Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) 7 klasėje, nevedęs, teistas:

1. 2013 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., skirta bausmė – 9 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus, bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų;

2. 2013 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., skirta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1d. 1b p., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė N. V. paskirta – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

3. 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. bei BK 22 str. 2 d., 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtos bausmės subendrintos su 2013 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis N. V. 2013 m. balandžio 21 d., 22 val. 17 min., Kaune, Olandų g., ties namu Nr. 6, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turėdamas išankstinį sumanymą apiplėšti nukentėjusįjį A. K., panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas nukentėjusiajam du smūgius kumščiu į veidą ir jį pargriaudamas ant žemės, taip padarydamas jam odos nubrozdinimus veide, dešinėje momeninėje srityje, kairėje rankoje, kojose, poodines kraujosruvas veide, dešinėje rankoje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pareikalavo jo duoti 10 litų, kai tuo tarpu asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus kraustė iš rankų išplėštą A. K. rankinę ir maišą, tačiau nieko vertingo neradę, abu pasišalino.

Kaltinamasis N. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. balandžio 21 d., 22 val. 17 min., jis su E. M. ėjo nakvoti pas jo močiutę. Eidami jie pamatė nukentėjusįjį A. K., palaukė, kol šis nueis iki Olandų gatvės ir ten jį užpuolė. Jis prie nukentėjusiojo priėjo iš nugaros ir, turėdamas tikslą apvogti, du kartus sudavė jam į galvos sritį. Kartu su E. M. reikalavo iš A. K. 10 litų, nuplėšė rankinę nuo nukentėjusiojo peties, tačiau ten nieko nebuvo, todėl iš nukentėjusiojo nieko nepagrobė. Jis palikęs iš nukentėjusiojo rankų išplėštą rankinę, iš įvykio vietos pasišalino. Taip pasielgė todėl, kad reikėjo pinigų. Savo poelgį vertina blogai, dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. V. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais:

- nukentėjusiojo A. K. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. balandžio 21 d., apie 22 val. 17 min., jam grįžtant namo Olandų gatve, prie bažnyčios jį užpuolė du jaunuoliai. Vienas vyresnis - apie 15 m. amžiaus, trenkė jam iš nugaros į galvos sritį, pataikydamas į dešinį skruostą, nuo smūgio parkrito, ir tai jam sukėlė fizinį skausmą. Nuo smūgio jis krito ant žemės ir išsinarino dešinį petį, kas taip pat sukėlė fizinį skausmą. Tas vaikinas užgulė jį, o kitas nuplėšė rankinuką. Pamatę, kad jame nėra pinigų, pasakė, kad jiems duotų 10 litų. Tai sakė vyresnis vaikinas. Jam stojantis jam dar kartą buvo suduota į veido sritį. Po to jie pabėgo. Įvykio metu niekas nedingo, jam buvo sudaužyti akiniai, kurių vertė 370 litų, suplėšyta rankinė, kurios vertė 35 litai. Vaistams išleido 150 litų, taksistui – 25 litus. Iš viso padaryta 580 litų turtinė žala ir 100 000 litų neturtinė žala (1t. 16-17, 18-19, 21-22 b.l.);

- liudytojo E. M. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis gyveno Kauno vaikų globos namuose, bet 2013 m. nuo pavasario buvo pabėgęs, nakvodavo, kur papuolė, daug bendravo su N. V.. Tuo laikotarpiu, pavasarį, dar buvo mokslo metai, vakare jis su N. V. nuo Šančių pagrindinės gatvės – Juozapavičiaus pr., N. V. siūlymu, pasekė senį su akiniais. Senis ant peties nešėsi kažkokią tašę. N. V. pasiūlė jį apiplėšti. N. V. prisigretinęs sudavė seniui smūgį ranka, senis parkrito. Jis pats nuo senio peties nuplėšė tašę, juodos spalvos su juoda rankena, ją kraustė, bet nieko gero nerado ir nepaėmė. Ar tas senis dar turėjo kokią kitą tašę - nepamena. N. V. dar reikalavo to senio duoti pinigų. Jie iš to senio nieko nepavogė, tik N. V. mušdamas sudaužė jam akinius (1 t. 52-53 b.l.);

- 2013 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog įvykio vieta yra teritorija, esanti prie namo adresu Olandų g. 6, Kaune (1 t. 10-13 b.l.);

- 2013 m. liepos 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis A. K. iš jam pateiktų keturių vaikinų nuotraukų nurodė, jog nuotraukose, pažymėtose numeriais 1 ir 3, nufotografuoti vaikinai iš kūno sudėjimo, amžiaus, plaukų jam panašūs į Nerijų (1 t. 27- 29 b.l. );

