Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine bausme – laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 23 d. Bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 23 d. ½ paskirtos bausmės nuteistasis atliko – 2022 m. spalio 23 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d. – 2 metai 5 mėnesiai 16 dienų.

Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad D. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, galima įžvelgti teigiamą pokytį nuostatose į darbą – Pravieniškių kalėjime pradėjo vykdyti individualią veiklą įkalinimo įstaigoje (šiuo metu užsakymų negauna), lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas, pateikė šį faktą patvirtinančią pažymą, deda pastangas spręsti finansinius sunkumus. Bausmės atlikimo pradžioje 1 kartą baustas, tačiau nuo 2019 m. stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, ne kartą skatintas už gerą elgesį, mokymąsi. Vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones (savanoriškai moka antstoliui, mokosi, dalyvavo pozityvaus užimtumo pataisos priemonėse), vykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. D. P. periodiškai yra leidžiama išvykti į namus aplankyti artimųjų, pažeidimų nenustatyta. Taigi, minėtų nuteistojo iniciatyvų bei vykdytų socialinės reabilitacijos priemonių pagalba buvo siekiama valdyti aktualius kriminogeninius poreikius (b. l. 2-4).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui 2024 m. vasario 19 d. pateikus Vilniaus miesto apylinkės teismui tvirtinti Komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. RV-25-467, 2024 m. vasario 21 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro skundas dėl minėto nutarimo, kuriuo prašoma atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. RV-25-467 taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistasis D. P. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau tai yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. D. P. paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 2 metai 5 mėnesiai 16 dienų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Prokuroro manymu, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Lygtinai paleidus nuteistąjį D. P. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Teigiama D. P. charakteristika (6 kartus skatintas) tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau svarbu ir tai, jis yra baustas drausmine tvarka. D. P. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų ir prokuroras pilnai sutinka su dviejų Komisijos narių atskiromis nuomonėmis ir argumentais dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Šiems komisijos nariams pagrįstai kilo abejonės dėl to, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali ir turi būti vertinama kaip akivaizdi (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas tvirtintinas, prokuroro skundas atmestinas.

BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kurio esmė, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti D. P. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte: jis faktiškai yra atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau Komisijos vertinimu, nuteistasis daro pažangą valdant nusikalstamo elgesio riziką. Tai neabejotinai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam klausimą.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš Komisijos išvados ir socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. P. iš viso per savo gyvenimą yra teistas 5 kartus, terminuotą įkalinimo bausmę atlieka antrą kartą (2017 m. atliko arešto bausmę). Pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė 19 metų, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Teismo nuosprendyje ir interviu metu nuteistasis savo kaltę pripažįsta, gailisi. Dabartinis D. P. teisės pažeidimas nėra nusikalstamo elgesio modelio dalis, kadangi jo padarytos nusikalstamos veikos yra skirtingo pobūdžio ir motyvacijos. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Komisijos teigimu, bausmės atlikimo metu nuteistasis pasižymėjo pakankamai disciplinuotu elgesiu, nustatytą tvarką pažeidė tik vieną kartą (2019 m. kovo 14 d. baustas Šiaulių TI už nustatytos tvarkos nesilaikymą (sulaužė stalo teniso raketę)). Už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo 6 kartus skatintas, nuteistajam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus, jų metu pažeidimų nefiksuota.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijo dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo ir dailidės profesinę kvalifikaciją, rodė iniciatyvą įsidarbinti, įdarbintas nebuvo tik dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymu nuteistajam buvo leista užsiimti individualia veikla (apželdinimo projektų kūrimu). Po perkėlimo į Vilniaus kalėjimą individualios veiklos vykdymą nutraukė, nes negauna užsakymų, kuriuos anksčiau jam atveždavo žmona atminties laikmenoje. Po gimdymo žmona pas jį atvažiuoti negali, nes augina ir prižiūri du mažus vaikus. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Nuteistojo nuostatos į darbą vertinamos kaip teigiamos.

Neigiamai nuteistojo praeitį charakterizuoja tai, kad jis turi vos 1,5 metų darbinę praeitį laisvėje. Iki įkalinimo jis nei mokėsi (buvo baigęs tik 9 klases), nei nuosekliai dirbo. Tačiau laisvės atėmimo bausmės metu jis įgijo net dvi specialybes – dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo ir dailidės, mokosi trečiosios – suvirintojo. Įgijo vidurinį išsilavinimą, taigi įkalinimo laiką nuteistasis skyrė pozityviai ir prasmingai veiklai. Net kelis kartus kreipėsi dėl galimybės būti įdarbintam, bet jam buvo atsakyta dėl darbo vietų stokos. Nepavykus įsidarbinti įkalinimo vietoje, registravo individualią veiklą ir stengėsi pritaikyti įgytas žinias užsiimdamas apželdinimo projektų rengimu. Turi sutartą darbo vietą laisvėje.

