Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmetamas.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Teismas laiko, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Pareiškėjas savo nemokumą grindžia tuo,kad jo skola yra didesnė už vykdomo iešieškojimo metu areštuotą jo nekilnojamąjį turtą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens bankroto bylą atsisako iškelti, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Be to, pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjui negali būti iškelta bankroto byla, nes jis yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.Nuo 2011 metų,kai jam buvo pradėtos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo,pareiškėjas,turėdamas pakankamai turto,nesiėmė jokių realių veiksmų,kad skolos būtų gražintos kreditoriams.Sulaukęs įmonės bankroto ir po to,kai jam,kaip solidariam skolininkui buvo areštuotas visas jo nekilnojamasis turtas ir prasidėjo vykdymo procesas(2014-08-04),pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas turi objektyvų pagrindą daryti išvadą,kad pareiškėjo tikslas ne įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus turtu ir tuo labiau iš jo gaunamų darbinių pajamų(jis dirba už nerealiai mažą atlyginimą ir net nepagrindžia jokiais įrodymais,kad darbdavys jam apmoka transportą,maistą,internetą,telefono išlaidas,o pareiškėjo argumentas,kad antstolių apribojimai neleidžia susirasti geresnio darbo neatitinka tikrovės,nes antstolis negali riboti asmens įsidarbinimo, kai jo fizinė sveikata ir jaunas amžius tokią galimybę sudaro didesnėms pajamoms uždirbti),o tikslas sustabdyti vykdymo procesą,nes iškėlus bankroto bylą neformaliai vykdymo veiksmai sustabdomi. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau numato pareigą imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Pažymėtina, kad pagal esamą situaciją bankroto proceso metu iš esmės bus tik parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, o gautos lėšos paskirstomos administravimo išlaidoms bei kreditoriniams reikalavimams padengti. Jokių kitų reikšmingų pajamų nėra numatoma gauti. Teismo vertinimu toks atvejis,kai prašomas pradėti bankroto procesas yra išimtinai palankus skolininkui ir užtikrinantis tik jo interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju kreditorinių reikalavimų padengimo dalis būtų mažesnė nei vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kadangi iš lėšų, gautų pardavus turtą, bus atskaitoma papildoma dalis administravimo išlaidoms padengti. Be to turto pardavimas bankroto proceso metu neturėtų būti laikomas pakankama priemone skolininko mokumui atkurti, kadangi jam nereikės imtis jokių aktyvių veiksmų, turto pardavimą atliks bankroto administratorius, o vien tik skolininkui priklausančio turto realizavimui bankroto procedūros nėra būtinos.Tai reiškia,kad kreditoriniai įsipareigojimai formaliai nebūtų vykdomi dar ilgą laiko tarpą,o tai jau nesąžiningumas kreditorių atžvilgiu pasinaudojant bankroto įstatymo procedūromis.Teismas mato,kad kuo greičiau bus vykdomas išieškojimo procesas,tuo greičiau bus patenkinti kreditorių interesai.Jau po to,kai bus realizuotas turtas, bus aišku kiek liks arba neliks skolingas pareiškėjas ir tada jau bus galimas objektyvus fizinio asmens bankroto procedūrų pradėjimas,tęsimas ir įvertinimas(Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1969-658/2014).

Teismui aukščiau išdėstytų faktų pakanka konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.. Fizinio asmens mokumo atkūrimas nėra šio įstatymo vienintelė paskirtis. Būtina atsižvelgti į FABĮ 1 str. nustatytą šio įstatymo paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas laiko, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui - atkurti asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros,turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismai yra ne kartą pažymėję, kad nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumą, teismas privalo atsisakyti iškelti šio asmens bankroto bylą, jeigu nustato nors vieną iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų. Šių išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas, todėl pareiškimas atmestinas ir bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290 str., FABĮ 5 str. 8 d. 1-2 p., teismas

nutaria:

Atsisakyti iškelti M. P. bankroto bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.