Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-555-764/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00780-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė : Pareiškėja UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. sausio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-2 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimą, kuriuo privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas. Pareiškėja skunde paaiškina, kad Inspekcijos pareigūnai 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo metu nustatė, kad atvira lauko teritorija, kurioje įmonė laiko atliekas, nėra įrengta tinkamai. Inspekcijos privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga. Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu ir mano, kad 2020 m. sausio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. PN11-2 priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus, todėl yra naikintinas, kaip ir Departamento 2020 m. vasario 3 d. sprendimas. Pareiškėjos teigimu, įvertinus privalomojo nurodymo turinį, matyti, kad privalomajame nurodyme yra glaustai pateiktos aplinkybės, tariamai lėmusios pažeidimo faktą, nėra nurodoma jokių tokio nurodymo argumentų ir motyvų, neįvertintas pažeidimo pobūdis, pasekmės, padarymo aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėjos atžvilgiu priimtas jai neigiamas pasekmes sukeliantis privalomasis nurodymas. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas sprendimas priimtas patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių pagrindu, visiškai jų nevertinant ir netikrinant šių aplinkybių tikrumo. Teigia, jog kartu su patikrinimo aktu pateiktoje nuotraukoje Nr. 12 užfiksuotas lauko dangos fragmentas ir prie nuotraukos įrašyta, kad „Lauko teritorijoje esanti betono skydų danga nesandari vandeniui ir pažeista mechaniškai“ nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visoje 0,36 ha atliekų laikymo lauko teritorijoje esanti danga yra pralaidi vandeniui. Nurodo, jog patikrinimą atlikęs pareigūnas konkrečiai nenurodo, kurioje 0,36 ha teritorijos vietoje buvo užfiksuotas nuotraukoje atspindėtas dangos fragmentas, nors tokią galimybę pareigūnas turėjo, kadangi patikrinimo metu buvo naudojama vietos nustatymo priemonė. Pažymi, jog privalomajame nurodyme įvardytas pažeidimas nesuderinamas su Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 13 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymu, kadangi nurodomo punkto reikalavimas nereglamentuoja dangos būklės reikalavimų, yra įtvirtintas reikalavimas vandeniui nelaidžia kieta danga. Tokiam reikalavimui bendrovės teritorijos danga atitinka, o priešingų duomenų patikrinimo metu nenustatyta. Nurodo, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu taršos leidimas išduotas pareiškėjai vykdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų tvarkymą, priimtos 2017 m. kovo 2 d. paraiškos taršos leidimui pakeisti pagrindu. Paraiškos 1.2 punkte nustatyta, kad visa lauko aikštelė siekia 0,36 ha plotą, atliekų laikymui. Lauko aikštelė įrengta taip, kad nuo jos paviršinės nuotekos nenutekėtų į greta esančias teritorijas. Lauko aikštelėje įrengtas požeminis paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaras, iš kurio susirinkusios paviršinės nuotekos pagal sutartį su UAB „Vidurys“ išvežamos į valymo įrenginius. Paraiškos 1.7 punkte nustatyta, kad 1,9 ha teritorija, kurioje yra UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nuomojamo pastato dalis, yra asfaltuota, įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo rezervuaras. Už atliekų surinkimą ir tvarkymą yra atsakinga UAB „Vilnista“. Nesutinka su sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, kad patikrinimo metu mechaninio atliekų apdorojimo atliekos laikomos atvirai lauke, ne konteineriuose su apsauga nuo kritulių ir kvapų, konteineriai neuždengti metu atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veikla vykdyta neuždarytose patalpose. Teigia, jog Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi patikrinimo akte pateikiamomis klaidingomis aplinkybėmis, paremtomis iš esmė subjektyviu pareigūnų vertinimu. Pažymi, jog vykdomos veiklos metu dalis atliekų laikomos uždarose patalpose, dalis specialiai teritorijoje įrengtoje lauko aikštelėje. Lauke sandėliuojamos atliekos, kurios nėra biodegraduojančios ar kitaip irančios, todėl nesukelia dulkėtumo. Nurodo, jog atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veikla yra vykdoma uždarose patalpose, patalpos sausos ir tvarkingos. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo vietos turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Cituodamas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas nurodo, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Teigia, kad faktas, jog aikštelės betono plokštės suirusios, danga nesandari ir vietomis net matomas gruntas, pakartotinai konstatuotas ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. PA65-28. Pažymi, jog tai, kad atliekos laikomos ant nelaidžios dangos patvirtinama ne tik patikrinimo akte, bet ir šį faktą patvirtina patikrinimo metu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos. Tvirtina, jog Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-4097 patikslino UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduoto taršos leidimo sąlygas ir pažymėjo atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veiklą gali vykdyti tik uždarose patalpose, tačiau atliekų laikymo vieta vykdoma pastate ir atviroje