- 2013 m. rugsėjo 3 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis A. K. savo iniciatyva pateikė vyrišką juodą suplėšytą rankinę, žalią medžiaginį maišą, sulaužytus akinius regėjimui gerinti (1 t. 63 b.l.);

- 2013 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėjus nukentėjusiojo pateiktus daiktus, matyti, kad vyriška juoda medžiaginė rankinė yra smarkiai padėvėta, trijų skyrių, užsegama plastikiniais juodais užtrauktukais, kurie keliose vietose pairę, vienoje vietoje apie 5 cm susiūti, rankinė perplėšta į dvi dalis. Žalias medžiaginis maišas pirkiniams – smarkiai padėvėtas, nesuplėšytas. Akiniai regėjimui gerinti – metalinis pilkos spalvos rėmelis perlūžęs į dvi dalis. Viena dalis likusi su stiklu, ant šios dalies rėmelio dviejose vietose matyti užrašas „Leonardo“, kita rėmelio dalis be stiklo, abi dalys sulankstytos (1 t. 64-66 b.l.);

- 2013 m. rugsėjo 3 d. daiktų ir vertybių grąžinimo protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusiojo A. K. pateikti daiktai – vyriška juoda suplėšyta rankinė, žalias medžiaginis maišas, sulaužyti akiniai regėjimui gerinti, grąžinti savininkui A. K. (1 t. 67 b.l.);

- 2013 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 61053/13 (02), iš kurios matyti, jog A. K. konstatuota odos nubrozdinimai veide, dešinėje momeninėje srityje, kairėje rankoje, kojose, poodinės kraujosruvas veide, dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis 11-os ar daugiau smūgių pasekoje, galimai 2013 m. balandžio 21 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti sudavus tiesioginius smūgius, o kai kurie iš jų, kaip odos nubrozdinimai kojose, kairėje rankoje galėjo gautis ir nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 69-70 b.l.);

- 2013 m. balandžio 21 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, iš kurios matyti, jog 2013 m. balandžio 21 d. 22 val. 24 min. buvo gautas pranešimas apie sumuštą 68 metų amžiaus vyrą, tai yra nukentėjusįjį A. K.. Jam buvo konstatuotas galvos sumušimas (1t. 75-76 b.l.);

- nukentėjusiojo A. K. asmens sveikatos istorijos išrašų kopijomis, iš kurių matyti, jog 2013 m. balandžio 22 d. jis buvo konsultuotas okulisto, konstatuota viršutinio dešinio voko hematoma, apatinis vokas paburkęs, pora nedidelių paviršinių nubrozdinimų (1t. 80-83 b. l.).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis N. V., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiojo A. K., sudavė šiam du kartus į galvos sritį ir jį pargriovė, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pareikalavo iš pastarojo 10 litų, kai tuo metu kartu su kaltinamuoju buvęs asmuo kraustė iš rankų išplėštą A. K. rankinę ir maišą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tarp nukentėjusiajam priklausančių daiktų nieko vertingo nerado ir iš įvykio vietos pasišalino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, jog naudoja fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą, jam nepriklausantį turtą, suvokė, jog dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patirs fizinę ir turtinę žalą ir tokių padarinių siekė. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo 15 metų, tai yra jau sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už jo padarytą nusikaltimą (BK 13 str. 2 d.).