Prokuroras akcentuoja aplinkybę, kad D. P. yra teistas net 5 kartus, tačiau teismas pažymi, kad visos jo praeityje padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi savo pobūdžiu. Jis teistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (už vaiko nugirdymą), BK 227 straipsnio 2 dalį (papirkimą), 138 straipsnio 1 dalį (nesunkų sveikatos sutrikdymą), 281 straipsnio 5 dalį – eismo įvykio sukėlimą, kurio metu žuvo žmogus, ir 260 straipsnio 2 dalį (disponavimą dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų tikslu platinti). Visos šios veikos labai skiriasi tiek savo sunkumu (nuo neatsargios iki sunkios), tiek savo pobūdžiu. Nei viena jų nėra nusikalstamo elgesio modelio dalis. Jos rodo ganėtinai nebrandų ir impulsyvų kaltinamojo elgesį praeityje, pasižymintį elgesio struktūros stoka, nesugebėjimu vengti rizikingų situacijų, apsvarstyti savo elgesio pasekmes, tačiau ne nuoseklią nuostatą laikytis nusikalstamo gyvenimo būdo ir lėšų pragyvenimui siekti neteisėtais būdais. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad vertinant nuteistojo vertybines nuostatas išskirtinai asocialių tendencijų nepastebima. Jis motyvuotas vykdyti jam keliamus reikalavimus, laikosi nustatytos tvarkos, vienintelis drausmės pažeidimas fiksuotas prieš penkerius metus ir daugiau pažeidimų fiksuota nebuvo. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo stebima jokių kriminalinės subkultūros palaikymo apraiškų nuteistojo elgesyje.

Dabartiniu metu nuteistasis išreiškia motyvaciją vykdyti jam keliamus reikalavimus, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu laikosi nustatytos tvarkos, kartą baustas, 6 kartus skatintas. Asmuo išreiškia poreikį gyventi socialiai priimtinais būdais. Pagal išgales dengia turimus įsiskolinimus. Išlaikė artimus ir šiltus ryšius su artimaisiais, tad laisvėje turės jų moralinį ir materialinį palaikymą. Su dabartine gyvenimo drauge turi du mažamečius vaikus, poreikis rūpintis šeima skatins atsiriboti nuo neigiamos aplinkos ir vengti rizikingų situacijų ir socialiai nepageidautino elgesio.

Vertinant šių aplinkybių visumą, teismui nekyla abejonių, kad laisvėje D. P. neturėtų patirti didelių sunkumų sėkmingai adaptuotis. Asmuo turi reikšmingų finansinių įsipareigojimų, kurie yra padarytų nusikalstamų veikų pasekmė, tačiau tikimybė atlyginti priteistą žalą yra didesnė D. P. turint galimybę dirbti ir ieškoti geresnio uždarbio laisvėje.

Teismui nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo noras dirbti ir gyventi socialų gyvenimą laisvėje yra deklaratyvus. D. P. įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinių kvalifikacijų, turi užtikrintą gyvenamą vietą, žadamą ilgalaikio darbo vietą, palaiko gerus tarpusavio ryšius su savo artimaisiais. Šių veiksnių visuma yra geras ir patikimas pagrindas naujo, visuomenės interesus atitinkančio gyvenimo pradžiai ir teismas linkęs nuteistajam suteikti galimybę įrodyti, kad jis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime ir gali laisvėje laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų.

Atsižvelgiant į aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo teigiamą požiūrį į darbą ir ateities tikslus, motyvaciją nebedaryti teisės pažeidimų, darytina išvada, kad nuteistais atitinka tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistojo elgesys pataisos atlikimo vietoje leidžia manyti, jog nuteistasis yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą ir gali būti paleistas lygtinai. Nuteistojo dedamos pastangos geram elgesiui leidžia manyti, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis taps pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Visa tai leidžia pritarti Komisijos nuomonei, kad D. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės mažiau struktūrizuotoje aplinkoje.

Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jo atžvilgiu bus taikomi probacijos tarnybos nustatyti įpareigojimai, nepateisinęs teismo pasitikėjimo ir pažeidęs jam nustatytas sąlygas nuteistasis bus grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, ši nuostata nepažeista, atsižvelgiant į tai, kad D. P. atliko didesniąją dalį (5 metus 2 mėnesius) iš paskirtos jam 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos nutarimas taikyti D. P. lygtinį paleidimą tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. RV-25-467 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.