- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- 1-677-743/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Nukentėjusysis
- S. Š.
- Kaltinamasis
- R. C.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 2017 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto ir BK 64¹ straipsnio nuostatas 100 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio (3 766 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. C. 2020 m. sausio 22 d. 20.05 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą automobilyje ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjusiam nukentėjusiajam S. Š., suėmęs rankomis už kairės kojos ir tempdamas jį bandė jį prievarta išlaipinti iš automobilio, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes S. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko krašto lūžimo, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II ir kairės pusės dantų, esant apydančio audinių lėtiniams patologiniams pakitimams, panirimo.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2020 m. sausio 22 d. apie 15 val., po darbo, sode, esančiame (duomenys neskelbtini), su draugais V. V., E. S., S. P. ir M. V. gėrė degtinę. Jis namo išėjo kartu su V. V. ir E. S., eidami užsuko į parduotuvę–barą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą vakarą dirbo pardavėja, kurią žino iš matymo, jos vardas V., pavardės nežino. Parduotuvėje visi gėrė alkoholio, jis jautėsi stipriai neblaivus, todėl momento, kuomet jis išėjo iš parduotuvės, neprisimena, jau galėjo būti apie 20 val. Prisimena tik kai jau buvo policijos automobilyje vežamas į areštinę. Aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime jis neprisimena, negali paaiškinti savo elgesio, nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Jis peržiūrėjo byloje esantį įvykio vaizdo įrašą, atpažino jame save, matė savo veiksmus, pripažįsta, kad jis smūgiavo S. Š. kumščiu į veidą, bandė jį ištempti iš automobilio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, atlygino dalį jo civilinio ieškinio, susitarė dėl visos žalos atlyginimo, atlygino ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas, po įvykio nevartoja alkoholio. Turi šeimą, su drauge augina du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 171–172).
Nukentėjęs S. Š. patvirtino, kad 2020 m. sausio 22 d. apie 20 val., jis atvažiavo pasiimti žmonos V. Š. ir laukė jos automobilių stovėjimo aikštelėje, jam priklausančiame automobilyje ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kur ji dirba. Belaukdamas matė, kaip iš parduotuvės išėjo vienas neblaivus vyriškis, kuris iš karto nuėjo link Veisiejų miestelio centro pusės. Po kelių minučių iš parduotuvės išėjo keturi akivaizdžiai neblaivūs vyriškiai, vienas iš jų priėjo prie jo automobilio keleivio durelių, jas atidarė ir paklausė, ar jis negali jų visų keturių parvežti namo. Jis jam atsakė, kad jų niekur neveš, kadangi laukia savo žmonos. Tas vyriškis daugiau jam nieko nesakė ir uždarė jo automobilio keleivio dureles. Tada visi keturi vyriškiai praėjo pro jo automobilio priekinę dalį ir priėjo prie priekinių vairuotojo durelių, už kurių sėdėjo jis. Visi vyriškiai atsistojo maždaug dviejų metrų atstumu ties jo priekinėmis durelėmis. Vienas vyras priėjo prie jo durelių, jas atidarė ir paklausė jo, ko jis stovi toje stovėjimo aikštelėje. Jis jam atsakė, kad laukia žmonos. Tada vyras paprašė, kad jį ir jo draugus parvežtų namo, tačiau jis atsakė, kad girtų nevežioja. Vyriškis pasakė, kad pavežti reikės tik kokius šimtą metrų, o jis atsakė, kad tokį atstumą jie gali pareiti ir pėsti. Tada tas vyriškis, jam nieko nesakęs, kumščiu trenkė vieną kartą į veido sritį, jam suskaudo, iš burnos pradėjo tekėti