Taigi kaltinamojo N. V. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Kadangi kaltinamasis N. V. nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis N. V. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis yra 15 metų amžiaus, teistas (1 t. 141-144, 151-159 b.l.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 140 b.l.). Vaikų gerovės centro „Pastogė“ duomenimis, N. V. šioje įstaigoje buvo globojamas 2004 m. ir 2009-2010 m., elgėsi problematiškai, turėjo emocijų ir elgesio sutrikimų, kartais savavališkai pasišalindavo iš įstaigos, gadindavo inventorių, buvo apgyvendintas Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namuose, vėliau jį globojo močiutė M. M. (1 t. 112 b.l.). Kauno „Žiburio“ mokyklos rašte nurodyta, jog N. V. į mokyklą buvo atėjęs tik 3 dienas, jo motina su mokykla nebendradarbiavo, sūnumi nesirūpino, mokyklos administracijos duomenimis, nepilnametis daugiau gyvena gatvėje, nei jo motinos namuose (1t. 113 b.l.). Švėkšnos specialiosios mokyklos charakterizuojamas kaip neturintis mokymosi motyvacijos, pamokų metu trukdantis mokytojams ir mokiniams, agresyvus, nuolat naudojantis fizinę ir verbalinę agresiją ne tik prieš vaikus, bet ir suaugusius, skriaudžiantis už save fiziškai silpnesnius vaikus (114-115 b.l.). Iš Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos pateiktos kaltinamojo N. V. charakteristikos matyti, jog jis apibūdinamas kaip neturinis mokymosi motyvacijos, praleidinėjantis pamokas be pateisinančių priežasčių, nekultūringas, nedrausmingas, nuolat nepasiruošęs pamokoms, neatliekantis užduočių, neprognozuojamo elgesio (1 t. 116 b.l.). Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos charakterizuojamas kaip negalintis ilgai sukoncentruoti dėmesio, dažnai vėluojantis į pamokas ar jas praleidžiantis, trukdantis mokytis kitiems mokiniams, nenoriai bendraujantis su psichologe ir socialine pedagoge (1t. 117, 188 b.l.). Iš Kauno savivaldybės vaikų globos namų pateiktos informacijos matyti, jog N. V. turi žemą mokymosi motyvaciją, blogai lanko mokyklą, savavališkai išeina iš globos namų, yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, kaltinamuoju rūpinasi ir su juo bendrauja močiutė, leidžia su ja savaitgalius ir atostogas, tarpusavio santykiai geri (1t. 120 b.l.). Kauno Vaižganto vidurinės mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip judrus, užsispyręs vaikas, nuolat sukeldavęs konfliktines situacijas, nedrausmingas, agresyvus (1t. 121 b.l.). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, jog N. V. mama J. V. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko nepriežiūros Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje registruota nuo 2011 m., tėvas V. V. dėl vaiko nepriežiūros registruotas nuo 2009 m. Kaltinamasis gyvena su motina, šeimos gyvenimo sąlygos blogos, buitis skurdi, J. V. gyvena iš atsitiktinių uždarbių, epizodiškai girtauja, tačiau stengiasi atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio. 2004 m. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2011 m. vasario 18 d. N. V. buvo laikinai globojamas Vaikų gerovės centre „Pastogė“ ir Kauno savivaldybės vaikų globos namuose. 2003 m. – 2012 m. J. V. 26 kartus taikytos administracinio poveikio priemonės pagal ATPK 181 str. dėl sūnaus daromų pažeidimų – vagiliavimo parduotuvėse, valkatavimo, svaiginimosi, smurto prieš kitus asmenis. Kaltinamasis Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos vaikų grupės apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2011 m. Jis yra žinomas kaip delinkventinio elgesio vaikas, sistemingai nelankantis mokyklos, nuolat darantis nusikalstamas veikas, vartojantis nelegalias psichotropines medžiagas, turintis priklausomybę nuo klijų uostymo. Jam buvo teikta psichologinė ir socialinė pagalba, tačiau teigiamų pokyčių jo elgesyje nebuvo pasiekta (1t. 135-137 b.l.). Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados duomenimis, N. V. yra įtrauktas į policiją dominančių vaikų apskaitą už įvairius administracinius teisės pažeidimus (1 t. 139 b.l.).

Kaltinamasis N. V. įrašytas į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro priežiūros, dispanserinę grupę nuo 2012 m. birželio 6 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakias medžiagas (1t. 130 b.l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2013 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvadoje Nr. 104MS-242 nurodyta, jog N. V. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1t. 125 b.l.).

Kaltinamojo N. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į neigiamus kaltinamojo N. V. socialinius bruožus, į tai, jog būdamas jauno amžiaus jau yra teisiamas ketvirtą kartą, už jo daromus administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir smulkias vagystes, kaltinamojo motina buvo bausta net 26 kartus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra neigiamai charakterizuojamas, nelanko mokyklos, jam teikta socialinė ir psichologinė pagalba jo elgesio nepakeitė, kaltinamajam N. V. skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu yra nepilnametis, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė geranoriškai parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, jam skirtina laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į laisvės atėmimo bausmės skyrimo nepilnamečiui taisykles (BK 91 str. 3 d.).

Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis N. V. kaltu prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ str., 1 d., 2 d. jam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė už aukščiau paminėtą padarytą nusikaltimą sumažinama vienu trečdaliu.

Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis N. V. buvo nuteistas 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris, įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 16 d., todėl šiuo nuosprendžiu skiriama vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., subendrintina su 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Neturtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d.).