aikštelėje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimo ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. sausio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-2 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. gruodžio 13 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-292 (toliau – Patikrinimo aktas), kurio tikslas ir rūšis buvo planinis teminis patikrinimas dėl atliekų tvarkytojui išduoto taršos leidimo sąlygų laikymosi. Patikrinimo metu nustatyta, kad: 1) UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, nuo 2016 m. vykdanti ūkinę veiklą (statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) tvarkymą) per vienerius metus nuo veiklos pradžios neatlikusi aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkto reikalavimus; 2) UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, laiko susmulkintas atliekas, susidariusias po atliekų apdorojimo; 3) UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ direktorius patikrinimo metu teigė, kad tai nėra susmulkintos atliekos, bet pagaminta produkcija – smėlis/žvyras, susidaręs po atliekų perdirbimo, yra tinkamas naudoti keliams tiesti kaip užpildas, tačiau nepateikė statybos produkto atitikties deklaracijos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtinančios susmulkintų atliekų tinkamumą naudoti kaip statybos produktą. Vizualiai apžiūrėjus matyti, kad šios susmulkintos atliekos pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais, todėl jos turi būti tvarkomos kaip atliekos suteikiant joms atitinkamą kodą ir šios atliekos privalo būti laikomos atliekų tvarkymo įrenginio teritorijoje, kaip numatyta Taršos leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente; 4) UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atvira lauko teritorija, kurioje įmonė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, t.y. lauko teritorija danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbi vanduo. Vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas. Taip pat lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių tertirojų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktą, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 punktą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus; 5) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 12 punkte galimai teršiamų teritorijų įrengimui, prieš gaunant statybos leidimą turi būti parengtas techninis projektas su išvardintais paviršinių nuotekų tvarkymo sprendimais. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atstovai nepateikė dokumentų, patvirtinančių lauko aikštelės statybos darbų užbaigimą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams; 6) bendrovės atstovai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kaip buvo tvarkomos paviršinės nuotekos, kurios privalėjo būti surinktos lauko teritorijoje; taip pat atsisakė nurodyti nuotekų kaupimo rezervuaro technines charakteristikas, nepateikė paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimo, sandarumą ir tinkamumą naudoti patvirtinančių dokumentų; 7) atsižvelgiant į patikrinimo akto 4-6 punktus, darytina išvada, kad bendrovės lauko teritorijoje esanti aikštelė, kurioje vykdoma atliekų laikymo veikla, neatitinka teisės aktų reikalavimų; 8) patikrinimo metu bendrovė vykdė atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veiklą ne uždarose patalpose, t. y. veiklos metu pastato vartai buvo neuždaryti, dėl ko dulkės ir oro teršalai galėjo patekti iš patalpų į aplinką; 9) bendrovė laiku pateikė atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaitos ataskaitas už 2018 metus; 10) bendrovė veda atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaitą; 11) įmonės uždarose gamybinėse patalpose laikomų atliekų kiekis sudaro 411,42 t ir tai viršija didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį – 200 t; 12) lauko teritorijoje laikomos atliekos nepatenka už teisės aktuose nurodyto atliekų tvarkymo įrenginio ribų; 13) įmonės lauko teritorijoje viršijamas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų, susidarančių po mechaninio atliekų apdorojimo, kiekis; 14) įmonė lauko teritorijoje kitas mechaninio atliekų apdorojimo atliekas laiko tiesiog atvirai lauke, ne konteineriuose su „tentine“ apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų ir neuždengtuose konteineriuose; 15) bendrovė lauko teritorijoje laiko atliekas ne pagal teisės aktuose nustatytas zonas, t. y. atskirai laikant antrines žaliavas, medienos atliekas, antrines presuotas žaliavas, nerūšiuotas atliekas, mišrias statybines ir griovimo atliekas; 16) bendrovės uždarose patalpose vykdomas atliekų rūšiavimas neatitinka teisės aktuose numatytos atliekų išdėstymo ir technologinės schemos, t. y. preso vietoje laikomos popierinės pakuotės atliekos; įrenginiai nesumontuoti arba demontuoti; zonoje, kur numatyta laikyti statybines medžiagas, laikomos supresuotos plastikinės pakuotės atliekos ir du presai; 17) vertinant patikrinimo metu užfiksuotus atliekų tūrius ir 2019 m. gruodžio 3 d. GPAIS duomenis, kuriais remiantis bendrovės 2019 m. IV ketvirčio pabaigoje planuojamas atliekų likutis yra 983,186 t, tikslinga atlikti įmonės pakartotinį patikrinimą dėl atliekų tvarkymo objekte laikomų atliekų svorio įvertinimo ir atitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Patikrinimo aktą 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ direktorius E.P., tai patvirtino savo parašu. Bendrovės direktorius patikrinimo akte prie pastabų nurodė, kad su išvadomis nesutinka ir paaiškinimus pateiks atskiru raštu.

