Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", statybininkas, teistas 2019-05-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2019 m. gruodžio 21 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,46 prom. girtumo laipsnis), smurtaudamas šeimos nario - sugyventinės L. B. atžvilgiu, t. y. tyčia ranka sugriebęs nukentėjusiąją už galvos, trenkė ją į sieną, bei sudavė vieną smūgį kumščiu L. B. į dešinės pusės smilkinį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad jau 6 ar 7 metus gyvena kartu su L. B.. Tądien buvo išgėręs „bambalį“ alaus, gal buvo kiek apsvaigęs, tačiau mano, kad alkoholis įtakos konfliktui neturėjo. Juodu su nukentėjusiąja kepė miltinius blynus. Jis užsinorėjo padažo, sugyventinei tai nepatiko ir prasidėjo konfliktas. Jis bandė ją perspėti, kad ji veda jį iš kantrybės, nes taip elgtis patarė psichologinėje programoje, kurią lanko, bet konfliktas nesibaigė. Tada jis sugriebė nukentėjusiąją už gerklės ir pastūmė į sieną. Gali būti, kad ir kumščiu į veidą trenkė, jis buvo supykęs. Po to išėjo iš namų, nes pamatė, kad gali blogai viskas baigtis. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Pasikalbėjo paskui su nukentėjusiąja, atsiprašė, mano, kad ji atleido. Jis dalyvauja smurtinio elgesio programose, iš kursų daug sužinojo, stengiasi nusileisti vienas kitam, nelįsti į konfliktus. Jis dirba, prašo paskirti baudą ar nemokamų darbų, nes jei būtų paskirtas areštas, jį gali atleisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji L. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019-12-21 parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. P., gim. (duomenys neskelbtini), namuose jai gaminant maistą, išreiškus pastabą dėl faršo, šis staiga pradėjo konfliktuoti su ja, tapo agresyvus, paėmė su ranka jos galvą ir vieną kartą trenkė į virtuvės sieną (kuria ranka, negali pasakyti) ir paskui sudavė vieną smūgį su dešine ranka į dešinės pusės smilkinį, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Kartu su sugyventiniu ji gyvena 5 metus nuo 2014 metų, veda bendrą ūkį, bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Konfliktai vyksta pastoviai, 2019 metais jau buvo kviesta policija dėl smurto, buvo parašiusi pareiškimą. Šiuo metu M. P. įrašytas į probacijos tarnybos įskaitą. Apklausta papildomai 2020-01-29, patikslino, kad konflikto metu M. P. jai sugriebęs už galvos viena ranka, jos galvą trenkė į sieną. Negali pasakyti, kokia ranka jis buvo suėmęs jai už galvos, bet ji į sieną trenkėsi dešine galvos puse. Paskui dar vieną kartą jis sudavė į tą pačią galvos pusę kumščiu, tačiau negali pasakyti konkrečiai kuria ranka, greičiausiai dešine. Nuo šių veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Kurį laiką, gal tris dienas, buvo patinimas, tačiau pagal jai išduotą užduotį pas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistus ji nevyko. Taip pat po įvykio nesikreipė ir į medikus. Konflikto metu ji su M. P. buvo virtuvėje, jos dukra A. B. tuo metu buvo namuose, bet savo kambaryje. Negali pasakyti ką matė ar girdėjo dukra, tačiau kažkuriuo konflikto metu dukra atėjo į virtuvę. Konfliktai tarp jų su M. P. vykdavo ir anksčiau, jis ir smurtavo anksčiau ne vieną kartą. Supranta, kad jis galimai nepasikeis, nes po ankstesnių kartų nors ir atsiprašo, bet smurtas kartojasi (b. l. 2, 27).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl 2019 m. gruodžio 21 d. įvykio jų bute (duomenys neskelbtini), kai mama iškvietė policiją, gali paaiškinti, kad buvo jau po pietų, link vakaro, kai ji, būdama savo kambaryje, kuris yra greta virtuvės, kambario durys buvo atidarytos, virtuvės taip pat, ji išgirdo, kaip mama L. B. savo sugyventiniui M. P. pasakė, kad šis neskaniai pagamino valgyti. Kai M. P. gamino valgyti, jie abu buvo virtuvėje ir kartu gėrė alų, gėrė nedaug. Po to, kai mama pasakė, kad M. P. neskaniai pagamino, M. P. dėl to supyko ir jie pradėjo bartis, vienas kitam sakydami ir keiksmažodžius, barnis tarp jų stiprėjo ir ji iš savo kambario pažiūrėjo pro duris kas darosi. Tuo metu pamatė, kad ant mamos plaukų matosi sudužusio kiaušinio likučiai. Kaip tas kiaušinis buvo sudaužytas, ji nematė. Kadangi M. P. ji bijo, tai nesikišo ir trumpai pažiūrėjusi, vėl grįžo į savo kambarį. Kas vyksta virtuvėje, ji nežiūrėjo, tik girdėjo garsus, kaip jai tuo metu atrodė, kad gal daužoma kumščiu į stalą, bet konkrečiau nieko dėl to negali pasakyti kokie veiksmai konkrečiai buvo. Paskui išgirdo, kad mama pradėjo verkti ir skambinti policijai. M. P. tuo metu apsirengė ir išėjo iš buto. Kai atvažiavo policija, M. P. atėjo kartu su policija. Girdėjo, kad mama policijai pasakojo dėl ko įvyko konfliktas ir, kad M. P. ją mušė, bet ji nepamena ką mama pasakojo, kaip buvo mušama. Ji, kaip minėjo, nežiūrėjo, kas vyko virtuvėje, nes M. P. bijo, nors šis jos atžvilgiu niekada nėra smurtavęs fiziškai, bet M. P. ant jos šaukia, dėl to ji į mamos ir M. P. konfliktus nesikiša. Po šio įvykio matė, kad buvo guzas ant mamos galvos, negali konkretizuoti kurioje pusėje, bet kaktos šone. Mama nuo M. P. nukenčia ne pirmą kartą ir anksčiau jis yra prieš mamą pakėlęs ranką, tai yra mačiusi savo akimis ne kartą, tačiau šiuo atveju, konkrečių M. P. veiksmų ji nematė (b. l. 31-32).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant 2019 m. gruodžio 21 d. kartu su kolega Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu J. P. apie 17 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo tarnybos gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir nurodymą vykti į vietą (duomenys neskelbtini). Čia atvykus, lauke ant laiptukų prie įėjimo į laiptinę sėdėjo vyras, kuris pasakė, kad greičiausiai pagal jo sugyventinės skambutį atvyko. Jie paminėjo butą ir vyras pasakė, kad tikrai taip ir tuomet kartu su juo užėjo į butą. Užėjus į butą, jame buvo moteris, kuri papasakojo, kad ją mušė sugyventinis. Vardų pavardžių nepamena, tai yra užfiksuota vaizdinėj medžiagoj. Moters duomenys yra užfiksuoti atliekant su ja pirminius veiksmus, t. y. pildant asmens duomenų pažymą, priimant pareiškimą, apklausiant. Moteris, kiek pamena, pasakė, kad konfliktas kilo dėl maisto ir kad sugyventinis trenkė jai, lyg į veidą, o taip pat jos galvą trenkė į sieną. Kiek pamena, tuo metu ant moters veido dešinėje pusėje buvo matomas paraudimas. Kiek pamena, kai vyro paklausė kodėl jis taip elgiasi, tai šis lyg ir neneigė, kad smurtavo, lyg kažką murmėjo, kad taip reikia, ar kažkaip panašiai. Vyrą sulaikė dėl smurto artimoje aplinkoje ir pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 36-37).