<...> Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoją teismą atsižvelgti į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jam iš kaltinamojo N. V. 580 litų turtinei ir 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti (1 t. 25 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas civilinį ieškinį palaikė, tačiau sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 50 000 litų ir teismui paaiškino, jog 580 litų turtinę žalą sudaro nusikaltimo metu visiškai sugadinti akiniai, kurie kainavo apie 370 litų, taip pat jam teko įsigyti ir naujus akinius. Be to, buvo suplėšytas jo krepšys, kurio vertė – 35 litai, apie 150 litų išleido vaistams, 25 litus sumokėjo taksi paslaugoms, kadangi dėl šio įvykio buvo nuvežtas į Kauno klinikas ir jam reikėjo grįžti į namus. Jis taip pat paaiškino, jog dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus – jam dvi savaites po įvykio skaudėjo galvą, buvo apkurtęs 4 dienas, buvo sutrikęs regėjimas, taip pat pradėjo kankinti nemiga, nežinojo, kuo jam padaryti sužalojimai baigsis ateityje, kadangi serga odos vėžiu ir viena įvykio metu padaryta žaizda negyja, galvojo, kad apaks, tačiau šiuo metu jaučiasi gerai, tik turi problemų su akimi.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant turtinės žalos dydžio pagrįstumą, pažymėtina, jog nors nukentėjusysis nėra teismui pateikęs tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydį, tačiau jo duoti teismui parodymai dėl prarastų daiktų verčių ir turėtų išlaidų nekelia teismui abejonių. Iš ištirtų įrodymų nustatyta, kad dėl kaltinamojo N. V. neteisėtų veiksmų, panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, jis buvo sužalotas, dėl ko buvo priverstas vartoti vaistus, be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog buvo sugadinti jam priklausantys daiktai – sulaužyti akiniai, suplėšytas jo krepšys, šių daiktų vertė, teismo nuomone, yra protinga ir atitinka realią ir rinkoje esančią analogiškų daiktų pardavimo kainą. Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. V. ir jo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė J. V. dėl civilinio ieškinio ir turtinės žalos dydžio neprieštaravo, todėl įvertinus tai kas išdėstyta aukščiau, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, į nukentėjusiojo teisėtų interesų užtikrinimo principą, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. priteistina iš kaltinamojo N. V. 580 litų kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 44 str. 10 p., CK 6.263 str. 2 d., 6. 246 str., 6. 249 str.).

Taip pat teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo N. V. neteisėtų veiksmų – nukentėjusiojo užpuolimo, siekiant pagrobti jam priklausantį turtą, suduotų smūgių, dėl ko pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (1t. 70 b.l.), nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimą, jautė stresą, netikrumą dėl ateities. Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala, susijusi su dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, fiziniu skausmu (CK 6. 250 str. 1 d.).

Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis N. V. yra jauno amžiaus, nedirbantis, nukentėjusiojo A. K. fizinei sveikatai padaryti sužalojimai nebuvo ilgalaikiai, pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu padaryto kūno sužalojimai jau yra sugiję, duomenų apie galimas ilgalaikes pasekmes teismui nepateikė, todėl, atsižvelgiant nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, taip pat ir į valstybėje esamą pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo A. K. reikalaujamas priteisti 50 000 litų neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2 000 litų, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo N. V..

CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis N. V. yra nepilnametis (15 metų amžiaus), jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, aukščiau minėtos sumos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. priteistinos iš kaltinamojo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų J. V. ir V. V. solidariai, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų vaikas - kaltinamasis N. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Byloje taip pat yra pareikštas civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t. 31 b.l.), kuriuo prašoma priteisti civiliniam ieškovui – Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo N. V. 194,18 litų turtinei žalai atlyginti už nukentėjusio asmens gydymą. Kaltinamasis N. V. bei jo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė J. V. dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais (1t. 32-34 b.l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo N. V. 194,18 litų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai civiliniam ieškovui turtinei žalai atlyginti, minėta suma priteistina iš kaltinamojo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų J. V. ir V. V. solidariai, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų vaikas - kaltinamasis N. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d., 6.276 str. 2d., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

N. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. V. paskirti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu N. V. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrinti su 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę N. V. paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo – A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš N. V., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš jo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų J. V. ir V. V. solidariai 580 (penkis šimtus aštuoniasdešimt) litų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir 2 000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimui, nustatant, kad ši atstovų pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai jų vaikas - kaltinamasis N. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT087300010076379652, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš N. V., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš jo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų J. V. ir V. V. solidariai 194,18 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus 18 ct) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui, nustatant, kad ši atstovų pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai jų vaikas - kaltinamasis N. V. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.