kraujas. Jis bandė ir daugiau kartų jam suduoti smūgius, lindo į jo automobilį, tačiau jis viena savo ranka nutvėrė vieną jo ranką, o kitos rankos plaštaka suėmė jam už kaklo iš priekio ir jį iš automobilio išstūmė. Išstūmęs jis užsidarė duris ir savo dešine ranka laikė durų rankeną, kad vyriškis neatidarytų durų, tačiau jis vis atidarydavo jo duris ir bandydavo įlįsti į automobilį ir jį iš jo ištraukti, tačiau jam vis pavykdavo jį iš automobilio išstumti. Visas šis veiksmas vyko bent penkias minutes. Vieną iš tų kartų, kai tas vyriškis bandė jį ištraukti iš automobilio, buvo nuplėšęs jam kairės pusės batą ir numovęs kairės pusės jo juodos spalvos puskojinę, kuri nukrito kažkur ant žemės automobilių stovėjimo aikštelėje. Kai vyriškis jį bandė ištraukti iš automobilio, keletą kartų buvo pagavęs jo kairę koją ir ją visaip sukiojo, ją laužė, sakė jam, kad išlaužys jam kojas, todėl jis juto skausmą kairėje kojoje. Viso šio konflikto metu vyriškis jį vadino įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Po kurio laiko, jis su automobiliu iš įvykio vietos išvažiavo ir nuvažiavo į Vytauto gatvę, bandė iškviesti pagalbą, bet jam nepavyko, nes neveikė jo telefonas. Tada jis grįžo į įvykio vietą pasiimti savo žmonos, tų vyriškių jau nebuvo. Kai jis pasiėmė savo žmoną, jis jai liepė paskambinti iš jos telefono į bendrąjį pagalbos centrą, ką ji ir padarė, o jis operatorei papasakojo apie įvykusį įvykį. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo apie įvykį, papasakojo apie matytą vyrą. Policijos pareigūnai nustatė visus keturis vyrus, jis atpažino jį mušusį vyriškį, kurį policijos pareigūnai sulaikė. Konflikto metu jam patemptas dešinės kojos klubas ir dešinės pusės plaštaka, dėl ko jautė fizinį skausmą. Lazdijų ligoninės priėmimo skyriuje jam konstatuotas dešinės plaštakos sumušimas ir dešinio klubo sumušimas-patempimas, burnos srities sumušimas, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 1–8, 116-118, 129–130).
Liudytoja V. Š. patvirtino, kad ji dirba pardavėja parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 22 d. ji dirbo iki 20 val. Parduotuvėje yra baras, todėl vietiniai į ją renkasi išgerti alaus. Apie 19 valandą į barą atėjo keturių vyriškių draugija, vėliau prie jų prisijungė penktasis, jie nusipirko alaus ir jį gėrė, vyriškių nepažinojo, žinojo iš matymo, nes jie parduotuvėje lankosi. Apie 20 val. ji visus vyrus paragino išeiti iš parduotuvės, kadangi parduotuvės darbo laikas jau baigėsi. Vyriškiai jos paklausė ir iš parduotuvės išėjo, jie buvo stipriai neblaivūs. Po 20 val. ji išėjo iš parduotuvės, užrakinėjo jos duris, ir išgirdo kaip jos vyras jos paklausė, ar ji iškvietė policiją, o ji jam pasakė, kad čia policija ir taip dažnai važinėja, ji nesuprato, ką vyras turi omenyje. Tada vyras jai pasakė, kad jį prie parduotuvės sumušė. Ji įsėdo į automobilį ir jie pradėjo važiuoti link Veisiejų miesto centro pusės, vyras jai papasakojo, kas įvyko prie parduotuvės, kad jį sumušė nepažįstamas vyriškis. Ji vyrui pasakė, kad nematė, kaip jį mušė ir apie tai nieko negirdėjo. Važiuojant automobiliu, ji surinko bendrojo pagalbos centro numerį ir vyras operatorei pranešė apie įvykį. Kol vyras kalbėjo su centro operatore, pamatė gatve einantį vyriškį, kurį ji pažino, kadangi tai buvo vienas iš tų penkių vyrų, buvusių bare iki jai užsidarant parduotuvę. Vyras jai pasakė, kad tai vienas iš tų vyrų, kurie buvo toje kompanijoje, iš kurios vienas vyras jį sumušė. Operatorė liepė sekti tą vyrą, vyriškis įėjo į Žvejų gatvę ir kažkur dingo. Tuomet operatorė jiems liepė laukti policijos pareigūnų. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, jos vyras jiems papasakojo apie įvykį (t. 1, b. l. 135–137).
