- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2-151-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02796-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
- 3.1.9.2Teismo nuobaudos skyrimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimtos civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolis V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas.Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AG-1070, kuria UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido UAB „Emilė“ turtą bei taikyti restituciją.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Acumen“ ieškinį paliko nenagrinėtą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į 2017 m. rugsėjo 21 d. paskirtą teismo posėdį niekas neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti nedalyvaujant šalys (ir trečiasis asmuo) nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė. Bylos nagrinėjimas jau du kartus buvo atidėtas, patenkinus bendrą šalių prašymą suteikti galimybę ginčą baigti taikiai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė UAB „Acumen“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priešingai, nei nurodo teismas, ieškovė 2017 m. rugsėjo 21 d. 8 val. teisme pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, kuriame nurodė, kad šalys toliau derasi dėl taikos sutarties sąlygų, atitinkamai, būtina atidėti teismo posėdį ir sudaryti galimybę šalims taikiai išspręsti ginčą.Atsiliepimuose į ieškovės atskirąjį skundą atsakovės UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo teismo spręsti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių, bei aplinkybėmis, jog į paskirtą teismo posėdį neatvyko šalys ir niekas nepareiškė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą.Apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismui buvo pateikusi prašymą atidėti teismo posėdį, kuris buvo neišnagrinėtas. Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu apeliantė nepateikė Vilniaus apygardos teisme registruoto prašymo atidėti teismo posėdį. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad tokio turinio prašymas buvo teismui pateiktas iki teismo posėdžio pradžios (CPK 178 straipsnis).Kadangi apeliantės prašymo atidėti 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdį byloje nėra, Lietuvos apeliacinis teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, 2018 m. sausio 19 d. raštu Nr. 2-151-516/2018 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas suteikti informaciją, ar 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas UAB „Acumen“ (juridinio asmens kodas 225939560) ar kitų šioje byloje dalyvaujančių asmenų (atsakovių UAB „Emilė“ (juridinio asmens kodas 302629571), UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575)) prašymas atidėti teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-745-577/2017, paskirtą 2017 m. rugsėjo 21 d., 8.15 val.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. rašte Nr. CR18 nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas tik ieškovės UAB „Emilė“ ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas atidėti teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-502-565/2017 (t. y. visiškai kitoje byloje, o ne šioje, kur priimta skundžiama nutartis). Atsakyme į Lietuvos apeliacinio teismo užklausą taip pat nurodyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 21 d. nebuvo gauta prašymų atidėti teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-745-577/2017.Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji buvo pateikusi prašymą atidėti teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-745-577/2017, paskirtą 2017 m. rugsėjo 21 d., 8.15 val., kurio teismas neišnagrinėjo, yra nepagrįstos. Tokių aplinkybių nurodymas atskirajame skunde nelaikytinas apsirikimu, todėl konstatuotina, kad jomis sąmoningai buvo siekiama suklaidinti teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktu grindžiamą procesinį sprendimą sąlygojo pačios apeliantės nerūpestingas elgesys ir pažeista CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai, nei nurodo apeliantė, skundžiama nutartis neužkerta kelio šalims kilusį jų ginčą toliau spręsti taikiai.Esant tokioms nagrinėjamoje byloje nustatytoms, pirmiau išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio palikimo nenagrinėto institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat kooperacijos principai lemia, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi visų būtinų priemonių tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat ir užkirsdamas kelią procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis). Atitinkamai ir pačios šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku parteikti teismui argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas lemia ir teismo nuobaudų, išvardintų CPK 103 straipsnyje, skyrimą, kurių taikymo tikslas – skatinti šalis kuo operatyviau atlikti procesinius veiksmus ar jiems pagal įstatymą (pagal teismo nutartis, sprendimus) tenkančias procesines pareigas. Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis). Nustatęs, kad asmuo pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ir tokius veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 12 punkte nurodytą apeliantės procesinį elgesį, konstatuoja, kad apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pateiktas atskirasis skundas yra sąmoningai grindžiamas klaidinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl atskirojo skundo teise nagrinėjamu atveju akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, o tai sudaro pagrindą paskirti baudą (CPK 95 straipsnis). Šiuo atveju piktnaudžiaujama juridinio asmens naudai ir interesais, todėl bauda skirtina apeliantei (juridiniam asmeniui), o ne atskirąjį skundą pateikusiam valdymo organui – direktorei. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos dydžio, atsižvelgia į tai, kad byloje nustatytas apeliantės piktnaudžiavimas nesukėlė materialinės žalos, tačiau jos procesinis elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, nes sąlygojo nepateisinamą teismo laiko eikvojimą svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktą atskirąjį skundą ir savarankiškai renkant duomenis apie jame išdėstytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios sąmoningai nurodytos siekiant klaidinti teismą. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016). Atsižvelgęs į nustatytą piktnaudžiavimo pobūdį, mąstą ir kitas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantei skiria 500 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Acumen“ (juridinio asmens kodas 225939560) 500 Eur (penkis šimtus eurų) dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.