Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-442-767/2012

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-12-05
Bylos Nr.: 2-442-767/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00148-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Šiukštienė
Ieškovas: A. V.
Trečiasis asmuo: AB SEB Vilniaus bankui
Išvadą teikia: Radviliškio rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai: Anatolij Šichovcov

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-442-767/2012Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00148-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 116.4 (S)

RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 5 d.Radviliškis

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Šiukštienė,sekretoriaujant Vidai Mušeikytei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,institucijos teikiančios išvadą atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį ir patikslintą

ieškinį D. V., trečiajam asmeniui AB SEB Vilniaus bankui, institucijai teikiančiai išvadą Radviliškio rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) A. rajono CMS, akto įrašo Nr. 83. Santuokos metu gimė sūnus N. V., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė prašo nutraukti santuoką tarp ieškovės A. Č. (V.) ir atsakovo D. V. dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovė prašo grąžinti jai ikisantuokinę pavardę – Č.; padalinti santuokoje įgytą turtą; nustatyti nepilnamečio sūnaus N. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina A. V. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo D. V. nepilnamečio sūnaus N. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2012-01-01 iki jo pilnametystės (iki 2024-01-05); vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; šią sprendimo dalį prašo vykdyti skubiai; priteisti iš atsakovo skolą už vaiko išlaikymą nuo 2010-08-01 iki 2012-01-01 už septyniolika mėnesių 5100 Lt sumoje, skaičiuojant vaiko išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; kadangi yra darbinga, išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko visiškai ir pareiškė, kad ieškovės nurodyta skyrybų priežastis neatitinka tikrovės, kai kurių ieškinyje nurodytų daiktų iš vis nėra, likusių ieškinyje nurodytų daiktų vertė neatitinka tikrovės, už ieškinyje nurodytus pastatus atsakovas nesutinka mokėti bankui vienas, ieškovės nurodyta išlaikymo suma yra per didelė (b.l. 37).

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo (b.l. 26-27) nurodė, kad nepilnametis N. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina A. V.. Atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, neaugina jo, neteikia jam išlaikymo. Ieškovės šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyriuje nėra gauta pranešimų dėl ieškovės netinkamo elgesio nepilnamečio sūnus atžvilgiu. Todėl, atsižvelgiant į nustatytus faktus, vaiko interesus, neprieštarauja, kad nepilnamečio N. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. V.. Dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo ir skolos už vaiko išlaikymą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pasisakys teismo posėdžio metu, po visų įrodymų ištyrimo.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo AB SEB Vilniaus bankas atsiliepime į ieškinį (b.l. 28) pareiškė, kad ieškovės A. V. ir atsakovo D. V. atsakomybė už visą kredito grąžinimą pagal 2007-08-17 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo turi likti solidari. AB SEB bankas taip pat pažymi, kad pagal 2010-07-13 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. V. yra suteikęs 1003,90 Lt kreditą, kurio likutis 2012-02-09 dienai sudaro 848,31 Lt. Todėl ieškinio reikalavimai tikslintini, nurodant, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo bendras prievoles ne tik pagal 2007-08-17 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir pagal 2010-07-13 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė A. V. į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdį yra pranešta tinkamai.

Atsakovas D. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai.