Liudytojas V. V. patvirtino, kad R. C., E. S. yra jo draugai, G. M. yra jo pažįstamas. 2020 m. sausio 22 d. su R. C. ir E. S. dirbo, darbą baigė apie 15–16 val., šiek tiek gėrė, tuomet nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kur susitiko G. M.. Parduotuvėje dar gėrė alaus, parduotuvėje dirbo viena pardavėja, kurios pavardės nežino. Parduotuvėje jie visi buvo iki kol parduotuvė dirbo, t. y. maždaug iki 20 val. Kuomet išėjo iš parduotuvės, jis jau buvo smarkiai neblaivus. Dėl girtumo neprisimena, ar kieme stovėjo automobilių, neprisimena ir konflikto. Apie 21 val., jam jau būnant namuose, pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė, kadangi buvo namuose. Daugiau jis apie šį įvykį nieko neprisimena ir nurodyti negali (t. 1, b. l. 141–143).
Liudytojas G. M. patvirtino, kad 2020 m. sausio 22 d. apie 19 val., būdamas jau neblaivus, nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. esančią parduotuvę, ten susitiko pažįstamus ir parduotuvėje dar gėrė alkoholį. Parduotuvė užsidaro apie 20 val., parduotuvėje dirbo pardavėja Vaida. Maždaug prieš 20 val. pardavėja pradėjo raginti visus parduotuvėje buvusius asmenis, kad jie eitų namo, nes parduotuvė užsidaro. Jis išgėrė savo paskutinį alų ir išėjo iš parduotuvės. Ar automobilių stovėjimo aikštelėje buvo automobilių jis nematė, nekreipė į tai dėmesio. Apie prie parduotuvės įvykusias muštynes jis nieko nežino ir papasakoti negali. Iš parduotuvės ėjo link tėvų namų, jam einant (duomenys neskelbtini) prie jo privažiavo policijos pareigūnai, patikrino blaivumą, jis įpūtė 2,10 promilės. Ar jo pareigūnai kažko klausė apie prie parduotuvės įvykusias muštynes jis neprisimena (t. 1, b. l. 148–150).
Liudytojas E. S. patvirtino, kad pažįsta R. C. ir V. V., jie yra jo bendradarbiai. 2020 m. sausio 22 d. buvo darbe, po darbo, apie 15 val. Veisiejų mieste gėrė alkoholį, vakare vėl susitiko su V. V. ir R. C. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį, ten buvo ir G. M.. Parduotuvėje dirbo pardavėja, kurios vardas Vaida. Buvo jau stipriai neblaivus, todėl dėl girtumo neprisimena, kaip išėjo iš parduotuvės. Išėjęs iš parduotuvės ėjo į namus, neprisimena, kad būtų matęs kokias nors muštynes. Parėjęs namo jis nuėjo miegoti, apie 22 val. jį pažadino policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Ko jo policijos pareigūnai klausė, jis neprisimena (t. 2, b. l. 3–5).
Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra parduotuvė, šalia jos yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė; joje matomas permatomas polietileno maišelis su supjaustytos rūkytos dešros gabalėliais, 1 m atstumu nuo minėto polietileno maišelio, yra juodos spalvos medžiaginė puskojinė; puskojinės pėdos ilgis iki kulno 20 cm, kelties nuo kulno iki viršaus ilgis 15 cm, puskojinė yra šlapia, ji su pilkais ornamentais; įvykio vieta nuo parduotuvės įėjimo durų yra nutolusi 9 m atstumu į pietryčius; virš parduotuvės pastato įėjimo durų, ant parduotuvės pastato pietrytinės sienos, 3,1 m aukštyje yra vaizdo stebėjimo kamera; įvykio vieta apžiūrėta ir Lazdijų r. sav. Lazdijų m. Lazdijos g. 5, prie Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pastato stovintis automobilis ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ; automobilio priekinės vairuotojo durelės yra įlenktos (t. 1, b. l. 26–39).
