po to ir fizinį smurtą. E. S. viso įvykio metu jam nė karto nesudavė (b. l. 78-81).
Kaltinamojo N. S. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę taip pat įrodo:
Nukentėjusiosios E. S. parodymai, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 13 val., ji ėjo pagirdyti jai priklausančios karvės, kuri yra pririšta ganykloje šalia kur gyvena N. S.. Jai priėjus prie karvės pamatė kaip link jos eina akivaizdžiai neblaivus sūnėnas N. S., kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais ( k......., valkata, padla ir pan. ). Tik prie jos priėjęs sūnėnas jai stipriai dešine ranka vieną kartą sudavė į krūtinę, pastūmė ir ji pargriuvo ant žemės. Jai skaudėjo krūtinės sritį, šiuo metu skausmo nebejaučia, jokių sužalojimų žymių nesimato, medikų apžiūros atsisako. Pas teismo medicinos ekspertą ir į gydymo įstaigą vykti neketina. Nepilnamečių vaikų jos ir sūnėno šeimoje negyvena. Yra informuota, kad apie įvykį bus pranešta specializuotam pagalbos centrui. Sūnėnas gyvena jos mamos Z. S., gim. (duomenys neskelbtini) name, kuris ten nėra registruotas. Šiuo metu jos mama yra ligoninėje, todėl sūnėnas N. S. pas ją name ir gyvena. Apie įvykį iškarto pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Iki atvykus policijos pareigūnams sūnėnas kažkur pabėgo į mišką. Prieš ją smurtauja sūnėnas ne pirmą kartą, tačiau ankstesniais kartais nesikreipdavo. 2020 m. liepos 10 d. apie 11 val., namuose išgėrė dvi stiklines alaus, į alkotesterį įpūtė 0,72 prom., tačiau viską prisimena ir yra orientuota. Apie N. S. sulaikymą ir paleidimą iš laikino sulaikymo patalpų jai pranešti nebūtina, kadangi ji gyvena kitame name ir jo nebijo (b. l. 13).
Nukentėjusiosios E. S. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus, jog jos sūnėnas N. S. 2020 m. liepos 10 d. apie 13 val., jos mamos sodyboje, kur jis gyvena, būdamas neblaivus, konflikto metu jai stipriai ranka sudavė į krūtinę. Po smūgio ji pargriuvo ant žemės. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Papildo, kad jos sūnėnas N. S. jos atsiprašė, gailėjosi dėl padarytos veikos, todėl ji jam atleido ir pretenzijų nebereiškia. Jie susitaikė (b. l. 51-53).
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, foto lentele prie jo, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta vienkiemio sodyba. Sodyba neaptverta, kieme yra ūkinis pastatas, pagalbinių sandėliukų, taip pat kieme yra juodos spalvos ruberoidu apkaltas vieno aukšto gyvenamasis medinis namas. Kiemas grįstas žalia veja. Gyvenamojo namo laukinės durys yra žalios spalvos, langų mediniai rėmai mėlynos spalvos. Kieme apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 13-22).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-937/2020, kurioje nurodyta, kad N. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis N. S. 2020 m. liepos 10 d. apie 13 val., gyvenamojo namo kieme smurtavo prieš savo tetą E. S., tai yra, tyčia ranka vieną kartą sudavė jai į krūtinę, po to pastūmė, dėl ko ši pargriuvo ant žemės, tokiu būdu nukentėjusiajai E. S. sukėlė fizinį skausmą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo N. S. padarytas nusikaltimas yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, kaltinamasis neteistas, (b. l. 87-88), baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti (b. l. 90-91), nedirbantis (b. l. 120).
Prokuroras siūlo N. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 25 val. visuomenės labui.
Kaltinamasis N. S. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 99).
Kaltinamasis N. S. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 25 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, N. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 25 val. visuomenės labui.
Iki bausmės vykdymo pradžios N. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
1. nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.