Trečiojo asmens AB SEB Vilniaus banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdį yra pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas A. Šichovcov patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir prašo tenkinti. Paaiškino, kad iš pradžių šeima gyveno U. nuomojamame bute, paskui, paėmę paskolą, nusipirko namą K. kaime. Prasidėjo konfliktai, nes atsakovas buvo neištikimas, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, smurtauti. Ieškovė grįžo gyventi pas senelius į (duomenys neskelbtini). Vaiko atsakovas jai išlaikyti nepadeda. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes atsakovas vaiku nesirūpina, išlaikyti nepadeda, vartoja alkoholį, vaikui su juo gyventi būtų nesaugu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiks vaiko interesus. Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis nustatomas proporcingai vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepadeda išlaikyti sūnaus, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pagal apskaičiavimą ieškovė skiria vaikui apie 600 Lt kas mėnesį. Tai mažesnė suma, nei nustatyta LR CK 6 knygoje, kuri numato, kad išlaikymo suma turi būti lygi vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui. Jos toks reikalavimas pagrįstas. Išlaidas vaiko išlaikymui sudaro maistas - 300 Lt, vitaminams - 60 Lt, rūbams - 50 Lt, higienos priemonėms - 50 Lt, ugdymui - 50 Lt, elektrai - 30 Lt, kitoms išlaidoms apie 60 Lt. Tėvai turi lygias teises ir pareigas, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 300 Lt vaiko išlaikymui nuo 2012-01-01. Prašo priteisti skolą nuo 2010-08-01, nes nuo tada atsakovas vaiko išlaikyti nepadeda. Prašo įsiskolinimą priteisti už 17 mėnesių 5100 Lt sumoje. Paskola lieka kaip sutarta su banku. Turtą pasidalino, kaip nurodyta ieškinyje. Kai pateikė ieškinį 2012 m. sausio mėnesį, ieškovė dar gyveno Radviliškio m., jos pajamų šaltinis buvo tiktai socialinė išmoka 50 Lt sumoje, tokią pažymą pateikė teismui. Vaiką padėjo išlaikyti jos seneliai, kurie yra liudytojai. Šiuo metu pateikti duomenų apie gaunamas ieškovės pajamas negali, ji tuo nepasirūpino. Jos pajamos ganėtinos, kad būtų galima išlaikyti ir save, ir vaiką. Kad atsakovas smurtavo, girtavo, į policiją ieškovė nesikreipė, rašytinių įrodymų apie tai nėra. Kiek jam žinoma, ieškovė viena išvykusi į užsienį, o ne su kitu asmeniu.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. Č. paaiškino, kad ieškovė yra jos anūkė. Su atsakovu anūkė kartu nebegyvena nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Anūkė pas ją atsikraustė su vaiku rugpjūčio 25 d. Ji su vyru nesutaria dėl skirtingų charakterių, jis agresyvus, ji labai švelni, jautri moteris. Per tris metus atsakovas davė 300 Lt vaikui, kai ji pati paprašė. Šiais metais davė 20 Lt ir 10 Lt. Su vaiku tėvas bendrauja telefonu, tik materialiai nepadeda. Ar D. V. turi darbą, nežino. Ieškovė yra išvykusi į užsienį. Ji gauna minimumą. Dirba fabrike, o kiek atlyginimo tiksliai gauna, negali pasakyti. Siunčia vaikui išlaikymui 200 Lt kas mėnesį, jos tėvas duoda 200 Lt. Likusius jie padengia. Vaikui bus 7 metai, eina į pirmą klasę, jie jį aprūpina ir leidžia į mokyklą, turi vaikui nusistatę laikinąją globą. 600 Lt pinigų suma išeina maistui. Mama perka rūbus, parveža juos pati arba atsiunčia. Mama grįžta kas 2-3 mėnesiai pas vaiką į Lietuvą. D. V. buvo liepos mėnesį 2 dienoms vaiką pasiėmęs. Dar prieš lapkričio mėnesį pasiėmė 4-5 dienoms, 10 Lt įdėjo. Vaikas iš tėvo paskutinį kartą grįžo labai niūrus. Jis ten miegojo ant žemės, ant čiužinio, pas kažkokią moterį. Vaikas sakė, kad nebe tuose namuose, kur buvo K. kaime. Ten yra du kambariai, suprato, kad kambarys ir virtuvė. Anūkė neturi kito žmogaus, ji viena parvažiuoja. Kad atsakovas būtų mėgėjas išgerti, nepasakytų, jis ne alkoholikas, bet buvo agresyvus. Anūkė sakė, kad negali žiūrėti, kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis, su savo mama. Jos tėvas yra įsipareigojęs ir prideda 200 Lt anūkui išlaikyti. Jie taip sutinka, kad užteks. Ji dar atveža rūbų, aprengia vaiką, jie nieko vaikui iš rūbų neperka. Ji siunčia 200 Lt ir nuperka visą aprangą vaikui.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Č. paaiškino, kad anūkė kartu su jais gyvena apie tris metus laiko panašiai. Galėjo būti 2010 m. rugpjūčio mėnuo, kai ji pradėjo pas juos gyventi. Atvyko pas juos gyventi, nes vyras ją skriaudė, ji pasakojo jiems. Kiek girdėjo, buvo fizinis smurtas, gali tik iš jos pasakojimų pasakyti. D. V. nepadeda išlaikyti vaiko, vieną kartą davė 20 Lt. Anūkės vaikas gyvena su jais, o ji šiuo metu dirba užsienyje. A. duoda po 200 Lt, jos tėvas dar padeda. Anūkė atsiuntė drabužių, už mokslus, jei reikia atsiunčia. Jo sutuoktinė viską perka proanūkiui, o jis nieko neperka.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės atstovo, liudytojų paaiškinimus nustatė, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) A. rajono civilines metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Santuokoje gimė sūnus N. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (LR CK 3.54 str. 4 d.).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas. Santuoka iširo dėl atsakovo polinkio į alkoholinius gėrimus, neištikimybės, šeimos apleidimo. Atsakovui pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu, ji neapsikentusi tokio elgesio, pasiėmė sūnų ir sugrįžo gyventi pas senelius. Atsakovas nepripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Nurodo, kad jų santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, ji pati nesirūpino šeima, buvo neištikima, dažnai negrįždavo į namus nakvoti.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131).