Tarnybinis pranešimas ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad kreiptasi į (duomenys neskelbtini) sančią parduotuvę ,,Aibė“ dėl vaizdo kameros įrašo. 2020 m. sausio 24 d. 18.40 val. elektroniniu laišku pranešimas su vaizdo įrašo nuoroda – https://filebin.net/bh8po6qfgoiu2k05, vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinį diską; apžiūrėtas vaizdo įrašas ,,Isvyke_36_20200124115713654“, jame matyti: vaizdo įrašo trukmė yra 6 min. 7 s., vaizdo įraše matyti vyriškis, juodais batais apsiavęs, pilkomis kelnėmis ir striuke bei juoda kuprine (protokole įvardintas V. V.), antras, be kuprinės, vyriškis (protokole įvardintas G. M.), trečias, su darbinėmis kelnėmis, ant kurių apačios yra atšvaitas, su kuprine (protokole įvardintas E. S.), ketvirtasis - su pilka kuprine, su šviesiu sportiniu džemperiu ar striuke (protokole įvardintas R. C.); matyti, kad R. C. sėdasi į automobilio priekinę keleivio vietą, o prie automobilio vairuotojo prieina E. S.; vėliau iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipa R. C. ir visi keturi vyrai nueina prie automobilio, atidaro vairuotojo dureles, R. C. įkiša ranką į automobilio vidų, bando atsegti automobilio vairuotojo diržą, E. S. nusiveda į šalį G. M., o V. V. laiko už kuprinės R. C., neišlaiko, R. C. dar kartą bando atsegti vairuoto saugos diržą, vairuotojui stumiant jį iš automobilio, šis suima vairuotojui už kaklo; vairuotojas jį išstumia į lauką, R. C. suduoda vieną smūgį automobilio vairuotojui į veidą; vėliau R. C. vėl bando ištraukti automobilio vairuotoją iš automobilio, šis jį išstumia su kaire koja, tuomet R. C. sugriebia už vairuotojo kairės kojos; vėliau R. C. atidaro galines vairuotojo pusės dureles, automobilis pavažiuoja atbulomis, R. C. laikosi už durelių ir ,,važiuoja“ kartu, automobilis sustoja, R. C. automobilį paleidžia ir automobilis nuvažiuoja į priekį; R. C. pareina, paima kažką nuo žemės, vėl numeta, nueina pas E. S. su G. M., ateina ir V. V., visi keturi kartu neina link Veisiejų m. esančio turgaus (t. 1, b. l. 42–43, 45–47, 64–65).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas 2020_01_22_20-18-35_25.00: įrašo trukmė 5 min. 37 s., įraše girdimi keturių asmenų balsai: skambinančio vyro (žymima V), operatorės (žymima O), moters balsas (žymima M) ir policijos pareigūno (P); pranešėjas nurodo, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini), atvažiavus paimti žmonos, nurodo, kad jam išmušė dantį, kad buvo keturi vyriškiai; operatorė sujungia su policija; policijos pareigūnui pranešėjas paaiškina jo sumušimo aplinkybes, nurodo, kur asmenys nuėjo (t. 1, b. l. 69–72).
Specialisto išvada nustatyta, kad S. Š. padaryta viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko krašto lūžimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II ir kairės pusės I dantų, esant apydančio audinių lėtiniams patologiniams pakitimams, panirimas; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo nukentėjęs galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 79–80).
Motyvuojamoji dalis
I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojos V. Š. parodymai, tai, kad kaltinamasis buvo įvykio vietoje patvirtina ir liudytojai V. V., G. M., E. S., kad R. C. atliko kaltinime nurodytos apimties veiksmus patvirtina ir vaizdo įrašas. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad dėl R. C. panaudoto fizinio smurto S. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko krašto lūžimo, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II ir kairės pusės I dantų panirimo. Visų aptartų įrodymų analizė įrodo, kad R. C. tyčia, viešoje vietoje, be jokios priežasties smūgiavo nukentėjusiajam, jį tempė, tokiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Įvertinus tai, R. C. veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tai, kad aukščiau aptarti kaltinamojo veiksmai pakankami tam, kad jo veika būtų kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-410/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-242/2011, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 2K-491/2013, 2015 m. sausio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-141-507/2015.
II. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju
Byloje pateiktas pareiškimas, patvirtinantis, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam dalį žalos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo bei pareikštas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnio pagrindu.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dalį žalos atlygino, susitarė dėl kitos dalies žalos atlyginimo, su nukentėjusiuoju susitaikė, nekyla abejonės, kad jis atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas, todėl spręstina, ar jis atitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sąlygą.
Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis 2002 m. vasario 5 d. Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo) ir pan. (kasacinė nutartis 2006 m. gruodžio 5 d. Nr. 2K-606/2006).
Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste svarbu tai, kad 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu R. C. yra teistas, paskirtos bausmės neatlikęs vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Teistumo pažyma patvirtina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje 2010 m. balandžio 9 d. pripažintas kaltu dėl muštynių viešoje vietoje, 2015 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 22 d. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas – vagystes, nesunkų kūno sužalojimą, nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus (teistumo išnykimo užsienyje data – 2082 m. balandžio 14 d.) (t. 2, b. l. 50–55), sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 68–76). Šios aplinkybės patvirtina, kad ši kaltinamojo nusikalstama veika nėra atsitiktinė, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nenustačius BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, R. C. atžvilgiu BK 38 straipsnio taikymas negalimas.
II. Dėl bausmės paskyrimo
Kaltinamasis anksčiau teistas, bausmės neatlikęs (t. 2, b. l. 49–55, 67), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 68–76), vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 168), kartu su gyvenimo partnere augina du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 37), bendruomenė dėl jo nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 85). R. C. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). K. A., būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad R. C. 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda, jos neatlikęs jis vėl padarė nusikalstamą veiką, anksčiau taip pat yra baustas už nusikalstamas veikas susijusias su smurtu, todėl švelniausios jam skiriamos bausmės nekeičia jo elgesio. Tačiau svarbu ir tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju atkūrė socialinę taiką, atlygino jam dalį žalos, susitarė dėl likusios dalies žalos atlyginimo, augina du mažamečius vaikus, turi darbą, bendruomenė jam neturi jokių priekaištų. Atsižvelgus į tai, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nes aukščiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad ji bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad R. C. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, jo veiksmais pasikėsinta ir į svarbiausią vertybę – asmens sveikatą, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padarytą nusikalstamą veiką, neigiamai vertino savo elgesį, nusprendė atsisakyti alkoholio vartojimo, kas leidžia spręsti, kad jis supranta savo elgesio ydingumą, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes aukščiau aptartos kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibudinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokia bausmė bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
Paskyrus laisvės apribojimą, R. C. taikytinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytas draudimas vartoti psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį, kadangi ši aplinkybė turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
III. Dėl civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 79,62 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 102–103), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 104). Turtinė žala susidarė dėl S. Š. gydymo išlaidų. Kaltinamasis šį civilinį ieškinį atlygino (t. 2, b. l. 167), dėl ko civilinis ieškovas nuo ieškinio atsisakė, nurodė, kad jam žinomos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės (t. 2, b. l. 156).
Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kadangi BPK nereguliuoja civilinio ieškinio atsisakymo klausimų, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešam interesui, todėl jis priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis), o procesas dėl to nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4 punktai).
Nukentėjęs S. Š., patikslinęs savo reikalavimus, pareiškė ieškinį dėl 8 000 Eur žalos priteisimo, kurią sudaro 3 000 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (t. 2, b. l. 130-131). 2020 m. lapkričio 4 d. susitarimas ir pakvitavimas patvirtina, kad S. Š. savo ieškinį sumažino iki bendros 3 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos, R. C. atlygino dalį – 600 Eur žalą S. Š., jie susitarė, kad likusią 2 400 Eur turtinę ir neturtinę žalą R. C. atlygins S. Š. iki 2021 m. liepos 1 d. Šį susitarimą S. Š. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 171).
Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Spręstina, kad taikos sutartis tvirtintina, nes ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (42 straipsnio 2 dalis).