Departamentas 2020 m. sausio 9 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN11-2. Jame nurodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo metu (patikrinimo akto Nr. PA65-292) nustatyta, jog UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atvira lauko teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje įmonė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia kieta danga, t.y. lauko teritorijos kieta danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo. Vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas. Taip pat lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktą, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. punktą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taigi nurodyta nebevykdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų laikymo atviroje lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) iki atviroje lauko teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga, atitinkančia minėtų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad bendrovė šiuos reikalavimus turi įvykdyti iki 2020 m. sausio 31 d. ir juos įvykdžiusi nedelsiant informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją).

Pareiškėja 2020 m. sausio 17 d. pateikė Departamentui skundą dėl privalomojo nurodymo Nr. PN11-2, kuriame prašė panaikinti minėtą privalomąjį nurodymą kaip nepagrįstą. Departamentas 2020 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. (3.0)-AD5-1583, kuriuo Departamento 2020 m. sausio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-2 paliko nepakeistą.

Pareiškėja nesutikdama su atsakovo priimtu privalomuoju nurodymu bei sprendimu palikti jį nepakeistą, prašo teismo panaikinti tiek privalomąjį nurodymą, tiek priimtą sprendimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių pagrindu, visiškai jų nevertinant ir netikrinant šių aplinkybių tikrumo. Teigia, jog kartu su patikrinimo aktu pateiktoje nuotraukoje Nr. 12 užfiksuotas lauko dangos fragmentas, kuris nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visoje 0,36 ha atliekų laikymo lauko teritorijoje esanti danga yra pralaidi vandeniui. Anot pareiškėjos, patikrinimą atlikęs pareigūnas konkrečiai nenurodo, kurioje 0,36 ha teritorijos vietoje buvo užfiksuotas nuotraukoje atspindėtas dangos fragmentas, nors tokią galimybę pareigūnas turėjo, kadangi patikrinimo metu buvo naudojama vietos nustatymo priemonė. Pažymi, jog privalomajame nurodyme nurodomas pažeidimas nesuderinamas su Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 13 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymu, kadangi jame nereglamentuojami dangos būklės reikalavimai.

Pažymėtina, jog reikalavimas nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga suformuotas atsižvelgiant į Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA65-292 konstatuotas aplinkybes, kad atvira lauko teritorija, kurioje bendrovė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja rūšiavimo ir perdirbimo veiklą vykdė neuždarytose patalpose, mechaninio atliekų apdorojimo atliekos laikytos atvirai lauke, ne konteineriuose su apsauga nuo kritulių ir kvapų, konteineriai nebuvo uždengti.

Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo vietos turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 13 punkte numatyta, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja skunde neneigia fakto, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atlikto patikrinimo metu aikštelės danga buvo suirusi, tik teigia, kad pareigūnų darytose nuotraukose užfiksuotas suirusios dangos fragmentas dėl ko negalima laikyti, jog aikštelė buvo pilnai suirusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog aikštelės danga neatitiko teisės aktų reikalavimų, t.y. buvo suirusi, nesandari ir pralaidi vandeniui nenuginčijamai patvirtinama ne tik byloje kartu su patikrinimo aktu pateikta nuotrauka Nr. 12, kurioje paaiškinama, kad nuotraukoje pavaizduota įmonės teritorijoje esanti nelaidi vandeniui, mechaniškai pažeista betono skydų danga, bet ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-28.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, kad patikrinimo metu mechaninio atliekų apdorojimo atliekos laikomos atvirai lauke, ne konteineriuose su apsauga nuo kritulių ir kvapų, konteineriai neuždengti metu atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veikla vykdyta neuždaromose patalpose. Anot pareiškėjos, Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Patikrinimo akte pateiktomis klaidingomis aplinkybėmis, paremtomis iš esmės subjektyviu pareigūnų vertinimu.

