- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-5198-475/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24085-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelis Jz. G. priėmė po jo sutuoktinės J. G., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo senelis Jz. G. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas yra testamentinis Jz. G. įpėdinis. Pareiškėjas įstatymų nustatytu terminu kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, palikimo priėmimo byla buvo užvesta. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė V. T. 2017 m. rugsėjo 13 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, nes nėra apibrėžta velioniui testatoriui priklausiusi turto dalis. Nustatyta, kad velionio sutuoktinė J. G. mirė (duomenys neskelbtini) o jos ir testatoriaus Jz. G. bendrai santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas-namų valda (duomenys neskelbtini) šiuo metu ir yra paveldėtinas ginčo turtas. Po sutuoktinės mirties Jz. G. nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo , todėl notaras neturi duomenų apie mirusiosios J. G. turto – ½ dalies namų valdos (duomenys neskelbtini) – paveldėjimą. Pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes nėra kitokių duomenų apie velionės J. G. turto paveldėjimą. Pareiškėjas siekia nustatyti, kad po savo sutuoktinės J. G. mirties testatorius Jz. G. palikimą priėmė faktiškai jos turtą valdydamas. Po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) jos pergyvenęs sutuoktinis Jz. G. ir toliau liko gyventi jų bendruose namuose (duomenys neskelbtini). Jis rūpinosi pagal išgales namų valda, prižiūrėjo aplinką, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi visais buities ir namų apstatymo reikmenimis bei likusiais asmeniniais velionės atmintinais daiktais. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio prasme Jz. G. laikytinas priėmusiu palikimą faktiškai.
Nėra jokių duomenų apie tai , kad kiti asmenys būtų pretendavę paveldėti J. G. palikimą. J. G. ir Jz. G. santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – ½ dalis – gyvenamojo namo, 3 ūkinių pastatų , kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) 310/620 dalių žemės sklypo , kurio bendras plotas 0,0620 ha, Jz. G. įgijo jau po sutuoktinės J. G. mirties, iš valstybės pirko 1999 m. gruodžio 1 d., todėl tik jis vienas laikytinas žemės sklypo jam priskirtosios dalies savininku.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Turto banko atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 21-22).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė, kad J. G. ir Jz. G. susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). J. G. ir Jz. G. 1974 m. rugsėjo 13 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 322 pagrindu adresu (duomenys neskelbtini) įgijo ½ dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 1996-0035-1020, ir ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio jau po J. G. mirties, (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta mainų sutartis Nr. 16RS-925. J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). J. G. palikimą sudarė minėtas santuokoje įgytas turtas. Po J. G. mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Jz. G. ir toliau liko gyventi name adresu (duomenys neskelbtini) juo rūpinosi kaip savo mokėjo mokesčius. 1999 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P19/99-1204 pagrindu įgijo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) 310/620 dalis. Jz. G. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas A. A. yra J. G. ir Jz. G. vaikaitis. Jz. G. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą turtą paliko savo vaikaičiui A. A., kuris palikimą priėmė 2017 m. kovo 9 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė V. T. 2017 m. rugsėjo 13 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, nes nėra apibrėžta Jz. G. testatoriui priklausiusi turto, įgyto su mirusia sutuoktine J. G., dalis.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio 1993 m. spalio 30 d., priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal šiuo metu galiojančios 2000 m. liepos 18 d. redakcijos CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje pateikti įrodymai, pareiškėjo, liudytojų parodymai patvirtina, kad Jz. G. palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. G. mirties, priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 177-178, 185-186 str., 189 str., 444 str. 2 d. 8 p.).
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjo prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sutuoktinis Jz. G., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo po Jz. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.