Išklausius ieškovės atstovą bei liudytojus, ištyrus bylos medžiagą, aplinkybių, nurodytų CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais yra preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (CPK 178 str.). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia atsakovo kaip sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo - byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintinos neįrodytomis. Šalys ir liudytojai pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2010 metų (CPK 186, 187 str. str.). Todėl, įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Konstatavus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rūpestingiems ir siekiantiems stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vaiku, šeimos gerove, bet ir šeimos išsaugojimu.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad santuokos metu buvo įgytas šis turtas, pirktas iš paskolos lėšų:

Žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-17) bei kitas turtas: plastikiniai langai, 4500 Lt vertės, kiliminė danga, 600 Lt vertės, grindų plytelės 2000 Lt vertės, parketas 300 Lt vertės, katilinė (pečius, pečiaus įranga, kaminas, kamino įdėklas, išvedžiota šildomų grindų sistema), 10000 Lt vertės, židinys 2000 Lt vertės, gipso plokštės ir profilis joms 2000 Lt vertės, radiatorius 400 Lt vertės, radiatoriaus gyvatukas 150 Lt vertės, kriauklė, 200 Lt vertės, kriauklė virtuvėje 300 Lt vertės, klozetas 500 Lt vertės.

Be to, santuokos metu buvo įgytas kitas, ne už paskolos lėšas, turtas: lauko durys už 500 Lt, boileris už 600 Lt, prieškambario komplektas už 400 Lt, miegamojo komplektas (lova, 2 spintelės, spintelė su veidrodžiu, patalynės dėžė) už 1000 Lt, televizoriaus staliukas 100 Lt, sekcija - 800 Lt, sofa ir 2 foteliai - 300 Lt, staliukas - 100 Lt, viengulė lova - 200 Lt, roletai langams 5vnt. - 350 Lt, šviestuvai 3 vnt. - 200 Lt, treniruoklis - 1000 Lt, dušo kabina - 2000 Lt, šaldytuvas - 100 Lt, dujinė viryklė - 100 Lt, mikrobangų krosnelė - 100 Lt, vidaus durys 4 vnt. - 800 Lt, kiti buities apyvokos reikmenys - 1000 Lt, kompiuteris už 1500 Lt, televizorius už 500 Lt, pufikas - 100 Lt, kompiuterio stalas - 200 Lt, skaitmeninis fotoaparatas - 700 Lt, pastatoma lentyna - 100 Lt, spausdintuvas - 200 Lt, skalbimo mašina - 800 Lt, tarkavimo mašina - 100 Lt.

Muzikinis centras, kuris liko atsakovo namuose, pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe ir grąžintinas ieškovei, nes jį lizinginiu būdu įsigijo ir išmokėjo ieškovė mama, tai patvirtina rašytinis įrodymas.

Santuokos metu šalys su AB SEB banku sudarė kreditavimo sutartis (b.l. 18-20, 30-35), todėl po santuokos nutraukimo ieškovė su atsakovu lieka solidarūs bendraskoliai kreditoriui - trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal sutartis, sudarytas 2007-08-17, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2010-07-13, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Nesant tarp šalių ginčo dėl sūnaus N. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. V. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).

LR CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga ir tai reiškia, jog tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis ir augti, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būtina įvertinti pačių nepilnamečių vaikų tėvų finansines galimybes tenkinant vaikų poreikius tuo pačiu vertinant ir vaikų poreikius.

Šalių vaikui N. V., gim. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu yra 6 metai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Teisme nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti išleidžia 600 Lt. Atsakovas vaiko išlaikymui tokios sumos mokėti nesutinka.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2008-01-01 buvo 800 Lt, o nuo 2012-08-01 yra 850 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Šiuo nagrinėjamu atveju, tarp šalių ginčo, kad šalių sūnui išlaikymas turi būti teiktinas, byloje nėra, vienok, šalys nesutarė dėl priteistino išlaikymo dydžio, t.y. ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį po 300 Lt, o atsakovas nesutinka ir pasisako, kad prašoma suma yra per didelė. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad ieškovė pati savo sūnaus išlaikymui siunčia po 200 Lt kas mėnesį, atsakovas niekur nedirba, nepateikė duomenų, kad yra registruotas darbo biržoje, tačiau atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl iš atsakovo sūnui priteistinas 200 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2012-01-23, iki sūnaus pilnametystės.

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Tarp šalių iškilo ginčas dėl išlaikymo vaikui teikimo iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo tinkamai neprisideda, prašo iš atsakovo priteisti 5100 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 metų rugpjūčio 1 d. Liudytoja nurodė, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. Ieškovė ieškiniu į teismą kreipėsi 2012 m. sausio 23 d. Be to, liudytoja parodė, kad per tuos 17 mėnesių atsakovas vaiko išlaikymui skyrė 300 Lt, 30 Lt – po ieškinio pateikimo teismui dienos. Įvertinus šalių, liudytojos paaiškinimus, darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimo suma įrodyta dėl 4800 Lt sumos. Teismas įvertinęs šalių ir liudytojų parodymus laiko, kad atsakovo teikta 300 Lt išlaikymo suma per 17 mėnesių yra nepakankama vaiko poreikių patenkinimui, kadangi ji negalėjo patenkinti net minimalių vaiko poreikių, todėl teismas iš atsakovo priteisia 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 17 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo įsiskolinimo sumą paskaičiuojant po 300 Lt mėnesiui, atėmus 300 Lt sumą, kurią atsakovas yra skyręs savo vaiko išlaikymui.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei grąžintina ikisantuokinė pavardė – Č.(CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovė ar atsakovas būtų reikalingi išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo - 133 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Valstybės išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 213,11 Lt (b.l. 66). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), todėl vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. valstybei iš atsakovo priteistina pusė žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, tai yra 63 Lt ir 107 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str., iš atsakovo priteistina 216 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo) (200 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.+ 4800 x 3 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 385 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) A. rajono civilines metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę – Č..

Nepilnamečio vaiko N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 (du šimtus litų) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-01-23) iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 17 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina A. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Santuokoje įgytą turtą padalinti:

- atsakovui D. V. priteisti: ½ dalį turto, pirkto iš paskolos lėšų, t.y.:

½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį viralinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) dalies vertė 25000 Lt. Bei ½ dalį kito turto: plastikinių langų, dalies vertė 2250 Lt, kiliminės dangos, dalies vertė 300 Lt, grindų plytelių, dalies vertė 1000 Lt, parketo, dalies vertė 150 Lt, katilinės (pečius, pečiaus įranga, kaminas, kamino įdėklas, išvedžiota šildomų grindų sistema), dalies vertė 5000 Lt, židinio, dalies vertė1000 Lt, gipso plokščių ir profilio joms, dalies vertė 1000 Lt, radiatorius, dalies vertė 200 Lt, radiatoriaus gyvatuko, dalies vertė 75 Lt, kriauklės, dalies vertė 100 Lt, kriauklės virtuvėje, dalies vertė 150 Lt, klozeto, dalies vertė 250 Lt, iš viso turto už 36475 Lt.

- ieškovei A. V. priteisti: ½ dalį turto, pirkto iš paskolos lėšų, t.y.:

- atsakovui D. V. priteisti kitą, įgytą ne už paskolos lėšas, turtą: lauko duris už 500 Lt, boilerį už 600 Lt, prieškambario komplektą už 400 Lt, miegamojo komplektą (lova, 2 spintelės, spintelė su veidrodžiu, patalynės dėžė) už 1000 Lt, televizoriaus staliuką 100 Lt, sekciją - 800 Lt, sofą ir 2 fotelius - 300 Lt, staliuką - 100 Lt, viengulę lovą - 200 Lt, roletus langams 5vnt. - 350 Lt, šviestuvus 3 vnt. - 200 Lt, treniruoklį - 1000 Lt, dušo kabiną - 2000 Lt, šaldytuvą - 100 Lt, dujinę viryklę - 100 Lt, mikrobangų krosnelę - 100 Lt, vidaus durys 4 vnt. - 800 Lt, kitus buities apyvokos reikmenys - 1000 Lt. Iš viso už 9650 Lt.

- ieškovei A. V. priteisti: kompiuterį už 1500 Lt, televizorių už 500 Lt, pufiką - 100 Lt, kompiuterio stalą - 200 Lt skaitmeninį fotoaparatą - 700 Lt, pastatomą lentyną - 100 Lt, spausdintuvą - 200 Lt, skalbimo mašiną - 800 Lt, tarkavimo mašiną - 100 Lt. Iš viso už 4200 Lt.

- priteisti ieškovei A. V. iš atsakovo kompensaciją 2725 Lt sumoje už jam atitekusią didesnę turto dalį.

- pripažinti muzikinį centrą, kuris liko atsakovo namuose, ieškovės asmenine nuosavybe ir įpareigoti atsakovą ieškovei jį grąžinti.

Po santuokos nutraukimo ieškovė su atsakovu lieka solidarūs bendraskoliai kreditoriui - trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal sutartis, sudarytas 2007-08-17, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2010-07-13, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 279 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimt devynių litų) žyminį mokestį valstybės naudai, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąsk. Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir 107 Lt (vieną šimtą septynis litus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LieVaitenkuvos Respublikos Finansų ministerijos sąsk. Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Radviliškio rajono CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, kad šis įregistruotų turto padalijimo faktą.

Teisėja Vilma Šiukštienė