Kauno apylinkės teismo nutartis

Bylos Nr. PK-3326-288/2013Proceso Nr. 1-69-3-00238-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.2; 1.2.8.2.1; 1.2.14.10; 2.9.1; 2.9.6.

2013 m. gruodžio 31 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, susipažinusi su J. K. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. teismui padavė skundą, kuriuo prašo pradėti privataus kaltinimo bylą D. P. atžvilgiu dėl jai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, šmeižimo ir/ar įžeidimo bei tyčinio turto sugadinimo. Priteisti iš D. P. 200 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl jo statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o jo skundo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus.

LR BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. Privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Pareiškėja J. K. kaltindama D. P. nusikalstamų veikų padarymu pagal LR BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. nurodo nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau D. P. kaltina ir nusikalstamų veikų padarymu pagal LR BK 154 str. 1 d. ir/ar 155 str. 1 d., t. y. šmeižimu ir/ar įžeidimu.

Šmeižtas pagal BK 154 straipsnį yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, viešame pasisakyme, laiške, oficialiame rašte ar panašiai.

Įžeidimas pagal LR BK 155 str. 1 d. žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiamą apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Todėl nagrinėjant bylas dėl šmeižimo bei įžeidimo, teismas turi įvertinti, ar kaltininko išsakyti teiginiai ar žodžiai turėjo neigiamą, nepadorų, žmogų žeminantį pobūdį, todėl privataus kaltinimo skunde būtinai turi būti nurodyta kokie teiginiai ar žodžiai buvo pavartoti.

Tačiau iš J. K. skundo turinio visiškai neaišku kokiu būdu ir kuriuo laiku, kokiais konkrečiais įžeidžiančiais žodžiais, išsireiškimais, tikrovės neatitinkančiais faktais D. P. įžeidė J. K., ir kuriuos teiginius ji laiko šmeižimu.

Skunde rašant dėl padarytos turtinės žalos ir neturtinės žalos, bendrais bruožais užsiminta apie pasireiškusį šmeižimą, jog inicijuoja įvairius patikrinimus, rašydama skundus į įvairias tarnybas bei į jos darbovietę, D. P. šmeižė ją, neva ji D. P. netinkamu elgesiu terorizuoja, apgaudinėja. Tokiu elgesiu D. P. kėsinasi į jos garbę ir orumą, menkina jos autoritetą kaimynų, jos darbdavio akivaizdoje. Taigi skunde nenurodytas laikotarpis, nenurodyta vieta kur buvo atliekami nusikalstami veiksmai (t. y. spaudoje, dokumentuose, viešai išsakant melagingus faktus, įžeidžiančio pobūdžio žodžius).

Be to, privataus kaltinimo skunde turi būti nurodyti liudytojų, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, vardai, pavardės, gyvenamoji vieta, tačiau šiame skunde tokie duomenys nenurodyti, nors pareiškėja skunde rašo, jog nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu padaryti kaimynų, darbdavio akivaizdoje.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja J. K. prašo priteisti 9000 Lt neturtinės žalos, tačiau nenurodo jokių duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nenurodo kuria iš nusikalstamų veikų yra padaryta žala.

Privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai turi būti išdėstytos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo. Nesant ar esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą.

Kadangi privataus kaltinimo byloje kaltintojo vaidmuo tenka nukentėjusiam, privalu tinkamai paruošti kreipimąsi į teismą, atitinkantį BPK 412 str. reikalavimus. J. K. skunde netiksliai ir neišsamiai nurodytos visos aplinkybės, kuo kaltinama D. P., todėl laikytina, jog J. K. skundas neatitinka privataus kaltinimo skundui keliamų reikalavimų ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui, išaiškinant pareiškėjai, jog ištaisius nurodytus trūkumus, skundas bus priimtas nagrinėti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 407 str., 412 str. 3 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K. skundą dėl D. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 1 d., 154 str., 155 str. 1 d., 187 str. 1 d. atsisakyti priimti kaip neatitinkantį LR BPK 412 str. nustatytų reikalavimų.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.