Pažymėtina, kad Atliekų šalinimo ir naudojimo techninio reglamento 4.4 punkte nustatyti atliekų laikymo sąlygos ir kontrolės reikalavimai, kuriais pareiškėja privalo vadovautis vykdydama statybos ir griovimo (antrinių žaliavų) atliekų tvarkymą. Minėtu punktu, pareiškėja įsipareigojo atliekas laikyti taip, kad atliekos būtų apsaugotos nuo aplinkos poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Šiems tikslams pasiekti, atliekos bus presuojamos, taip pat atliekų laikymui bus naudojami konteineriai, esant poreikiui atliekos bus dengiamos plėvele ar kitomis medžiagomis. Nuo atliekų laikymo lauko aikštelės paviršinės nuotekos bus surenkamos į nuotekų kaupimo rezervuarus pagal sutartį su UAB „Vidurys“ išvežamos į nuotekų valymo įrenginius. Teritorija bus įrengta laikantis paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų, teritorijos ribos bus įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nenutekėtų į greta esančias teritorijas. Visos nuotekos bus surenkamos nuotekų kaupimo rezervuaruose, paviršinės nuotekos nepateks į aplinką.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad faktą, jog atliekos buvo laikomos ant nelaidžios dangos patvirtina Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos, kurios pateiktos kartu su Patikrinimo aktu Nr. PA65-292. Taip pat pareiškėja nepagrįstai savo skunde teigia, jog patikrinimą atlikęs pareigūnas savaip interpretavo ir nepagrįstai išplėtė sąvoką „uždara patalpa“, kadangi pareiškėjos nuomone, nei reglamente, nei paraiškose dėl taršos leidimo ir pakeitimo ši sąvoka niekada nebuvo apibrėžta kaip reikalavimas laikyti uždarus pastato langus, duris ir kt. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais. Pažymi, kad uždara patalpa nagrinėjamu atveju nebūtinai turi būti suprantama, kaip reikalavimas laikyti uždarus pastato langus ir duris. Šių aplinkybių nenurodo ir atsakovas. Atsakovas patikrinimo metu nustatė, kad aplinka nebuvo apsaugota nuo atliekų neigiamo poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ir jų laikymo talpų tekėjo skysčiai, buvo skleidžiami kvapai, dulkės ir pan. Atsakovo teigimu, atliekos nebuvo dengiamos plėvele arba kitomis medžiagomis ir pan., todėl iš atsakovo Privalomojo nurodymo ir ginčijamo sprendimo suprantama, jog kaip tik atsakovas „uždara patalpa“ sąvoka vertina visai kitu aspektu, nei nurodo pareiškėja. Nei ginčijamame akte, nei sprendime atsakovė nenurodo, kad patalpa uždara laikoma tik tuomet, kai uždaromi langai ir durys, o tuomet, kai laikomasi nustatytų reikalavimų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo argumentai laikomi nepagrįstais ir atmestinais.

Pareiškėjos teigimu, privalomasis nurodymas ir sprendimas, kaip individualūs administraciniai aktai, turi būti pagrįsti ir teisėti. Juose turi būti aiškiai ir išsamiai nurodomos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės. Anot pareiškėjos, tiek pateiktame privalomajame nurodyme, tiek jo pagrindu priimtame sprendime yra glaustai pateiktos aplinkybės, tariamai lėmusios pažeidimo faktą, nėra nurodoma jokių tokio nurodymo ir sprendimo argumentų ir motyvų, neįvertintas pažeidimo pobūdis, pasekmės, padarymo aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėjos atžvilgiu priimtas neigiamas pasekmes sukeliantis privalomasis nurodymas ir sprendimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014).

Pažymėtina, kad VAĮ įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Taigi, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Privalomasis nurodymas ir jo pagrindu priimtas sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti nesilaikant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurių privaloma laikytis priimant administracinį aktą. Įvertinusi ginčijamų aktų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jie atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Ginčijami aktai yra motyvuoti, argumentuoti ir pagrįsti teisės aktų normomis, nurodoma jų apskundimo tvarka, pasirašyti įgaliotų pareigūnų. Iš ginčijamų aktų turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimti būtent tokie administraciniai aktai. Jais nebuvo sukeliama teisiškai neaiški situacija ir varžomos pareiškėjos galimybės tinkamai apginti savo teises, o tai reiškia, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nepaneigė Privalomajame nurodyme ir Sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių bei neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimti administraciniai aktai yra neteisėtas ar negaliojantis. Pareiškėjos abstraktūs argumentai, kuriais ji grindžia administracinių aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra išimtinai pareiškėjos subjektyvi, gynybinė pozicija.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. sausio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. PN11-2 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. (3.0)-AD5-1583 yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidus procedūrinių taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų ginčo aplinkybių vertinimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė