- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- II-1770-142/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-10-02 nutarimo Nr. 3-2306/398 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotas pareigūnas, vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 d. 7 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-01-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. N12-27/05, 2009-10-02 priėmė nutarimą Nr. 3-2306/398 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nutarime nurodoma, kad per įstatymo numatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą, išnaudojus visas galimybes, nepavyko nustatyti asmens, vairavusio automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 8).
O. M. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad ji policijai pranešė, kad automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (turėtų būti valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes bylos rašytiniuose įrodymuose visur nurodomas būtent toks automobilio „Mazda“ valst. Nr., dėl to skunde nurodymas, kad automobilio „Mazda“ valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini), vertintinas rašymo apsirikimu), automobilių stovėjimo aikštelėje apgadino jos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Automobilį „Mazda“ vairavo mergina. Daug kartų ji kreipėsi į policiją, norėdama išsiaiškinti, ar surado vairuotoją, apgadinusią jos automobilį. Tačiau policija faktiškai nieko neveikė. Ji pati policijos darbuotojams pateikė tos merginos telefono numerį, kurį pati surado ir telefonu skambino. Tačiau policija, turėdama pateiktą telefono numerį, automobilio valst. Nr., žinodama tos vairuotojos pavardę ir gyvenamąją vietą, nesugebėjo pažeidėjos rasti ir nubausti. Daro išvadą, kad policija nesiekė pažeidėjos surasti ir nubausti. Policija net nepratęsė administracinei nuobaudai skirti nustatyto termino.
Į teismo posėdį nei skundą padavusi O. M., nei nutarimą priėmusios institucijos atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl nutarta bylą nagrinėti (LR ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-10-02 nutarimas Nr. 3-2306/398 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priimtas vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 d. 7 p., kuriame nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio Kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Nutarime nuosekliai aprašomi visi veiksmai, kurių ėmėsi policijos įgalioti pareigūnai, tam, kad nustatytų automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį asmenį. Surinkus įrodymus, padaryta išvada, kad automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino būtent automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodoma, kad per įstatymo numatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą, išnaudojus visas galimybes, nepavyko nustatyti asmens, vairavusio automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Toks nutarimas reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pradėta, nes sprendimas pradėti teiseną realizuojamas surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą. Asmenys, informuodami apie galimai padarytus pažeidimus, gali tik siekti, kad tokia teisena būtų pradėta, tačiau sprendimą pradėti teiseną gali priimti tik pareigūnas, turintis įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-06-04 įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 4 punktą, protokolas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus. Nenustačius pažeidimą padariusios asmens, negalima bylos teisena, nes nėra vieno iš pagrindų pažeidimo sudėties elementų – subjekto.
Byloje sprendžiama, ar policijos įgalioti pareigūnai ėmėsi visų įmanomų veiksmų pažeidimą padariusiam asmeniui nustatyti, kad būtų galima pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną per LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje administracinei nuobaudai skirti nustatytą terminą.
Nustatyta, kad apie eismo įvykį policijai pranešė apgadinto automobilio „BMW“ savininkė O. M., ji policijai nurodė jos automobilį apgadinusio automobilio markę, spalvą, valst. Nr., apibūdino automobilį vairavusią merginą (b. l. 9, 12, 14).
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad patikrinus per Vidaus reikalų ministerijos centrinę duomenų bazę, nustatyta, kad automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Ž. L.. Taip pat nustatyta, kad ji vairuodama automobilį „Mazda“ Vilniuje pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokosi Vilniaus pedagoginiame universitete. „Sodros“ duomenimis, Ž. L. niekur nedirba. Ž. L. į registruotu paštu siunčiamus šaukimus nereaguoja. Vilniaus apskr. VPK KPV patrulių rinktinės pareigūnams nuvykus Ž. L. registracijos adresu, apklausti jos nepavyko, nes namo laiptinė koduota, paskambinus į butą, durų niekas neatidarė, automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo aikštelėje nesimatė. Ž. L. buvo ieškota ir jos registruotoje gyvenamoje vietoje, t. y. Mažeikiuose, policijai pavyko apklausti tik Ž. L. tėvą, kuris paaiškino, kad Ž. L. gyvena Vilniuje, tačiau jis nežino adreso, nurodė tik telefono numerį. Telefonas buvo nuolat išjungtas. Vilniaus pedagoginio universiteto studentų registracijos vadovas 2009-09-10 paaiškino, kad Ž. L. universitete nesimoko. Kelių policijos pareigūnai buvo informuoti dėl automobilio „Mazda“ sustabdymo bei Ž. L. sulaikymo, tačiau automobilio ir pilietės surasti nepavyko.
Patikrinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, ir teisme apklausus liudytojus policijos pareigūnus L. S. ir A. M., nustatyta, kad ne visos nutarime nurodomos aplinkybės yra pagrįstos, t. y. nepagrįsta išvada, kam priklauso automobilis „Mazda“. Byloje yra iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės paimta informacija, kad automobilio „Mazda“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 31), o ne Ž. L., kaip kad nurodoma skundžiamame nutarime. Apie tai, kad dukra Ž. L. vairuotoja motinai priklausantį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė ir Ž. L. tėvas (b. l. 29). Tai reiškia, kad automobilio savininkė nebuvo apklausta ir policijos įgaliotas pareigūnas nepasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis pareikalauti iš transporto priemonės savininko duomenų apie asmenį tam tikru metu valdžiusį ar naudojusį transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, kaip tai yra numatyta KET 32.1 punkte ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Šiose teisės normose nurodoma, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja bei privalo policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šių duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Dėl to darytina išvada, kad įgaliotas policijos pareigūnas nesiėmė visų įmanomų galimybių pažeidimą padariusiam asmeniui nustatyti, kad būtų galima pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, apie kurį policijai pranešė O. M.. Ši aplinkybė gali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą.
Tačiau byloje svarbi yra kita aplinkybė, dėl kurios administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl eismo įvykio negali būti pradėta.
Eismo įvykis, kurio metu automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mindaugo d. 11, Vilniuje, automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, važiuodama iš stovėjimo vietos, kliudė greta stovėjusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas 2009-04-05 apie 17.45 val. (b. l. 9-10, 12, 14). Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo galėjo būti išnagrinėta ir administracinė nuobauda dėl eismo įvykio kaltam asmeniui galėjo būti paskirta iki 2009-10-05, nes LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šiuo metu šis terminas jau yra pasibaigęs.
Dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo teisena dėl eismo įvykio nebuvo pradėta (iki 2009-10-05 nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes nenustatytas pažeidimą padaręs asmuo), įgaliotas pareigūnas neturėjo jokio teisinio pagrindo pratęsti LR ATPK 35 straipsnyje numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino, nes administracinės nuobaudos skyrimo terminai gali būti pratęsiami tik pradėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Darydamas tokias išvadas teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėje byloje Nr. N12-27/05, nes tą daryti teismą įpareigoja Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis. Jei per administracinei nuobaudai skirti nustatytą laiką net nėra priimamas sprendimas pradėti procesą, tai vėlesnis proceso pradėjimas ir bylos sprendimas prieštarautų įstatymui. Vadovaujantis LR ATPK 250 straipsnio 7 punkto nuostata, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebegali būti pradėta.
Dėl to nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgalioto pareigūno 2009-10-02 priimtą nutarimą Nr. 3-2306/398.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnio 1 dalis numato subjektus, kurie, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl kaltininko padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Dėl to skundžiamame nutarime nurodymas, kad žalos atlyginimo klausimas spręstinas civiline tvarka, yra teisėtas ir pagrįstas.
O. M. išaiškintina, kad dėl nustatytų pareigūnų padarytų pažeidimų atliekant tyrimą gali būti paduodamas skundas aukštesniam pareigūno vadovui pagal pavaldumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgalioto pareigūno 2009-10-02 priimtą nutarimą Nr. 3-2306/398 administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti palikti nepakeistą ir O. M. skundo nepatenkinti.
Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.