Apžiūros protokole apžiūrėtas vaizdo įrašas darytas įvykio vietoje (b. l. 13-14).

Apžiūros protokole apžiūrėtas bei stenografuotas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 19-20).

Alkotesterio kvito duomenimis M. P. nustatytas 0,46 promilių girtumas (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, jis ją perspėjo, kad gali nesusitvardyti, tačiau konfliktas nesibaigė ir jis suėmęs jai už kaklo pastūmė į sieną. Gali būti, kad sudavė ir į veidą, šito neginčija. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltumą įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų bei nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Skirdamas bausmę M. P. teismas vertina nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, stadiją. Padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Prokurorė prašė sunkinančia aplinkybe pripažinti apsvaigimą nuo alkoholio. Sutiktina, kad M. P. buvo neblaivus, tačiau jam nustatytas lengvas girtumas, jis pats teigė, kad neblaivumas įtakos jo veiksmams neturėjo. Teismas, aiškindamas visas abejones kaltinamojo naudai, neturi pagrindo pripažinti, kad neblaivumas turėjo įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis jau vieną kartą teistas už tapačią veiką, ir naują veiką padarė dar nesibaigus paskirtos bausmės – 8 mėn. laisvės apribojimo su įpareigojimais vykdymo laikui (šiuo metu bausmė jau baigta vykdyti). Administracine tvarka nebaustas (b. l. 64), dirbantis.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad siūloma arešto bausmė M. P. pernelyg griežta, o geriausiai M. P. veiką, jo asmenybę ir bausmės tikslus atitiktų viena švelniausių sankcijoje nustatytų bausmių - laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė parenkama didesnė nei įstatymo nustatytas vidurkis. Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinęs tai, kad kaltininkas smurtavo prieš artimą sau asmenį, taip pat kaltinamojo patikinimą, kad dalyvavimas programose jam buvo naudingas, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsniu, 72² straipsniu kartu su bausme skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

M. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 17.40 val. (b. l. 43) iki 2019 m. gruodžio 23 d. 10.49 val. (b. l. 44) t. y. 2 paras, šis laikas įskaitomas į bausmę.

M. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-60) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais (prisegta prie bylos viršelio), – paliktina saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 ir 72² straipsniais, skirti baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigoti M. P.:

1) per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 15 MGL (750 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor bankas;

2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 17.40 val., iki 2019 m. gruodžio 23 d. 10.49 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmeną su garso įrašais, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Išaiškinti M. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.