IV. Dėl kardomosios priemonės ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 33–35), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad dėl S. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos susidarė 301,84 Eur (t. 2, b. l. 162). Iš prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo nurodytų duomenų matyti, kad šias išlaidas sudaro civilinio ieškinio ir kitų procesinių dokumentų baudžiamojoje byloje rengimas (7 val.), atstovavimas pirmosios instancijos teisme (10 val.) bei kelionės išlaidos. Šiuos duomenis sugretinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad atstovas 2020 m. rugpjūčio 13 d. parengė nukentėjusiojo ieškininį pareiškimą, kurio rengimas užtruko 7 val. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo 2.1. punktu (2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1249 redakcija, taikoma iki 2020 m. spalio 2 d.) užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 16 Eur, todėl išlaidos už dokumentų rengimą sudaro 112 Eur (7 val. x 16 Eur). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo 2.1. punktu (2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1053 redakcija, taikoma nuo 2020 m. spalio 2 d.) užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 18 Eur. 2020 m. spalio 5 d. nuo 9.40 val. iki 9.52 val. (12 min.) atstovas dalyvavo teisiamajame posėdyje Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose (t. 2, b. l. 151). Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 9.3. punkte nustatyta, kad pasirengti nagrinėti bylą gali būti skiriama ne daugiau kaip viena valanda prieš kiekvieną teismo posėdį. Įvertinus šią nuostatą, posėdžio trukmę suapvalinus iki 30 min. bei įvertinus užmokesčio bazinį dydį, išlaidos dėl pasirengimo ir dalyvavimo 2020 m. spalio 5 d. teisiamajame posėdyje sudaro 27 Eur (1,5 val. x 18 Eur/val.). Įvertinus Taisyklių 9.4. punkto nuostatą, kad prašymui apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė valandos, pridėjus dar 9 Eur (1/2 dalis užmokesčio bazinio dydžio), išlaidos, susijusios su atstovavimu pirmosios instancijos teisme dėl 2020 m. spalio 5 d. pasirengimo teisiamajam posėdžiui, dalyvavimo jame ir prašymo dėl išlaidų parengimo sudaro 36 Eur (2 val. x 18 Eur/val.). 2020 m. lapkričio 4 d. nuo 13.35 val. iki 14.51 val. (1 val. 16 min.) atstovas dalyvavo teisiamajame posėdyje Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose (t. 2, b. l. 171–174). Įvertinus 9.3. punkte nustatytą maksimalų pasirengimo posėdžiui laiką (1 val.), taikomą užmokesčio bazinį dydį bei teisiamojo posėdžio laiką suapvalinus iki 1 val. 30 min., 2020 m. lapkričio 4 d. teisiamajam posėdžiui pasirengti, jame dalyvauti atstovas užtruko 2.30 val., todėl išlaidos sudaro 45 Eur (2,5 val. x 18 Eur/val.). Atstovas vyko į teisiamuosius posėdžius iš Alytaus miesto į Lazdijų miestą ir grįžo atgal (keturi vykimai po 45 km), todėl remiantis Taisyklių 30.1. punktu kelionės išlaidos sudaro 15,84 Eur (45 x 0,08 + 10 proc. x 4). Teismo žurnale įrašų apie atstovo susipažinimą su byla nėra. Atsižvelgus į visą aptartą detalizaciją, išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo S. Š. pirmosios instancijos teisme sudaro 208,84 Eur (112 Eur + 36 Eur + 45 Eur + 15,84 Eur), todėl iš kaltinamojo jos ir priteistinos, pažymoje nurodytų 301,84 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą mažinant.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, uždraudžiant jam visos bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, uždraudžiant jam visos bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, R. C. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. sausio 23 d. (vieną parą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 79,62 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Patvirtinti 2020 m. lapkričio 4 d. R. C. ir S. Š. susitarimą, kuriuo jie susitarė, kad R. C. 2 400 Eur žalą atlygina S. Š. per aštuonis mėnesius tokia tvarka: pirmą 300 Eur įmoką atlygina iki 2020 m. gruodžio 1 d., paskesnes 300 Eur įmokas atlygina sumokėdamas jas iki kiekvieno einamojo mėnesio pirmosios dienos taip, kad visa 2 400 Eur žala būtų atlyginta iki 2021 m. liepos 1 d.
Priteisti Iš R. C. 208,84 Eur (du šimtus aštuonis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763 ,,Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.